Kūdikių nešiojimas ir pilvuko laiko svarba: Išsamus vadovas tėvams

Kūdikio gimimas - tai džiaugsmingas, bet ir iššūkių kupinas metas tėvams. Dažnai tėvai susiduria su baimėmis, kaip tinkamai paimti, nešioti kūdikį, kad jam nepakenktume. O kartais net nesusimąstome, kad paprastai atrodantis vaiko nešiojimas gali padaryti nemažai žalos. Šiame vadove aptarsime ne tik tinkamas nešiojimo padėtis ir klaidų vengimą, bet ir kineziterapijos svarbą bei pilvuko laiko naudą kūdikio raidai.

Kineziterapijos vaidmuo ir bendrieji principai

Kineziterapija - tai tikslingas gydymas judesiu. Kineziterapeutas yra reabilitacijos komandos narys, o kūdikiai čia nukreipiami po gydytojo ar reabilitologo konsultacijos. Pirmą procedūrą įsivertiname kūdikio motorinę raidą - ar laiko galvą, vartosi, nustatome kineziterapinę diagnozę, įvertiname, kokios funkcijos savo amžiui jis neatlieka ir išsikeliame kineziterapinį tikslą per kiek laiko tai turėtų pasikeisti. Kineziterapijos užsiėmimuose su kūdikiais naudojamos priemonės, tokios kaip kamuoliai ir volai, yra pagrindinė priemonė tam tikrai padėčiai išgauti, be jų nelabai įsivaizduojame darbo. Kamuoliais ir volais mes nukrauname gravitacijos, svorio jėgas. Ligoninėje lankome visus skyrius - einame ir į naujagimių reanimaciją, kur susiduriame su sudėtingais atvejais.

Ankstukams dažnai silpnai išsivysčiusi kvėpavimo sistemos funkcija, jie suserga plaučių ligomis, negali atsikosėti, tad kineziterapeutai yra pagalbininkai, kurie atlieka vibracinius masažus, taiko drenažines padėtis. Kineziterapeutų darbas ne tik su kūdikiais, bet ir apmokant mamas - kai kurios bijo paimti mažylius net į rankas, todėl rodome elementarias nešiojimo padėtis. Gerai, kad būtų tokia taisyklė, kad nauji tėvai prieš susilaukdami vaikelio būtų apmokomi, į ką atkreipti dėmesį, kokie yra raidos etapai, kaip elgtis su naujagimiu, pavyzdžiui, nebijoti guldyti ant pilvo nuo pirmųjų dienų. Nereikia varžytis auginant vaikus ar lyginti net ir brolius/seseris.

Kalbant apie ankstukus - įprastai, naujagimis turi fiziologinę fleksiją ir būna sulenktomis kojytėmis bei rankytėmis, o per anksti gimę mažyliai tos fleksijos neturi. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti.

Svarbiausi kūdikio raidos etapai iki metų

Vaikų raidoje iki metų yra keletas kritinių etapų, kuriuos svarbu stebėti. Turime stebėti, kad kūdikis būtinai apsiverstų iki 7 mėnesių amžiaus, savarankiškai sėdėtų iki 8-9 mėnesių tvirtai pats. Jei vėluos sėdėjimo amžius, tikėtina, kad vėluos ir kalba, nes judėjimas susijęs su smegenų darbu. Patariame nepraleisti ropojimo etapo, nes jis atlieka pakaitinius judesius rankomis kojomis, ko reikės vaikščiojimui, be to, ropojant stiprinami gilieji stuburo raumenys. Taip pat svarbu per anksti nestatyti vaiko - vaikas gali pradėti vaikščioti pasistiebęs, bet toliau turi eiti pilna pėdute. Vaikas turi pradėti vaikščioti iki pusantrų metų.

