Kaip tinkamai gydyti karščiuojantį kūdikį: patarimai tėvams

Karščiavimas - viena dažniausių priežasčių, dėl kurios į šeimos gydytojus kreipiasi kūdikius ir mažus vaikus auginantys tėvai. Nerimaudami dėl prastos mažylio savijautos, tėvai kaip įmanydami ieško būdų, kaip padėti savo atžalai pasveikti. Svarbu suprasti, kad karščiavimas nėra liga, o ligos, su kuria kovoja vaiko organizmas, požymis. Tai yra normali vaiko organizmo reakcija į infekciją, mat pakilus kūno temperatūrai organizme žūva ligą sukėlusios bakterijos ir virusai.

Karščiavimas yra kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Vaikų ligų gydytojai pabrėžia, kad karščiavimu laikoma kūno temperatūra nėra vienoda visiems mažiesiems pacientams ir skiriasi priklausomai nuo amžiaus.

Kas yra karščiavimas ir kokia temperatūra laikoma normalia?

Karščiavimas - tai kūno temperatūros pakilimas aukščiau normos. Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Tačiau vertinant karščiavimą, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių:

• Kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus būdinga aukštesnė nei 38 °C kūno temperatūra.
• Vaikams nuo 3 mėn. iki 3 m. - 38,1 °C.
• Dar vyresniems - 38,4 °C.

Kūdikių karščiavimas skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir pažeisti virusus. Karščiavimo nauda - tai normali organizmo reakcija į uždegiminį procesą ir požymis, kuris parodo, kad vaikas serga. Leukocitai, kurie kovoja su infekcija, geriau dauginasi ir veikia esant aukštesnei temperatūrai.

Pagrindinės karščiavimo priežastys

Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas.

Kūdikio karščiavimą gali sukelti įvairios priežastys:

• Perkaitimas
• Stiprus verksmas
• Nesenai atlikta vakcinacija (mažo laipsnio karščiavimas dėl vakcinacijos yra dažnas reiškinys ir turėtų kelti nerimą tėvams, jei trunka ilgiau nei 48 valandas, organizmas nereaguoja į vaistus nuo karščiavimo arba temperatūra viršija 40,5 °C)
• Uždegimas
• Ausies uždegimas
• Angina
• Peršalimas
• Virusinės infekcijos (pvz., bronchitas, viduriavimas, ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, karščiavimas gali tęstis 3-5 dienas)
• Bakterinės infekcijos (pvz., ausų ar plaučių uždegimas, tonzilitas, dažnai karščiuojama ilgiau nei 5 dienas)

Kiti karščiavimo simptomai

Karščiuojančio vaiko odelė yra karšta ir gali parausti. Mažylis gali prasčiau miegoti, mažiau valgyti ir prarasti susidomėjimą žaidimu. Kūdikis taip pat gali jausti skausmą - jam skaudėti arba svaigti galva. Karščiuojantis vaikas atrodo pavargęs ir vangus, daugiau prakaituoja. Pakilus kūno temperatūrai vaiką pradeda krėsti šaltis, todėl vaiko pėdos ir rankos atvėsta, gali atsirasti šaltkrėtis. Be to, gali pasireikšti:

• Sloga
• Kosulys
• Gerklės ir galvos skausmas
• Bloga savijauta
• Vėmimas
• Viduriavimas
• Išbėrimas ir kiti odos pokyčiai

Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Kaip teisingai išmatuoti kūdikio temperatūrą?

Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Dabar populiariausi nuotoliniai termometrai, tačiau matuojant su jais pasitaiko daug netikslumų. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles, bet deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros.

Vaistinėse galima įsigyti:

• Infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos.
• Čiulptukų su termometrais.
• Elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną.

Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų. Tiksliau temperatūra parodoma matuojant vaiko pažastyje, o tiksliausiai - matuojant tiesiojoje žarnoje arba ausies landoje. Ausies būgnelio temperatūros matuokliai visada rodys didesnę temperatūrą, negu išmatuotumėte pažastyje, nes jais matuojama vidinė, vadinamoji šerdinė, žmogaus temperatūra.

Bekontakčiu termometru temperatūra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.

Kada karščiuojantis kūdikis turėtų kelti nerimą?

Tėvų susirūpinimas dėl prastos mažylio savijautos yra natūralus, tačiau svarbu žinoti, kada reikalinga gydytojo apžiūra. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.

• Kūdikio tėvai turėtų nerimauti, kai termometras rodo 38 °C.
• Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas.
• Vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 °C.
• Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų ir kreiptis pagalbos.

„Visiems tėvams atrodo, kad vaiko būklė yra pati prasčiausia, o profesionalios pagalbos reikia čia ir dabar. Tiesa ta, kad į gydytojus reikia kreiptis tik atidžiai stebint vaiko būklę ir elgesį“, - teigia gydytojai.

Kada skubiai kreiptis į gydytoją?

