Kaip vystosi kūdikio regėjimas: nuo neryškaus pasaulio iki spalvų ir formų atpažinimo
Kiekvienas naujagimis į pasaulį žengia ne tik su naujais garsais, kvapais ir prisilietimais, bet ir su dar tik besiformuojančiu regėjimu. Vos gimęs kūdikis mato labai neryškiai, pasaulis jam atrodo lyg pro miglą, juodai-baltą ir išplaukusį. Pirmosiomis savaitėmis užmegzti akių kontaktą greičiausiai nepavyks, nes naujagimis dar nefokusuoja regėjimo. Iš pradžių akys ne visuomet judės lygiagrečiai - tam reikia laiko, akių raumenų treniruočių ir neurologinių jungčių formavimosi. Mažyliui augant, rega tobulėja: akys ir smegenys vis geriau sugeba priimti ir apdoroti vaizdinę informaciją.
Regėjimas yra viena svarbiausių sensorinių sistemų, per ją į smegenis patenka beveik 90% visų išorės signalų. Ji leidžia ne tik matyti atskirus objektus, atpažinti jų formą, suprasti erdvinius procesus, bet sukuria išorinio pasaulio modelį. Todėl mažylis, remdamasis akių perduodama informacija, atitinkamai elgiasi, pasirenka veiklas, inicijuoja ar keičia judesius. Nuo regėjimo priklauso daugelio raidų sričių vystymasis, tai labai svarbu savo kūno padėties suvokimui, aplinkos tyrinėjimui, judesių inicijavimui (pvz., galvos kėlimui, buvimui ant pilvuko, žaislo griebimui) ir motyvacijai.
Regėjimo vystymasis pagal mėnesius
Pirmasis mėnuo: Neryški pradžia
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikio regėjimas dar tik vystosi. Gimę kūdikiai mato gan abstrakčias formas, kontūrus ir šviesas, tačiau viskas yra gana neryšku, tarsi per rūką. Naujagimiai gali sufokusuoti dėmesį tik į objektus, esančius maždaug 20-30 centimetrų atstumu. Tarsi pati gamta apsprendė, kad žindomas naujagimis galėtų matyti savo mamos veidą. Jo spalvinis regėjimas yra ribotas, todėl jis geriau reaguoja į kontrastingus raštus: juodą ir baltą spalvas. Vėliau išryškėja raudona. Ir nors gali atrodyti, kad jo akys klaidžioja, krypsta viena ar kita linkme, jis dar tik mokosi koordinuoti akių raumenis ir sekti judančius objektus.
Medicininiai tyrimai rodo, kad naujagimis mato, nors anksčiau buvo manyta kitaip. Kūdikis silpnai mato toli esančius ir aukštai pakabintus daiktus. Naujagimiai geriausiai akytėmis seka masyvius daiktus, todėl kalbindami vaikutį jam rodykite didelį žaislą, nes smulkių detalių jis nemato. Mamos veido kūdikis nemato aiškiai, tik jo kontūrus.
2 ir 3 mėnesiai: Fokusas ir spalvos
Mažyliui augant, regimasis pasaulis pradeda plėstis, tampa aiškesnis ir spalvingesnis. Maždaug po 2-3 mėnesių kūdikiai pradeda fiksuoti žvilgsnį į veidus, sekti judesius ir pamažu įgyja gebėjimą stebėti objektus. Greta raudonos, pradeda skirti žalią, palaipsniui ir kitas spalvas. Nuo 3 mėnesių mažylis jau ima matyti žmogaus nosį, akis. Jis geriau mato žalią, raudoną ir mėlyną spalvas. Į kontrastą (juodą-baltą spalvas) vaikas taip pat labiau sureaguos. Pradeda vystytis gylio suvokimas, nes kūdikiai išmoksta naudoti abi akis kartu, kad susidarytų trimatį pasaulio vaizdą. Kūdikis mokosi išlaikyti, fiksuoti žvilgsnį, žiūrėdamas išlaikyti abi akis kartu (nebežvairuoja, nebetolina), sutelkti žvilgsnį į objektus esančius skirtingu atstumu ir akimis sekti judančius objektus.
Pirmuosius gyvenimo mėnesius akys pradeda dirbti kartu, regėjimas sparčiai tobulėja. Kai žaislas artėja link jo, jis gali užsimerkti, nusisukti, krūptelti, nes naujagimių rega dar nėra išsivysčiusi.