Kūdikių raidos gairės pagal amžių:

• 1-2 mėnesiai: Svarbu guldyti kūdikį ant pilvo. Jei vaikas nemėgsta sauskelnių keitimo momento, greičiausiai jam nemalonus klubų išvedimas - atlikite pratimą „drugelis“: suglauskite pėdutes išoriniais kraštais ir švelniai kelis kartus paspauskite kelius į išorę lyg sparneliais.
• 3-4 mėnesiai: Gulint ant pilvo atveskite dilbius po krūtine - vaikas keldamas galvą turi remtis alkūnėmis. Taip pat svarbu, kad 3 mėnesį siekdamas žaislų keltų rankas iki alkūnės ar aukščiau. Arčiau ketvirto mėnesio turi kuo daugiau kelti kelius link pilvo, taip atsiranda pilvo preso raumenynas, iš šio judesio vėliau išmoks ir verstis. Jei mamos 3-4 mėn. nerimauja, kad kūdikis nesivarto - nereikia greitinti įvykių: keturių mėnesių mažylis turi gulėti ant šono, tik link penkto ar penkto su pusę mėnesių - apsiversti.
• 5-6 mėnesiai: Gulėdamas ant pilvo turi simetriškai pasikelti ant ištiestų rankų. Šito judesio reikės, kai sėdės, ropos ar šliaužios. Šeštą mėnesį gali pradėti judėti - jau penkių su puse galima mokytis sėdėti. Vienas iš ženklų, kad kūdikis tam pasirengęs - mažylis turi „paragauti“ savo pėdučių, tai reiškia, kad jo klubai mobilūs. Sėdėjimo mokiname stabilizuodami vieną klubą ir per šoną keldami jį priešinga ranka į sėdimą poziciją. Kūdikiai, kurie siekia pėdute pasiekti burną, jau rodo, kad yra pasirengę sėdėti.
• 7-8 mėnesiai: Šitame etape kūdikis turėtų pradėti savarankiškai sėdėti. Galime lavinti sėdėjimą pasisodinę sau tarp kojų, kad juosmuo būtų status, vaikas turėtų tvirtą atramą. Lavinkime vaiko norą siekti žaislų, kad atsigręžtų, pakutenkime kojytes, kad atsitiestų. Tokio amžiaus vaikai gali pasiekti šliaužimo etapą ar norės stotis ant keturių - kiekvienas vaikas individualus. Jei vaikas šliaužioja, galima skatinti ropoti.
• 9-10 mėnesiai: Kūdikis sėdi įvairiomis pozomis - viena koja priekyje, kita atgal, sėdėdamas pasisuka atgal, jis jaučiasi tvirtai. Lygiai taip pat neišvengiama sėdėjimo padėtis, kai kojos sulenktos W forma - trumpai galima, bet nereikia, kad tai virstų įpročiu ilgesnį laiką, nes tai vėliau lemia silpną dubenį. Kineziterapeutės primena, kad dešimties mėnesių kūdikis nevaikšto. Jis turėtų tik atsisojęs su atrama ir jei pradeda eiti - tai daro šonu, atsiremdamas į baldus ar tėvus.
• 11-12 mėnesiai: Vaikas turi pradėti eiti šonu, o ne traukiamas už rankų tiesiai. Svarbiausia, kad netampytų tėvai iškeltomis rankomis, vaikai tai ne skudurinės lėlės. Taip darant vaikai neišmoksta statyti taisyklingai kojos ant žemės, atsiranda vaikščiojimas ant pirtų galų. Taip pat galima išnarinti alkūnes ar pečius.

Taisyklingos kūdikio nešiojimo padėtys

Labai svarbu atkreipti dėmesį į nešiojimo padėtis. Nešiokite šonu, kuomet galva padėta į alkūnės linkį, bet nepamirškite keisti pusių, kad būtų simetrija. Nešiokite kūdikį veidu nuo savęs net iki mėnesio laiko, nes tuo pačiu stiprėja galvos kontrolė.

Štai keletas taisyklingų nešiojimo padėčių:

• Vieną ranką dedame po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojų, po pilvu.
• Pasiguldome kūdikį šonu ant savo dilbio, delnas ant pilvo, o kita ranka tarp kojų.
• Viena ranka prilaikome ties mentėmis arba galvyte, o kita ranka dubenį.
• Viena ranka apkabiname kūdikį per krūtinę, o kitą ranką laikome tarp kojyčių.
• Padėtis, kai kūdikis nešiojamas pilvuku žemyn ant suaugusiojo dilbio, kita ranka prilaikant, dar vadinama „regbio kamuolio laikymu“. Artimas kūdikio priglaudimas prie suaugusiojo kūno padeda mažyliui pamėgti šią padėtį. Toks laikymas tinka ir atpylinėjantiems vaikams, nes šiek tiek kilstelėjus dilbį pakreipiame kūdikį nedideliu kampu aukštyn, kas ir padeda išvengti atpylimo.

Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila.

Dažniausios nešiojimo klaidos ir jų žala

Netaisyklingas vaiko nešiojimas dažnai tampa priežastimi, kodėl atsiranda nugaros maudimas ar skausmas. Mama viską padarys dėl vaiko gerovės, net ir save kartais užmiršdama, pavyzdžiui, kelia vaiką netaisyklingai susilenkusi arba stovi netaisyklingai laikydama savo mažylį, o skausmas iššaukia raumenų disbalansą, ir, deja, tačiau mamoms neretai tenka gydytis masažais ir mankštomis.

Kineziterapeutė pastebi, kad tėvai šį nešiojimo būdą, kai viena ranka apkabinama per krūtinę, o kita laikoma tarp kojyčių, naudoja, tačiau jis pridaro žalos. Taip nešiojami kūdikiai nebenori gulėti ant pilvo ar „pertempia“ nugaros raumenis.

• Visada ta pati nešiojimo padėtis: Negalima vaiko visada nešioti ant tos pačios rankos ar ant to paties peties, būtina kaskart keisti nešiojimo puses. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu.
• Nesėdinčio kūdikio nešiojimas „sodinant“: Iki 6 mėnesio, kol vaikas nesėdi, nerekomenduojama nešioti prilaikant už užpakalio ar pasisodinus ant rankos.
• Mažesnio nei 4 mėn. kūdikio nešiojimas stačiai: Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Maždaug nuo 4 mėnesio pradedame naudoti „45 laipsnių padėtį“. Dažnai nešiojant kūdikį stačioje padėtyje, viršutinėje kūno dalyje atsiranda įtampa.

Nors kai kurie tėvai sako: „mūsų kūdikėliui 3,5 mėnesio, mes jį dažnai nešiojame stačią, atsukę veidu į aplinką. Jam kitaip nepatinka, pradeda verkti, o taip nešiojamas būna ramus, dairosi“, kineziterapeutai perspėja: tokio amžiaus mažylius nešioti taip, žinoma, galima, tačiau pati svarbiausia taisyklė - nesodinti. Taigi, taip nešiojant nerekomenduojama laikyti ranką po užpakaliuku. Turėtumėte neleisti mažyliui būti "sėdėjimo" padėtyje. Labai svarbu neapkrauti nugaros apačios. Tačiau nešiojant mažylį, nusuktą nuo savęs, nugarytei tikrai niekuo nepakenksite.

Daugelyje šalių uždraustos vaikštynės, kur įstatome kūdikį ir sudrimba, nedirba priekinė kūno dalis. Jei paliksite labai trumpam, tikrai nieko baisaus, bet venkite tai daryti ilgesnį laiką. Stumdukai - puiki priemonė, bet atkreipkite dėmesį, kad jis nebūtų per lengvas, kad nenuvažiuotų pats sau.

Pilvuko laikas: Kodėl tai gyvybiškai svarbu nuo pat pirmos dienos

Amerikos pediatrų akademija (AAP) jau nuo 1992 metų, siekdama sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką, rekomenduoja migdyti kūdikius ant nugaros, todėl sunku įsivaizduoti, kad kūdikio guldymas ant pilvo yra itin svarbus jo vystymuisi. Pilvuko laikas - tai kai būdraujantis (nemiegantis) kūdikis paguldomas ant pilvuko ir būna šioje padėtyje prižiūrimas suaugusiojo. Laikas gulint ant pilvuko yra labai svarbus nuo pat pirmos gimimo dienos, nes skatina mažylį judėti ir stiprinti raumenis, net jei jis zirzia ar verkia paguldžius ant pilvo.

Buvimas ant pilvo stiprina kūdikio kaklą, taip gerėja mažylio galvos kontrolė. Kuo daugiau laiko kūdikiai praleidžia ant pilvuko, tuo anksčiau jie gali išmokti remtis rankomis, atsistumti nuo pagrindo, pradėti apsiversti, šliaužti, ropoti ar sėdėti be atramos. Jei jūsų mažylis praleidžia daug laiko toje pačioje padėtyje gulėdamas ant nugaros, jo galva gali įprasti būti palenkta vienos peties link (pozicinė kreivakaklystė) arba galva gali tapti šiek tiek plokštesnė vienoje pusėje (padėties plagiocefalija).

