Daugelis sutiktų su teiginiu, kad kol vaikas sulaukia amžiaus, nuo kurio galima lankyti darželį, geriausia jam augti namie su mama ir tėčiu. Tačiau ne visi tėvai gali ir nori trejus metus nedirbti. Jaunų moterų situacija darbo rinkoje sudėtinga. Joms nėra lengva susirasti darbą: potencialūs darbdaviai neretai jaudinasi, kad jų darbuotoja išeis motinystės atostogų. Kūdikių mamos žino, kad kuo greičiau po vaiko gimimo grįš į darbą, tuo geriau: kiekvienas ilgesnis nedarbo laikas kelia grėsmę jų darbo vietai. Taip pat svarbus ir finansinis aspektas: vieno darbo užmokesčio šeimai nepakanka. Kam tokiu atveju patikėti vaiko priežiūrą?
Prieš priimdami šį sprendimą, turite apsvarstyti visus privalumus ir trūkumus. Ne kiekviena iš šių vaiko priežiūros formų galima pradėti naudotis iš karto. Turite apsvarstyti visus aspektus. Nuo dabar jūsų vaikas pasiliks su kitais žmonėmis, o jūs turite būti tikras, kad jis bus saugus, ramus ir laimingas.
Auklė yra neabejotinai brangiausias vaiko priežiūros pasirinkimas. Tačiau, įdarbindami auklę, galime jai pateikti savo reikalavimus. Naudinga jau pačioje pradžioje aiškiai išsakyti savo reikalavimus ir lūkesčius. Jei esate nepatenkintas viena aukle, galite ieškoti kito žmogaus. Mes norime, kad kai mūsų nėra šalia, vaikas jaustųsi kaip įmanoma geriau.
Kuo mažesnis vaikas, tuo jam svarbesnis artimas, šiltas ryšys su vienu žmogumi, skiriančiu jam visą savo dėmesį. Dėl šios priežasties tokios įstaigos kaip lopšelis nėra tinkamos itin mažam vaikui. Auklė gali pavežioti vaikutį vežimėlyje lauke, kol mama išsimiegos ar išsimaudys. Juk nebūtina auklės iškart kviestis visai dienai. Manau, kad sunkiausia pripratinti prie auklės 7-10 mėnesių kūdikį, nes maždaug tokio amžiaus vaikiukas jau pradeda skirti savus nuo svetimų, todėl kurį laiką reaguoja labai jautriai, bijo kiekvieno svetimo žmogaus. Jeigu auklė ateidavo ir anksčiau, tokia bėda neiškils, nes kūdikis jau bus ją matęs ir su ja bendravęs.

Lopšelis yra vidutinio dydžio kainos pasirinkimas. Labai mažų kūdikėlių dar nepriima į lopšelį. Dėl įvairių priežasčių seneliai taip pat ne visada gali prižiūrėti jūsų vaiką. Atviri, draugiški, lankstūs vaikai lengviau adaptuojasi lopšelyje. Tačiau jei jūsų vaikas baikštus, nemėgsta naujų dalykų, jis gali nesusitaikyti su tuo, kad paliekate jį lopšelyje.
Maži vaikai dažnai serga. Mama ne visada gali neatvykti į darbą, nes vaikas susirgo, o sergančio vaiko negalima vesti į lopšelį dėl jo paties gerovės ir dėl kitų vaikų saugumo. Svarbu nepamiršti, kad net stipraus imuniteto vaikas dažniau sirgs, turėdamas kontaktą su kitais vaikais lopšelyje. Lopšelis, kaip įstaiga, turi tam tikrų trūkumų, pavyzdžiui, susijusių su auklėtojų skaičiumi. Negalite tikėtis, kad jūsų kūdikiui kas nors visą dieną skirs visą individualų dėmesį. Lopšelyje kai kuriuos dalykus vaikai turi vykdyti pagal komandas, o nustatytas įstaigos ritmas nebūtinai sutampa su jūsų kūdikio nusistovėjusiu ritmu.

