Kai už lango termometro stulpelis viršija 25 laipsnių karščio, prie vandens telkinių praleidžiame daug laiko. Tačiau ne kiekvienas žino, kad Lietuva yra viena iš dažniausiai skęstančiųjų šalių - pagal skendimų rodiklius net 4 kartus viršijame ES vidurkį, mus lenkia tik Latvija. Viena iš priežasčių - baseinų trūkumas ir ribotos galimybės pasinaudoti kokybiškomis mokymo paslaugomis.
Plaukimas - tai ne tik smagi ir atpalaiduojanti veikla, bet ir gyvybiškai svarbus saugumo įgūdis, galintis išgelbėti gyvybę. Mokant tinkamai, vaikai greitai įgauna pasitikėjimo vandenyje, išmoksta pagrindų ir pradeda mėgautis plaukimo teikiamais malonumais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip palaipsniui ir saugiai išmokyti vaiką plaukti, nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti tėvams.
Specialistai rekomenduoja pradėti supažindinti vaiką su vandeniu jau nuo 1-2 metų. Tačiau tikrosios plaukimo pamokos dažniausiai pradedamos nuo 4-5 metų, kai vaikas geba suvokti instrukcijas, valdyti kūno judesius ir noriai bendradarbiauja. Medikų teigimu, plaukimas yra labai naudingas įgūdis, kurio vaiką svarbu mokyti nuo pirmųjų jo gyvenimo savaičių. Paplūdimio ir maudynių sezonas - puikus laikas pradėti šias pamokas. Pasak šeimos gydytojos Aušros Urbutienės, vanduo - natūrali, kūdikiui gerai pažįstama terpė, ir kuo anksčiau vaikas išmoksta plaukti, tuo sėkmingiau jis naudojasi šiuo gebėjimu ateityje ir patiria daugiau plaukimo privalumų. Gydytojos teigimu, labai svarbu tinkamai įvertinti savo kūdikio būklę ir rasti tinkamiausią laiką, kuomet jis jau gali pradėti pažintį su vandeniu. Pasak A. Urbutienės, tėvai dažnai baiminasi, kad vos kelių mėnesių sulaukęs kūdikis yra per mažas mokytis plaukti, bet tokia baimė nėra pagrįsta. Praktika rodo, kad šešių savaičių amžiaus naujagimis įgija imunitetą infekcijoms, adaptuojasi prie aplinkos ir jau gali mokytis plaukimo baseine.
Išmokyti vaiką plaukti yra svarbu dėl kelių priežasčių:
Mokymo procesas turėtų būti laipsniškas, žaismingas ir kupinas palaikymo.
Pradėkite nuo žaidimų baseine ar vonioje - taškymasis, panardinimas rankų ar kojų. Tikslas - sukurti gerus emocinius ryšius su vandeniu. Mažiausi vaikai pirmiausia turėtų priprasti prie vandens. Atrodo smulkmena, bet tai svarbu, todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vanduo ne keltų baimę, o teiktų džiaugsmą. Aktyvesniam vaikeliui jau bus įdomu turkštis, jam patiks ir burbuliukai, ir bangos, kurias galima sukelti rankutėm ir kojytėm, tačiau dar reiktų vaiką laikyti ant rankų.
Žaidimai su burbulų pūtimu į vandenį, panardinimu iki nosytės - padeda vaikui priprasti prie kvėpavimo kontrolės. Galite atsargiai lūpas kišti į vandenį ir pūsti burbulus - taip vaikelis išmoks laikyti burnytę vandenyje, bet jo negerti. Didžiausią baimę vaikams kelia veido panardinimas - tai asocijuojasi su oro trūkumu ir dideliu nesaugumu, pavojumi. Tačiau tai ir pats svarbiausias įgūdis - nemokant panerti, išmokti plūduriuoti ant pilvo yra neįmanoma. Norint panerti, būtina sulaikyti kvėpavimą. Pradėti mokytis nekvėpuoti galite bet kur - namuose, automobilyje.
Mokykite vaiką išsitiesti ant nugaros ir laikytis vandenyje. Naudokite pagalbines priemones - plūduriavimo lenteles ar diržus. Prilaikykite vaiką rankomis, leiskite jam plūduriuoti. Prieš mokantis plaukti, svarbu išmokti gerai plūduriuoti. Plūduriuojant labai svarbu rasti pusiausvyrą, nes viršutinė kūno dalis yra lengvesnė nei apatinė; nuleidus galvą, kojos kyla į viršų; pakėlus galvą, kojos nusileidžia. Atsigulus ant vandens, reikia atpalaiduoti kaklo bei veido raumenis, žvilgsnį nukreipti į dugną, nesistengti išlikti vandens paviršiuje. Kuo giliau slėpsitės, tuo labiau vanduo stums ir bus lengviau plūduriuoti. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau žingsnelių reikia padaryti. Pirmiausia paskatinkite vaiką plūduriuoti ant pilvo, laikantis už pečių ir rankų, vėliau tik už pečių, tik už rankų ir galiausiai - leiskite plūduriuoti savarankiškai. Beje, plūduriuoti galima ir ant nugaros, ir ant pilvo. Nuo ko geriau pradėti, nėra vieningos nuomonės. Pradėti mokyti nuo nugaros tarsi saugiau, nes nereikia panerti, galima laisvai kvėpuoti, tačiau trenerės patirtis sako, kad nebūtinai.