Kodėl kūdikis nemėgsta gulėti ant pilvo?

Nenuostabu, jeigu jūsų kūdikis atrodo silpnas ir nelaimingas gulėdamas ant pilvuko. Jam tai - ne tik neįprasta, bet ir fiziškai nepatogi padėtis, nes gulint ant pilvo laikyti pakeltą galvą kūdikiui - sunkus darbas, be to, jis negali pažiūrėti žemyn ir gali jaustis paliktas. Dažnai mamos sako, kad vaikui nepatinka, todėl kineziterapeutės pataria pirmiau guldyti sau ant krūtinės, pasitelkti kamuolį, kuris yra minkštas, patogus.

Kaip paversti pilvuko laiką maloniu ir efektyviu

Yra daugybė dalykų, galinčių padėti pratinant kūdikius patogiai ir net smagiai leisti laiką šioje padėtyje. Prieš pradedant - kūdikis turi būti sotus, budrus ir patenkintas, nes irzli jo nuotaika tikrai nepadės prisijaukinti šios keistos naujos padėties. Bet neguldykite ant pilvo ką tik pavalgiusio mažylio, palaukite bent 30 min-1 val. po maitinimo.

Ką daryti, kad kūdikiui būtų malonu gulėti ant pilvo?

1. „Šypsena akių lygyje“. Kūdikiui gulint ant pilvuko pritūpkite ar atsigulkite, kad būtumėte viename akių lygyje su juo, taip mažylis žinos, kad esate šalia ir nurims. Kalbinkite, leiskite linksmus garsus ar dainuokite, skatindami kūdikį pasukti galvą balso link ir pamatyti jus. Džiaugdamasis mažylis stengsis pajudinti rankas ir kojas.
2. Guldymas ant savo pilvo ar krūtinės (panašiai kaip kengūravimo metu). Atsigulkite ar atsisėskite pusiau sėdomis ir pasiguldykite kūdikį ant savo pilvo ar krūtinės. Ypač naujagimiai mėgsta gulėti ant tėvų krūtinės ir žvelgti į jų veidus, tokiu būdu jie pamažu įpranta gulėti ant pilvuko. Dėl saugumo kūdikį visada prilaikykite.
3. „Regbio kamuolio laikymas“. Padėtis, kai kūdikis nešiojamas pilvuku žemyn ant suaugusiojo dilbio, kita ranka prilaikant. Artimas kūdikio priglaudimas prie suaugusiojo kūno padeda mažyliui pamėgti šią padėtį.
4. Juosmens glostymas. Mažylis paguldomas ant suaugusiojo kelių, kad nusiramintų ar atsirūgtų, ranka prilaikomas juosmuo ar užpakaliukas leidžia mažyliui jaustis ramiai ir stabiliai, o jo galva, kaklas ir pečiai gali darbuotis.
5. Pramogos! Atversta knygelė ar mėgstamas žaislas padėtas prieš kūdikį, šalia ar virš jo. Naudokitės lavinimo kilimėliais ar žaislais, skirtais laikui būnant ant pilvuko, kai kurios priemonės turi švieseles, veidrodžius, judančius paveikslėlius, muziką ar čežančius žaislus. Viena iš idėjų - tvirtai prilaikydami ant pilvuko gulintį mažylį švelniai pasūpuokite ant terapinio kamuolio pirmyn ir atgal (labai nedidele amplitude, kūdikis turi likti horizontalioje padėtyje, nevažiuokite link grindų žemyn galva).
6. Žaisliuko laikas. Maždaug 3 mėnesių kūdikis pradeda remtis savo rankomis (pasikelti ant dilbių). Norint jį paskatinti šiam veiksmui, reikėtų pakabinti mėgstamą žaisliuką šiek tiek virš jo, tai motyvuotų mažylį pažiūrėti aukštyn ir naudoti rankas, kad pakeltų save žaislo link. 6 mėnesių kūdikio rankų, pečių ir nugaros raumenų jėga jau daug didesnė. Dabar galima pradėti laikyti daiktą nedideliu atstumu jo akių lygyje. Tai paskatins kūdikį visiškai ištiesti ranką ir bandyti pasiekti žaislą. Įsitikinkite, kad žaislas ne per toli, nes linksmumas dings, jei tikslo neįmanoma pasiekti.
7. Minutė ant pilvuko. Bandykite „pilvuko laiką“ įtraukti į savo kasdienę veiklą, paverskite rutinos dalimi. Paguldykite vaikutį ant pilvuko po tokių kasdienių veiksmų, kaip sauskelnių keitimas ar maudymas. Tada mažylis pamažu priims ir naudos šią padėtį kaip įprastą veiksmą.
8. Įtraukite brolius, seseris. Jei turite vyresnį vaiką, paskatinkite jį atsigulti ant grindų ir pažaisti su mažuoju broliu ar sese (suaugusiajam prižiūrint). Artimųjų ar net šeimos augintinio stebėjimas gali padaryti kūdikį laimingai išsiblaškiusį ir leisti užmiršti nepatogią padėtį.
9. Išorinė pagalba. Kai mažylio kaklas sutvirtėjęs ir galvos kontrolė pakankama (apie 3-4 mėn), bet neužtenka jėgų pasiremti dilbiais (pasikelti aukščiau), susukite ploną rankšluostį ar paklodėlę ir padėkite po kūdikio krūtine bei pažastimis, sudėkite jo rankas priešais. Sustiprėjus rankų atramai volelio nebenaudokite.