Kai vaiką prižiūri seneliai, atlygis yra labai individualus klausimas. Anksčiau niekam net nebūtų kilusi mintis mokėti seneliams už tai, kad jie prižiūri anūką. Tačiau šiais laikais viskas priklauso nuo vaiko senelių ir tėvų susitarimo. Kartais vaiko tėvai jaučiasi geriau, kai gali savo padėką išreikšti finansiškai, arba tiesiog nenori „likti skolingi“. Be to, mokėdami seneliams už vaiko priežiūrą, jie gali kelti savo reikalavimus. Kai vaiką prižiūri močiutė, situacija labai individuali. Viskas priklauso nuo jūsų abipusio santykio, nuo to, koks žmogus ji yra, kaip skiriasi jūsų nuomonės apie vaikų auginimą. Močiutės įprastai turi nusistovėjusį požiūrį, tad gali būti nelengva joms paaiškinti, kad jums net ir vienas saldainis atrodo per daug. Be to, kai už vaiko priežiūrą nieko nemokate, kelti savo reikalavimus šiek tiek sudėtingiau. Ne kiekvieno vyresnio amžiaus žmogaus sveikatos būklė leidžia jam kelias valandas per dieną rūpintis mažu vaiku. Be to, seneliai neretai vis dar užsiima profesine veikla, turi savo reikalų ir mielai prižiūri savo anūkus šeštadieniais, bet ne kiekvieną dieną. Šiuo klausimu močiutė yra geriausias pasirinkimas. Ji užaugino jūsų vaiko mamą ar tėtį - tai neabejotinai yra geriausia rekomendacija.
Auklę yra santykinai nesudėtinga rasti, ypač didesniuose miestuose. Niekada neatidėkite šio sprendimo iki paskutinės akimirkos. Manau, mažiausiai prieš porą mėnesių iki išėjimo į darbą patartina ieškoti auklės. Bet reiktų įvertinti galimus sunkumus. Jei šeima gyvena užmiestyje, kuriame sudėtingas susisiekimas, jei kūdikis labai mažas arba prižiūrėti tenka kelis vaikus, yra labai specifinių reikalavimų, paieškomis reikėtų užsiimti anksčiau.
Agentūra iš auklių reikalauja realios patirties su mažais vaikais, supratimo apie jų poreikius ir tinkamų psichologinių savybių: sveikos psichikos, kantrybės, sugebėjimo įsijausti į kito būseną. Empatija (gebėjimas bendrauti) ypač svarbi dirbant su dar nekalbančiais vaikais. Aukštasis išsilavinimas nėra būtinas auklei, gali būti puikių žmonių, kurie dėl kokių nors priežasčių negalėjo mokytis, bet tobulėjo patys. Nors imant vidurkį tai pliusas, mat su labiau išsilavinusiu žmogumi lengviau „susikalbėsite“, ypač tai svarbu bendraujant su vyresnėmis auklėmis. Reikalauti iš auklės pedagoginio ar medicininio išsilavinimo nelabai verta, nes metodiniai nurodymai ar pedagoginių planų rašymas nėra svarbiausios auklės užduotys, taip pat ir medicininė sveiko vaikučio priežiūra. Geriau pabandykite išsiaiškinti, ar šiuo metu žmogus domisi vaikų psichologija, priežiūra ir lavinimu.
Tėvai, kurie kreipiasi į agentūrą, užpildo išsamią anketą. Ją skaitydami atkreipiame dėmesį ne tik į nurodytus faktus - vaiko amžių ir poreikius, norimus atlikti darbus, pageidaujamą darbo laiką ar pan., bet ir į kalbos stilių, išsamumą - per anketą išreiškiamas ir nerimas, ir atsainumas. Auklės retsykiais pasipasakoja buvusios savo ankstesnių „auklėtinukų“ gimtadieniuose.

Išleisti vaiką į darželį ir tėvams, ir vaikui dažnai reiškia pirmą didelį išsiskyrimą ir dėl to kylantį stiprų nerimą bei stresą. Psichologės Vaidos Kašubienės teigimu, ne vien mažiesiems, bet ir patiems tėvams reikėtų prisijaukinti būsimus pokyčius bei priimti kylančius jausmus. Mintis, kad jų vaiką ilgesnį laiką prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad pasikeis šeimos gyvenimo ritmas, tėvams gali sukelti nerimą, kaltę, gailestį, dvejones, ar tikrai vaikui ten bus gerai.
