Daugelis tėvų susiduria su problema, kai jų vaikas atsisako valgyti arba turi prastą apetitą. Tokiais atvejais svarbu suprasti, kad geras apetitas prasideda nuo pat gimimo, tačiau jo nėra pastovaus režimo. Priežasčių, dėl kurių vaikas gali neturėti apetito, yra daug: tai gali būti vaiko liga, blogos oro sąlygos, emociniai išgyvenimai ir stresas, neskaniai pagamintas bei vienodas maistas, netinkama mitybos tvarka, judėjimo stoka ar tiesiog amžiaus tarpsnio ypatumai.
Neretai vaikų apetito stoka yra susijusi su įvairiais faktoriais. Tarp jų minėtini:
Svarbu suprasti, kad vaiko apetitas gali svyruoti įvairiais raidos laikotarpiais. Apetitą gali sumažinti ne tik liga, bet ir pervargimas, stresas, per mažai laiko praleidžiama gryname ore, pasikeitęs mitybos režimas ar į racioną įtraukti nauji produktai.
Pasak vaistininkės Lijanos Veismanienės, sunerimti dėl vaiko nevalgumo reikėtų tuomet, kai pastebimi šie požymiai:
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas po kiekvieno valgymo bėga į tualetą, ar po valgio atsiranda tokių nusiskundimų, kaip pilvo pūtimas, skausmas, baimė valgyti. Pastebėjus šiuos signalus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl detalesnių tyrimų.

Jei vaikas yra sveikas, tačiau vis tiek atsisako valgyti, tėvai gali pasitelkti įvairius būdus vaiko apetitui skatinti:
Valgymas turi būti maloni procedūra, sukelianti vaikui gerų emocijų. Kad ir kaip susinervinusi ar susirūpinusi bebūtumėte, blogas emocijas paslėpkite ir prie stalo sėskitės geros nuotaikos. Tai nereiškia, kad kiekvienas valgymas turi būti ypatingas šou - su lėkščių žongliravimu ar žaidimais. Svarbiausia, kad pykčiui ir blogoms emocijoms prie stalo nebūtų vietos.
Niekada ir jokiomis aplinkybėmis neverskite vaiko valgyti per prievartą. Nekiškite jam viso maisto, tiek, kiek jums atrodo „reikia“ suvalgyti. Kiek įmanoma, leiskite pasirinkti: su kuo valgys kotletą - agurku ar pomidoru? Ko užsipils ant blynų: grietinės ar uogienės? Tegul vaikas nusprendžia pats. Tiesa, pasirinkimo variantų turėtų būti kiek mažiau ir juos pateikite jūs, neužduodami atviro klausimo: „Su kuo valgysi mėsą?“, nes mažam vaikui gali būti sunku į jį atsakyti.
Neaptarinėkite prie vaiko jo mitybos įpročių. Neskųskite jo seneliams, vyrui ar draugei. Jeigu jums tai rūpi ir norite pasidalinti, raskite laiką, kai vaikas jūsų negirdės. Tėvų pavyzdys - geriausia priemonė prieš blogą vaiko apetitą.
Tai paprasta, bet labai veiksminga gudrybė: mažos porcijos vaikui yra patrauklesnės, negu pilna lėkštė. Pasiūlykite vaikui mažesnes maisto porcijas, palikdami teisę pakartoti. Taip skatinsite vaiką paprašyti dar, pajausti ir mokytis reguliuoti sotumo-alkio jausmą.
Vaikai valgo geriau tada, kai visa šeima kartu sėdi prie stalo ir pietauja. Kompanijoje visada smagiau, ko gero, pastebėjote tai iš darželio gyvenimo, kai vaikas kartu su draugais graužia morkas, į kurias namie žiūrėti nenori. Bendri pusryčiai, pietūs arba vakarienė ne tik gerina vaiko apetitą, bet ir padeda užmegzti tvirtesnius tarpusavio santykius, kuria šeimos tradicijas.

Būkite supratingi ir kantrūs. Jei vaikas nevalgo dėl psichologinių priežasčių, pabandykite jas įveikti pasiūlydama vaikui nupiešti pietų ar vakarienės metą. Arba sukurkite pasaką apie šunelį Mopsių, kuris baisiai nemėgo valgyti, bet vieną kartą… Pasakos ne tik gali padėti vaikui suprasti, kad valgyti yra smagu ir malonu, bet ir padeda mokyti stalo etiketo taisyklių.
Keiskite valgymo įpročius. Pavyzdžiui, pasiūlykite šįkart prie stalo sėstis ne į savo vietą, o, pavyzdžiui, į tėčio vietą. Nepamirškite pabrėžti ypatingos sėdėjimo vietos privalumų: „Tas, kuris sėdi šioje kėdėje, visada gerai valgo!“
Jeigu vaikas nevalgo kokio nors produkto, pakeiskite jį panašios sudėties, kaloringumo ir maistingumo produktu. Taip pat svarbu atminti, kad saldumynai ir užkandžiai - teisingos mitybos priešas. Saldainius galite pasiūlyti pavalgius arba su arbata.
Apetitą mažina gausus ir koncentruotas maistas - grietinėlė, varškė, kiaušiniai, riešutai, šokoladas, labai riebus bei labai saldus maistas. Vaikui, kuris valgo blogai, nereikia iš karto pripilti pilnos lėkštės sriubos, prikrauti daug košės bei kito patiekalo, nes didelė porcija tik suerzina. Apetitą mažina ir maisto gausumas bei perteklius namie. Kai visko pilna, vaikas nebežino, ko norėti.
Svarbu nepamiršti, kad vaikų maistas turi būti įvairus, skaniai pagamintas, tvarkingai ir gražiai paduotas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į patiekalo temperatūrą - maistas negali būti nei per šaltas, nei per karštas. Jei vaikas vieną kartą nusidegins bevalgydamas maistą, jo atmintyje vis iškils prisiminimai apie šį nemalonų jausmą.
Kalbėdama apie apetitą gerinančius vitaminus, vaistininkė L. Veismanienė mini vitaminą C, tačiau pabrėžia, kad jį vaikams derėtų duoti atsargiai, pasikonsultavus su gydytoju ir parinkus tinkamą dozę bei formą. Kaip alternatyvą galima pabandyti vaikui duoti raugintų kopūstų ar rūgštų obuolį. Vitaminų kompleksai gali būti reikalingi kaip pagalbinė priemonė, kai dėl ligos ar streso sutrinka vaiko mityba ir maisto medžiagų pasisavinimas.

Galiausiai, svarbiausia yra sveika vaiko mityba, užtikrinanti maisto įvairovę, laisvą pasirinkimą ir vengiant prievartos prie pietų stalo. Stebėkite, kad tarp vaiko pasirinkimų neimtų dominuoti saldūs gėrimai ir saldumynai, taip pat svarbu, kad kelių didelių valgymų per dieną nepakeistų nuolatinis užkandžiavimas.