Kūdikio nešioklės: Patogumas ir ergonomika

Kūdikio nešynės yra pagalbinė priemonė tėvams - laisvos rankos mamoms. Moksliniuose šaltiniuose kalbama, jog vaikučio nešiojimas turi teigiamą poveikį, galimai vaikas būna ramesnis, smalsiau tyrinėja aplinką, be to tai neabejotina nauda mamai, kadangi mažylis glausdamasis prie odos „duoda signalą“ motinos organizmui, kuris gamina daugiau pieno. O pasirinkus ergonomišką nešiojimą ramesnis ne tik mažylis, bet ir mama savęs nežaloja. Todėl savo vaikutį galite nešioti ne tik būtiniausiais atvejais, bet ir kai tiesiog to norisi.

Nešioklių privalumai:

• Laisvos jūsų rankos, t.y., galite vienu metu atlikti daugiau veiksmų ar užsiimti skirtingomis veiklomis.
• Su nešiokle daug paprasčiau judėti nei su vežimėliu. Išėjus iš namų nebaisūs jokie laiptai, nelygūs šaligatviai, galite patogiai ir laisvai judėti su savo kengūriuku.
• Vertikali kūdikio padėtis puikiai tinka mažyliams turintiems refliuksą. Taip pat, nešiojant kūdikį į save, mažyliui tenka nedidelis spaudimas į pilvelį, taip lengviau pasišalina susikaupusios dujos.
• Kai kūdikis yra prabudęs, šis žvalgosi ir domisi jį supančia aplinka, nešiojamas kūdikis labiau įtraukiamas į patį veiksmą, taip pat jaučiasi saugiai matydamas ir jausdamas mamą ar tėtį.
• Net vaikai, kurie vaikščioja patys, nori būti paimami ant rankų. Tinkama nešioklė palengvina jūsų augančio vaiko svorį, bei palieka laisvas rankas kitoms užduotims, kai vaikas primigtinai prašosi būti nešamas.
• Kūdikis esantis nešioklėje greičiau nusiramina, pajutęs esantis, arti motinos ar tėčio.
• Nepamirškime, jog jūsų kengūriukas šioks toks papildomas svoris, tad jūsų ilgesni pasivaikščiojimai gali tapti savotišku sportu.

Daugeliui kūdikių patinka kabėti, būti nešamiems. Tačiau yra mažylių, kurie nenori būti nešioklėse, tai gali būti dėl kūno padėties, ar tiesiog ne ta nuotaika, o galbūt ir netinkama nešioklė. Tokiais atvejais siūlyčiau pabandyti kitas nešiokles, aišku, prieš perkant pabandykite mažylį įdėti į nešioklę, vaiko gera nuotaika būtų pliusas, nes būdamas irzlus gali nenorėti būti dedamas į nešioklę. Pabandykite savarankiškai užsisegti/užsirišti, įsitikinkite, ar dydis tinkamas, ar patogu, pavaikščiokite su mažyliu, pabandykite atlikti judesius.