V. Kašubienė priduria, jog tam svarbus tėvų žinojimas ir tikėjimas, jog vaikas yra pajėgus užmegzti santykius su kitais žmonėmis ir sėkmingai gali išbūti be tėvų ilgesnį laiką, o darželyje dirbantys pedagogai pasirūpins jų vaiku profesionaliai ir tinkamai. Paprastai šiuos jausmus sumažina pasidalinimas savo nerimu su artimaisiais ir draugais, kurie jau turi tokios patirties. Be to, labai svarbus pačių tėvų vidinis nusiteikimas ir noras paleisti vaiką.
Vaikui taip pat reikia laiko priprasti prie naujos situacijos. Negalite susitikti su potencialiomis auklėmis, pasirinkti vieną iš jų ir jau kitą dieną palikti kūdikį vieną su ja devynias valandas. Maži kūdikiai yra labai emocionalūs ir nenuspėjami, tad prie naujos situacijos jie turi priprasti palengva. Nepamirškite, kad jūsų vaikas išsiskirti su mama pasiruošia palaipsniui. Kalbant apie vaiko ruošimą darželio lankymui, svarbu žinoti ir prisiminti, jog maždaug iki 2 metų vaikai jaučia stiprų atsiskyrimo nuo tėvų nerimą. Šis vaikams augant palengva mažėja, nes jie vis geriau įvaldo kalbą ir gali įsivaizduoti tėvų sugrįžimą. Tačiau normalu, kad ir trimečiai dar jaučia stiprų atsiskyrimo nerimą, nes didžiausia tokio amžiaus vaiko baimė - būti paliktam ir nemylimam.
Būtent todėl rekomenduojama iš anksto pratinti vaiką pabūti be tėvų ilgesnį laiką - nuo jų atsiskirti ir sulaukti. Kai vaikui sukanka 7-8 mėnesiai, pastebimi pirmieji vadinamosios atsiskyrimo baimės požymiai. Jie gali būti įvairaus intensyvumo ir atsirasti įvairiu laiku iki antrųjų vaiko gyvenimo metų. Prieš paliekant vaiką ilgesniam laikui, naudinga nuo mažens pradėti jį tam ruošti. Kai vaikas yra visai mažas, vos kelių mėnesių, įprastai jam lengviau priprasti prie to, kad mamos nėra šalia. Kai vaikui sukanka 7 mėnesiai ar daugiau, galite pradėti su juo žaisti žaidimą „kukū“, tada išeiti kelioms minutėms, vėliau galite trumpai pasivaikščioti ar apsipirkti be vaiko.

Auklė Diana dalinasi, jog dirbdama išties neretai pastebi, kad maži vaikai dažnai nėra pasiruošę pokyčiams, todėl darželio lankymas ima gąsdinti: „Vaikai gyvena savo rutinoje, kurioje yra pripratę prie veiklų, maisto ir kitų dalykų, o darželyje viskas pasikeičia - aplinka, žmonės, žaislai, reikalavimai ir taisyklės. Tai baugina.“ Ji tęsia, jog pradžia darželyje būtų paprastesnė, jei tėvai, padėdami auklės ar vieni, šiems pokyčiams vaiką ruošti pradėtų iš anksto.
„Šeimoje, kurioje dabar dirbu, pradėjome ruoštis darželiui anksčiau - vieną kartą per savaitę lankyti pamokėles, labai daug laiko praleisdavome lauke su kitais vaikais, kartu mokėmės bendrauti ir suprasti kitų vaikų jausmus. Visa tai padeda vaikui lengviau adaptuotis, - tikina auklė Diana. - Jei su vaiku kalbėsitės apie darželį, jam tai nebus naujiena. Jei pratinsite jį kurį laiką pabūti be mamos ir tėčio bei mokysite savarankiškumo - pačiam pavalgyti, apsirengti ir kt. - tuomet pradžia darželyje bus gerokai lengvesnė.“ Ji pastebi, jog vien vaiko palikimas su aukle gali ženkliai prisidėti prie sklandaus išsiskyrimo darželyje, nes vaikas pratinasi būti ne vien su tėvais.