4 mėnuo: Aiškumas ir sąveika
Ketvirtojo mėnesio kūdikio regėjimas toliau aštrėja, todėl jo bendravimas su pasauliu tampa vis įdomesnis. Kūdikiai pradeda matyti per visą kambarį, nors vis dar mieliau žiūri į artimesnius objektus. Jie pradeda iš toliau atpažinti pažįstamus veidus ir reaguoja į juos šypsenomis, garsais. Pagerėjus regėjimui, kūdikiai pradeda derinti rankų judesius su tuo, ką mato, o tai yra svarbus žingsnis siekiant suimti ir valdyti daiktus. Nuo 4 mėnesių pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais.
5 - 8 mėnesiai: Spalvų įvairovė ir erdvinis suvokimas
Šiuo laikotarpiu mažylis geba suvokti spalvų įvairovę, 3D vaizdą, gali valdyti savo akių judesius. Atsiranda svarbus „gylio" supratimas (arti ar toli objektas). Pradėjus verstis, šliaužti veikiama ne tik akių-rankų koordinacija, bet ir kiti motoriniai įgūdžiai. M. Dautartaitė pasakoja, kad 7-12 mėn. kūdikis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą!
9 - 12 mėnesiai: Informacijos apdorojimas ir pasaulio pažinimas
Kūdikis intensyviai mokosi apdoroti visą informaciją, kurią stebi. Nuo 6-7 mėnesių pradeda šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Nuo 6 mėnesių mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Regėjimas apie 2 metus beveik pasiekia suaugusiojo lygį, tai siejasi su padidėjusiu domėjimusi aplinka ir jos tyrinėjimu. Apie pirmuosius metus vaikų smegenys jau atpažįsta objektus, geba į juos parodyti, ne tik skiria garsus, žodžius, bet ir supranta jų reikšmę. Taigi, metų pabaigoje ateina laikas bandyti juos pakartoti patiems.
Kaip padėti kūdikio regėjimo vystymuisi?
Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove - jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. „Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm“, - sakė M. Dautartaitė.
„Viso to yra išmokstama, todėl labai svarbu padėti mažyliui ir teisingai stimuliuoti jo regą. Pirmąjį mėnesį nereikia jokių žaislų, svarbiausias objektas yra žmogaus veidas: kuo dažniau iš arti žiūrėkite į naujagimį, šypsokitės jam ir kalbinkite. Vėliau rodykite skirtingų spalvų ir formų objektus, kuo dažniau duokite vaiko akims juos sekti į skirtingas puses. Dar vyresnių mažylių jau galima prašyti knygutėse parodyti pažįstamus objektus, rasti skirtumus tarp dviejų panašių, kartu piešti kontrastingomis spalvomis“, - dalijosi M. Dautartaitė.
Vaizdinis žaidimas yra vienas geriausių būdų sudominti mažylį būdravimo metu. Atidžiai žvelgdamas į objektus kūdikis mokosi ir tobulėja, vystosi jo rega. Vaizdiniam kūdikio žaidimui skirtos priemonės pasižymi paprastais, didelio kontrasto paveikslėliais, dedamais 30 cm atstumu, naudojamais skirtingose padėtyse (gulint ant nugaros, pilvo, šono) ir įvairioje aplinkoje.
Ką gali padaryti tėvai?
- Būkite arti: leiskite laiką su kūdikiu akis į akį, palaikydami akių kontaktą, kalbėdamiesi, mimikuodami. Tai padeda stiprinti regos atpažinimo ir socialinius įgūdžius.
- Pasiūlykite kontrastingas priemones: pilvuko ar šiaip būdravimo laikui rinkites kontrastingų piešinių knygas, kad skatintumėte jų regėjimą. Juodi, balti ir raudoni žaislai ir barškučiai ypač patrauklūs pirmaisiais mėnesiais.
- Leiskite saugiai tyrinėti: sukurkite saugią aplinką kūdikiui tyrinėti. Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą - pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove. Žaisdami, vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas - juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius.
- Skatinkite tyrinėti: skatinkite vaiką tyrinėti, mokykite įvairių žaidimų net su tais pačiais objektais.
SVARBU: Nenaudokite mirksinčių ir ryškiai šviečiančių žaislų kūdikiams iki 3 mėnesių. Jie patraukia kūdikio dėmesį, tačiau nelavina vizualinių gebėjimų, gali per daug stimuliuoti, dirginti naujagimį, nes jo akys dar labai jautrios ryškioms šviesoms dėl vyzdžio savybių.
Jei kūdikis ilgą laiką nefiksuoja žvilgsnio, nesižvalgo į šviesą ar neseka judančių objektų, tai gali būti signalas apie regos vystymosi sutrikimus. Stebint vaiko regėjimo vystymąsi, galima anksti pastebėti nukrypimus ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