Kaip pasirinkti tinkamą nešioklę?

Negalima atsakyti ir išskirti vienos geriausios nešioklės, nes kiekviena nešioklė skiriasi, bet jų visų tikslas - padėti tėveliams. Kai kurios nešioklės geriausiai tinka naujagimiams, kitos - vyresniems kūdikiams, mažiems vaikams. Todėl atsakykite sau į šiuos klausimus:

• Ko tikitės ir kokios pagalbos jums reikia iš nešioklės?
• Kaip dažnai planuojate ją naudoti?
• Kas nešios?
• Jūsų vaiko amžius?
• Jūsų asmeniniai poreikiai?

Išsikėlus ir atsakius į šiuos klausimus bus lengviau išsirinkti geriausią variantą.

Pagrindinės nešioklių rūšys

Pateikiamos pačios pagrindinės nešioklės rūšys:

1. Vaikjuostės. Tai apie 5 metrų ilgio medžiagos juosta, apvyniojama aplink mamą/tėtį ir vaiką, paskui užrišama mazgu. Rišimo ir vyniojimo variantų yra tikrai nemažai (priekyje, ant nugaros, ant klubų ir kt). Tinka vaikučiui nuo pat gimimo, lengva nešti ir didesnį, nes vaikjuostė vyniojama ant abiejų suaugusiojo pečių. Vaikjuostė kiek sudėtingesnė už slingą, todėl gali užtrukti šiek tiek daugiau laiko, kol išmoksite ja naudotis. Vaikjuostė geras pasirinkimas tiems, kurie nori panaudoti įvairiausias nešiojimo padėtis.
2. Mei Tai nešioklės. Nešiojimo pozomis turi panašumų su vaikjuoste, tačiau jų yra daugiau ir jos paprastesnės. Ją sudaro kvadrato formos medžiaga, skirta mažyliui prilaikyti, ir keturios juostos, skirtos nešioklei surišti. Yra keletas rišimo ir nešiojimo būdų, priklausomai nuo vaikelio dydžio. Mei Tai neturi vieno konkretaus modelio, tad galima rasti siauresnėmis ar platesnėmis petnešomis, su paminkštinimais ar be jų, su kepurėlėmis miegančio vaikučio galvai prilaikyti ir pan. Tinka nuo gimimo, galima rištis priekyje, ant šono arba nugaros.
3. Konstruotos nešioklės. Šios nešioklės yra dažniau pasirenkamos, nes jas kur kas paprasčiau naudoti. Įsigijus šią nešioklę svarbiausia pradžioje gerai susireguliuoti diržus, kad svorio centrai pasiskirstytų tolygiai, mažylis būtų tinkamoje pozicijoje ir būtų patogu. Kitus kartus tereikės užsisegti. Augant mažyliui ir jo svoriui tereikės nesunkiai atlaisvinti dirželius. Jos leidžia mažylį prisisegti ne tik ant pilvo ar nugaros, bet ir veidu į pasaulį, kai kurios turi opciją ir ant klubo ar lopšio pozoje.
4. Žiediniai slingai. Tai platoka medžiagos juosta, kurios viename gale yra pritvirtinti žiedai. Per juos perkišant laisvąjį medžiagos galą susidaro plati rankovė vaikeliui nešti. Žiedų pagalba slingą galima lengvai reguliuoti, tad juo gali naudotis keli skirtingo sudėjimo suaugusieji, be to paprasta keisti nešiojimo padėtis, o jų yra begalė - nuo vertikalios iki žindymo. Būna slingų pašiltintų, paminkštintais kraštais. Tinka vaikučiui nuo gimimo iki kol patogu nešti. Slingai tiems tėveliams, kurie ieško greito ir kompaktiško nešiojimo.