Su tuo sutinka ir V. Kašubienė, kuri priduria, jog nenuostabu, kad susidūrę su šitiek pokyčių vienu metu, mažieji patiria didelį stresą, dėl kurio galimi elgesio bei emocijų pokyčiai. „Pavyzdžiui, neretai vaikai tampa dirglesni, jautresni ar sunkiai sukalbami, gali neramiai miegoti, prasčiau valgyti, dažnai sirgti. Gali iškilti sunkumų atsiskirti nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje. Todėl vaiką prie darželio aplinkos bei ritmo reikėtų pratinti palaipsniui, jautriai priimant jo išgyvenimus, nesistengiant skubinti šio prisitaikymo proceso, bet kantriai nuraminant, palaikant ir padrąsinant savo vaiką“, - pataria psichologė.
Niekada nedinkite kūdikiui nematant. Psichologai rekomenduoja pasakyti vaikui, kad mama išeina "į darbą", bet sugrįš. Gali būti, kad vaikas susigraudins, ims verkti, bet bent jau žinos, kad mama jo "nepametė" ir nedingo "visam laikui", o išeina, padirbės ir sugrįš jo pasiimti. Mama taip pat turi būti užtikrinta, kad jau laikas atsisveikinti. Kai vaikas jaučia jos neužtikrintumą, atsisveikinimas būna sunkesnis. Nereikia pasakyti, kada grįšite - maži vaikai neturi laiko pojūčio. Toks elgesys suteikia vaikui saugumo jausmą ir leidžia žinoti, kad mama sugrįš, kaip ir sakė. Vaikai bijo, kad kai mama išeina, ji dingsta visam laikui. Kai vaikui pasakote, kad išeinate, o ne dingstate nepastebėta, jam lengviau susitaikyti su šia situacija ir jis greičiau nurimsta. Išsiskirti nėra lengva nei mamai, nei vaikui. Tačiau tai būtina abiems pusėms.
V. Kašubienės teigimu, kai kurie vaikai nepaprastai stipriai ir atkakliai priešinasi atsiskyrimui, nes jaučia tėvų nerimą. Tuomet, anot jos, svarbu patyrinėti savo pačių jausmus išsiskiriant ir ieškoti tinkamų sprendimų jiems sumažinti. „Rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuris iš tėvų pats jaučiasi ramiau“, - siūlo psichologė. Rytinį atsisveikinimą gali palengvinti ir pozityvus tėvų požiūris bei geri atsiliepimai apie vaiko darželį.
Rugsėjis - laikas, kai daugelis tėvų pradeda leisti savo mažylius į darželį. Nors mėnuo įpusėjo, šis išsiskyrimas vis dar gali būti nelengvas. Psichologė Vaida Kašubienė ir edukacinio turinio platformos „mokomoko“ įkūrėja, auklė Diana Gabriūnaitė aptaria, kaip palengvinti šį naują gyvenimo etapą ir su kokiais iššūkiais darželiuose dažniausiai susiduria vaikai.

V. Kašubienė atkreipia dėmesį, jog kol vaikui dar nėra aiškus išsiskyrimo ir susitikimo ciklas, visada svarbus patikinimas, kad tėvai ateis ir pasiims jį namo: „Pasakykite vaikui, kada ateisite jo pasiimti, o atėję pasidžiaukite, kad vaikas buvo kantrus ir sugebėjo laukti.“ Taip pat psichologė pataria skirti vaikui daugiau individualaus dėmesio vakare, kad būtų kompensuotas jo poreikis pabūti su tėvais.
Ji pastebi, kad užmigti naujoje neįprastoje aplinkoje kartu su kitais vaikais, be savo tėvelių - vienas iš daugiausiai streso darželyje keliančių momentų. „Dėl įtemptos dienotvarkės, intensyvaus bendravimo su bendraamžiais, įvairių veiklų, nedidelių erdvių, pastovaus šurmulio, daug skirtingų dirgiklių, vaiko nervų sistemai poilsis yra būtinas. Jei dėl miego darželyje kyla sunkumų, pirmiausia, reikėtų pradėti pratinti jį pačiam užmigti savo lovoje“, - teigia V. Kašubienė. Anot specialistės, tai daryti galima skatinant vaiką užmigti kartu su savo minkštu žaisliuku, pleduku ar kitu mėgstamu „miego draugu ir pagalbininku“. Šiuos miego draugus galima bus pasiimti kartu į darželį, ruošiantis miegoti naujoje vietoje.