Mokykite spardyti vandenį laikantis už baseino krašto ar lentelės. Svarbu lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą. Parodykite, kaip galima kojytėmis spardyti vandenuką.
Kai vaikas jaučiasi saugiai - pradėkite mokyti rankų judesių. Pradėkite nuo elementarių brasui būdingų judesių, nes jie yra paprasčiausi.
Naudokite specialius dirželius, makaronus ar plūduriavimo lenteles. Kartu būkite vandenyje - vaikas turi jaustis saugiai ir matyti palaikymą. Net jeigu vaikas jau ir pats laikosi ant vandens, nesitraukite pernelyg toli.
Mokykite vaikus pakaitomis kvėpuoti, pasukti galvą į šoną. Pradžioje - žaidimų forma, vėliau - integruojant į plaukimo judesius.

Specialistai ragina būti ypač atsargiems - neprarasti budrumo, dėmesingai stebėti savo atžalas ir mokyti jas tinkamo elgesio vandenyje. Ypač tokias situacijas pastebiu prie jūros. Tėvai deda savo vaikams įvairius pripūstus plaukmenis ir paleidžia iš akių. Juk jūroje tos srovės tokios pavojingos, o jei dar šoninis vėjas, didesnės bangos? Jūroje net ir stovint už kelių metrų gali nebespėti pagauti tolyn nešamo vaiko. Pagrindinis patarimas visiems prie vandens telkinių esantiems tėvams - tiesiog neišleisti savo vaikų iš akių. Vaikas turi būti per ištiestą ranką. Ir pasistenkite nesiblaškyti, nenaršykite užsimiršę telefonuose, būkite akyli stebėdami savo vaikus.
Baimė yra normali. Svarbiausia - neskubinti proceso:
Didžiausią baimę vaikams kelia veido panardinimas - tai asocijuojasi su oro trūkumu ir dideliu nesaugumu, pavojumi. Tačiau tai ir pats svarbiausias įgūdis - nemokant panerti, išmokti plūduriuoti ant pilvo yra neįmanoma.
Kad vaikas tinkamai ir techniškai taisyklingai išmoktų plaukti, reikėtų pasitelkti profesionalų plaukimo trenerį.
Tėvai, kurie moko savo vaikus plaukti, tegul nebijo jiems leisti pabandyti paplaukti su rūbais. Tegul jie pajunta, ką tai reiškia, ir pamato, kiek turi įgūdžių. Plaukdami su rūbais vaikai pajus, kaip tokiu atveju plaukti geriau - ar ant nugaros, ar iriantis su viena ranka, o gal pamėgins pritaikyti įgytas žinias.
Poilsiaujantiems prie sraunaus vandens plaukimo trenerė duoda originalų patarimą: tiesiog prisirišti vaiką prie savęs. Pati šį metodą esu išbandžiusi sraunioje upėje - prisirišau sūnų per juosmenį ilga virve prie savęs ir taip srauniame vandenyje mums maudytis buvo saugu.
Puikiai plaukiantiems suaugusiesiems taip pat yra specialių priemonių, kurios gali praversti ir jiems. Pavyzdžiui, pripučiami plūdurai. Ne visi apie juos tikriausiai žino, bet jei susiruošite plaukti per ežerą, jie tikrai gali praversti.
Pasitaiko, kad paaugliams beplaukiant sutraukia mėšlungis - dažniausiai pėdos raumens, tačiau būna ir blauzdos - tai skausmingiau. Jei taip atsitinka, reiktų nesupanikuoti, o pasistengti koją ištiesti. Jei traukia pirštus ar pėdos skliautą, reikia atlenkti pėdą į save. Ir vėlgi - gerai būtų, kad žmogus mokėtų nardyti, nes tada jis gali įkvėpęs oro pasilenkti ir ištiesinti sutrauktą koją, juk tikriausiai sunkiai pavyktų susirietus galvą išlaikyti paviršiuje.
Nemažai traumų patiriama ir neatsargiai šokinėjant į vandenį. Visada reikia pagalvoti, ar nėra kliūčių po vandeniu ir ar saugu šokti.