Svarbu renkantis ir naudojant nešiokles

Vienintelė sąlyga, kurią mes rekomenduojame, kad kūdikio keliai būtų ties bamba sulenkti M forma - nepakabinkime kūdikio už klyno. Natūralus kūdikio stuburo linkis yra apvalus („C“ raidės formos). Todėl reikėtų rinktis minkštą, apgaubiančia medžiaga nešioklę, tai užtikrins natūralią kūdikio padėtį. Svarbu stebėti kvėpavimą. Nešiojant kūdikį nešioklėje, ypač iki 4 mėnesių, įsitikinkite, jog kūdikis turi kuo kvėpuoti.

Į ką atkreipti dėmesį:

• Atsakingai rinkitės. Pirkdami nešiokles, pažiūrėkite, ar gaminys yra „Baby Carrier Industry Alliance“ narys. Yra naujų standartų, susijusių su vaikjuosčių ir nešioklių įgaliojimais. Daugelis „Etsy“ ir „Ebay“ pardavėjų neatitinka reikalavimų. Jei perkate naują nešioklę, ji turi turėti gaminio registracijos kortelę, jei ne - siųskite ją atgal. Pirkdami naudokite tuos pačius klausimus, kaip perkant naują nešioklę. Deja, šiuo metu rinkoje yra suklastotų nešioklių net labai populiarių gamintojų. Jei norite įsigyti būtent norimos firmos nešioklių, rekomenduoju pirkti iš įgalioto asmens, perkant, kreipkitės į pardavėją dėl pirkimo įrodymo. Daugiau informacijos apie padirbtų nešioklių aptikimą galima rasti kiekvienoje gamintojo oficialioje svetainėje.
• Netinkama nešiojimo padėtis. Vyresni kūdikiai ir maži vaikai, kurie bandydami eiti dar „plaukioja“ kojomis, turėtų būti tinkamai remiami. Nešiojant vyresnį kūdikį nešioklėje keliai turėtų būti šiek tiek aukščiau už užpakaliuką. Teigiama, jog labai pamėgta nešiojimo padėtis veidu į pasaulį nėra palanki nei kūdikiui, nei nešiotojui: kūdikis nuo aplinkos dirgiklių gausos pervargsta, nemato mamos/tėčio, nėra labai prigludęs prie mamos/tėčio, todėl gali jaustis nesaugus, mažylis(-ė) svoriu tempia tolyn ir žemyn, taip didindamas(-a) krūvį suaugusiojo pečiams ir nugarai. Vaiką nešiojant atsuktą į pasaulį, šioji padėtis nesuteikia tinkamos ergonomiškos padėties ir įtempia kūdikio besivystančius klubus ir stuburą. Taip pat, netinkama atrama, gali per daug spausti lytinius organus ir sukelti kūdikio klubo sąnario problemas (klubo displaziją) ir kt. Nerekomenduoju nešioti veidu į pasaulį. Pagalvokite, gi nebūtų Jums patogu būti pakabintiems ir sutelkiant visą svorį ties klyniuku? Raudonoje nešioklėje esantis mažylis taip pat yra nešiojamas netinkamai. Kojytes nesudaro M raidės pozicijos, o nugarėlė kieta ir standi. Deja, tačiau ne visos konstruotos nešioklės yra ergonomiškos. Nešioklės, kurių nugarėlės yra pakietintos, labai storos, neturi liemens diržo, o medžiagos ties sėdmenimis labai siauros (nesiekia nuo kelėno iki kelėno) yra neergonomiškos ir jose vaikučio nešioti net trumpam nerekomenduoju.
• Kūdikio kojyčių padėtis. Naujagimio kojytės turi būti „varlytės“ ar „M“ raidės padėtyje. Nešiojant ant rankų vyresnį kūdikį ar mažą vaiką šis apglėbia savo keliukais jus, todėl ir nešioklėje turi būti taip pat.
• Kada mažyliui gali būti sunku kvėpuoti? Kai veidą uždengia nešioklės medžiaga (net ir plonas sluoksnis), kai nosyte įsikniaubia į mamą/tėtį, kai kūdikio smakras atsiremia į pačio krūtinę (pvz., susirietęs vaikas slinge).
• Kaip teisingai nešioti, kad mažyliui netrūktų oro? Nešiojimo padėtis vertikaliai veidu į nešiotoją (kūdikis turi būti krūtinės aukštyje, jog eitų pabučiuoti vaiko galvytę), veidukas turi būti atviras, o tarp jo smakro ir krūtinės turi tilpti bent vienas pirštas. Kūdikio galvutė, dažniausiai būna pasukta į šoną, kad atsiremtų į mamos ar tėčio krūtinę.