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis. Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojom, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
„Svarbu suprasti, jog sunkumų kyla ir vaikams, ir suaugusiems. Jeigu pradėjus lankyti darželį vaiko savijauta keletą mėnesių blogėja, gali būti, kad jis darželio lankymui ir atsiskyrimui nuo artimųjų dar nėra pasiruošęs. Kartais net nežinome, kaip reaguoti, tačiau visada galima pasitarti su vaiko pedagogais ar psichologu“, - apibendrina V. Kašubienė.
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Paprastai tėvai vaiką išleidžia į lopšelį dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą. Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas, apimti visas lavinimui svarbias sritis. Be to, vaikas ugdymo įstaigoje turėtų jaustis gerai, todėl geriau rinkti darželį pagal vaiko gabumus.
Šiuolaikinis darželis turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros (kad vaikas būtų pavalgęs, išsimiegojęs, švarus), saugumo (vaikas turėtų būti saugus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) ir lavinimo. Labai gerai jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją. Vaikai tikrai nemato darželio sienų spalvos, užuolaidų ar kokio senumo yra linoleumas ar spintelės. Vaikui svarbu šilta auklėtoja, kuri geba prieiti prie vaiko, jį užimti, sudominti, kai reikia nuraminti. Augant vaikui būtų gerai, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, t.y., kad būtų įvairių priemonių pažintinei veiklai, sportui, kūrybai ir pan.
Žemiau pateikiama apibendrinta informacija apie skirtingus darželio tipus ir kam jie tiktų:
| Darželio tipas | Kam rekomenduojama | Ypatumai |
|---|---|---|
| Valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga | Vaikui, kuris atitinka įprastą raidą, yra pakankamai savarankiškas, ekstraversiškas, komunikabilus, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrus. | Orientuotas į standartinį vaiką, didesnės grupės. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas. |
| Ugdymo įstaiga, skirta vaikams su nežymia negalia | (Jei vaikas turi spec. poreikių) Sveikas vaikas tokiame darželyje gali negauti pakankamai auklėtojų dėmesio, nes kitiems vaikams jo reikia labiau. Tokie vaikai auga empatiškesni, labiau suprantantis kitokius, paslaugesni. | Daugiau dėmesio spec. poreikiams, grupėse gali būti ir sveiki vaikai. |
| Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Montessori metodiką | Jautresniems, intravertams vaikams. | Akcentuojamas savarankiškumas, aplinkos pažinimas, individualus tempas. |
| Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Valdorfo metodiką | Individualistams, turintiems meninių polinkių. | Fokusas į kūrybiškumą, gamtą, lėtą ugdymą, laisvą žaidimą. |
| Grupės, kurioje dirbama pagal menų ar fizinio aktyvumo programą | Fizinio aktyvumo programos - judresniems, turintiems daug fizinės energijos arba linkusiems į liūdnumą, baimingumą (fizine veikla pakeliama nuotaika ir savivertė). Meninės programos - jautriems, meniškos sielos vaikams. | Lavina specifinius gabumus, atsižvelgiant į vaiko polinkius. |
| Dvikalbis darželis | Tokiam vaikui, kuris auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį. | Ankstyvas kalbų mokymas, kultūrų pažinimas. |
Lopšelyje gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai. Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pvz.: neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus.
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių. Taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai privačios ugdymo įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo kas ir kaip vyksta, bet vėlgi ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur dirbą patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę.
Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Taip tėvai sutaupo savo laiko. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Mes norime, kad kai nesame šalia, mūsų vaiku būtų rūpinamasi švelniai ir profesionaliai. Negalime neigti tokių įstaigų, kaip lopšelis, kompetencijų, tačiau turime pripažinti, kad jie ne visada lygiaverčiai, tad prieš patikėdami savo vaiką kuriam nors iš jų, išsamiai pasidomėkite konkrečiu lopšeliu. Paklausinėkite žaidimų aikštelėje, pasivaikščiokite aplink, pasikalbėkite su iš lopšelio išeinančiais tėvais. Gal galite apžiūrėti lopšelio žaidimų aikštelę iš išorės?
Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei tėvai veda pirmą vaiką į darželį. Paprastai tėvai atvedę vaiką į darželį tikisi, kad jam bus skiriama labai daug individualaus dėmesio, tėvams sunku priimti tai, kad grupėje dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti, ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug. Neteisingai pasirinkus ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaikas gali nepritapti, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.
tags: #kaip #pripratinti #vaika #su #aukle