Pilvo diegliai ir jų malšinimas: Papildomi patarimai

Pilvo diegliai yra dažna problema, kuri sukelia nerimą tiek mažyliui, tiek tėvams. Apžvelgsime efektyviausius metodus, kaip sumažinti kūdikio pilvuko skausmus.

1. Pilvo masažas ir mankšta - natūralus būdas nuraminti mažylį. Švelnus pilvo masažas ir paprasti pratimai gali padėti sumažinti pilvuko dieglius. Masažuokite kūdikio pilvuką švelniais judesiais laikrodžio rodyklės kryptimi. Tai skatina dujų pasišalinimą ir mažina diskomfortą. Po masažo galite atlikti „dviračio“ pratimą: švelniai sulenkite kūdikio kojas per kelius ir prispauskite jas prie pilvuko, tada vėl ištieskite. Pakartokite keletą kartų. Masažą atlikite šiltomis rankomis, o kaip taisyklingai tai padaryti, gali parodyti gydytojas arba slaugos specialistė.
2. Guldymas ant pilvuko - stiprina raumenis ir ramina. Reguliarus guldymas ant pilvuko padeda mažinti pilvo pūtimą, stiprina raumenis ir skatina dujų pasišalinimą. Tai galite daryti keisdami sauskelnes arba likus 20 minučių iki maitinimo. Kitas veiksmingas metodas - guldymas ant savo rankos. Paguldykite kūdikį taip, kad jo galvutė būtų delne, o liemuo - ant dilbio. Švelniai pasūpuokite ir panešiokite. Tokia padėtis padeda pilvukui spaustis prie jūsų rankos, o tai skatina raumenų judėjimą ir dujų pasišalinimą.
3. Oda į odą - natūrali šiluma ir ramybė. Kūdikio paguldymas pilvuku žemyn ant savo pilvo ne tik ramina, bet ir padeda žarnynui dirbti efektyviau. Kūdikis jaus jūsų kūno šilumą, širdies plakimą ir žarnyno garsus, kurie buvo pažįstami dar gyvenant įsčiose. Jei mama pavargusi ar nerimauja, šį metodą gali išbandyti ir tėtis.
4. Šiltos maudynės - atsipalaidavimas ir malonumas. Šiltas vanduo atpalaiduoja pilvo raumenis ir mažina žarnyno spazmus. Kūdikį galite trumpam paplukdyti vonelėje ar apsilankyti kūdikių baseine. Maudynės ne tik padeda sumažinti dieglius, bet ir suteikia mažyliui malonių pojūčių.
5. Lašiukai nuo pilvo pūtimo - kaip pasirinkti tinkamus? Vaistinėse galima rasti įvairių lašiukų nuo pilvo pūtimo. Kiekvienas preparatas turi specifinį poveikį, todėl svarbu perskaityti informacinį lapelį ir pasirinkti tinkamą variantą pagal vaiko amžių bei svorį. Kai kurių lašiukų poveikis gali būti trumpalaikis, kitų - ilgesnis. Prieš naudojant bet kokius vaistus, visada pasitarkite su gydytoju.
6. Kada kreiptis į gydytoją? Jei kūdikis dažnai atpylinėja ar pilvuko diegliai atsiranda dėl refliukso, standartiniai metodai gali būti neveiksmingi. Tokiais atvejais reikalingi specialūs medikamentai, kuriuos paskirs gydytojas.

Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl gali prireikti išbandyti kelis metodus, kol rasite tinkamiausią. Masažas, maudynės ar šiltas kontaktas su tėvais dažnai padeda nuraminti mažylį be vaistų.

tags: #kaip #nesioti #kudiki #ant #pilvo

• Vaikų karnavalinių kostiumų nuoma Vilniuje
• Mokymasis programuoti per žaidimus
• Kaip atpažinti vaikų dantų kariesą
• Fizinis aktyvumas po cezario pjūvio
• Ortopedijos technika gimdymo metu