Pastebėjus, jog pasikeitė - išblyško, pamėlynavo, papilkėjo - vaiko odos spalva, ji pasidarė tarsi marmurinė, mažylio neįmanoma pažadinti, jis nuolat miega, verkia, dūsta ar sunkiai kvėpuoja - reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Apsilankyti pas vaikų sveikatos priežiūros specialistus reikėtų ir tuomet, jeigu karščiuodamas kūdikis prastai valgo, sumažėjo šlapinimasis, išsausėjo gleivinė, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai - tai taip pat skubi pagalba.

Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.

Trikampio metodas vaiko būklės įvertinimui

Jeigu vaikas sukarščiavo, namuose pirmiausia turite įvertinti vaiko būklę pagal vertinimo trikampį - pirmiausia įvertinkite, kaip vaikas atrodo, kokia yra jo sąmonė, tada pažiūrėkite, kaip jis kvėpuoja ir kokia jo kraujotaka matyti odoje. Tokiu pačiu metodu būklę vertina ir medikai.

• Išvaizda ir sąmonė: Pažiūrėkite, koks vaiko raumenų tonusas, kaip jis bendrauja, ar yra akių kontaktas, ar jis kalba, o gal verkia kaip įprasta, ar reaguoja į skausmą.
• Kvėpavimas: Vizualiai galite įsivertinti ir kvėpavimo sistemos darbą - pažiūrėkite, ar vaikas kvėpuoja įprastai, ar jam sunku kvėpuoti ir jis stengiasi įkvėpti oro, ar jo krūtinės ląsta, pilvukas arba nosies šnervės juda, ar girdisi patologiniai garsai ir kvėpavimas atrodo dažnesnis nei įprastai.
• Kraujotaka: Vertindami kraujotaką atkreipkite dėmesį, kokia vaiko odos spalva, gal jis papilkėjęs, gal pamėlę aplink burną. Pabandykite patikrinti, koks yra kapiliarų prisipildymo laikas (KPL) - paspauskite vaiko pirštuką ir per pora sekundžių jis vėl iš balto turėtų tapti rausvas. Jei tas laikas pailgėja - simptomas rimtesnis. Svarbi ir galūnių temperatūra - jei galūnės šiltos, viskas gerai, bet jei vėsios ir drėgnos - tai jau nėra geras požymis.

Jeigu visi trys vertinimo trikampio požymiai geri - sąmonė/išvaizda, kvėpavimo sistema ir kraujotaka normalūs, vadinasi, vaiko būklė stabili, tad panikuoti nereikia. Toliau stebėkite vaiką ir geriausia, jei viską kas valandą registruotumėte. Atkreipkite dėmesį į galimos dehidratacijos požymius: kapiliarų prisipildymo laikas pasidaro ilgesnis nei 3 sekundės, pastebimai sumažėjęs vaiko odos standumas, elastingumas, sutrikęs kvėpavimas, silpnas pulsas ir vėsios galūnės.

Šviesoforo sistema - kada skubi pagalba?

Jei pastebėjote bent vieną normas neatitinkantį vaiko sveikatos vertinimo pagal trikampio metodą požymį, tai jau signalas, kad reikia susirūpinti ir pasitarti bent su savo gydytoju. Kilus įtarimų, rekomenduojama patikrinti vaiko sveikatą pagal šviesoforo metodiką, kuri yra detalesnė nei trikampio. Pagal šią sistemą nustatomi požymiai, galintys signalizuoti sunkią ligą:

• Neblykštantis bėrimas (gali įspėti apie meningokokcemiją).
• Sprando raumenų sustingimas (meningitas).
• Kvėpavimo sutrikimo požymiai (pneumonija, bronchiolitas).
• Galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia arba visiškai nesinaudoja galūne (sepsinis artritas, osteomielitas).
• Vėmimas, vangumas, pilvo skausmas, dažnas skausmingas šlapinimasis, pakitęs šlapimas (šlapimo organų infekcija).
• Šokas (sepsis).
• Vaikas karščiuoja ilgiau nei penkias dienas (Kavasaki liga).

Kaip sumažinti karščiavimą namuose?

Kai vaiko karščiavimas nėra labai aukštas, o jo bendra būklė yra nebloga, daugelį karščiavimo atvejų galima valdyti namuose. Gerojo karščiavimo atveju temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios davus pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę. Nukritus temperatūrai, vaikas vėl jaučiasi gerai - žaidžia, valgo, geria skysčius. Svarbu prisiminti, kad vienintelis karščiuojančio vaiko gydymo tikslas yra palengvinti diskomfortą, bet ne sumažinti kūno temperatūrą.

Adekvati hidratacija - svarbiausia

Karščiuodamas vaikas netenka daug skysčių, todėl būtina dažnai siūlyti atsigerti vandens ar arbatos. Kūdikiams rekomenduojamas mamos pienas ar adaptuotas mišinys. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Karščiuojančiam vaikui reikia gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos. Rehidrataciniai tirpalai yra labai svarbūs, nes karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui.

Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Yra ir tiksli formulė papildomam skysčių poreikiui apskaičiuoti: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.

Pavyzdys: Jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C, jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg). Jei karščiuoja 39°C, turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2, nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C).

Žemiau esančioje lentelėje parodyta, kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną:

Ramybė ir tinkama aplinka

Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta. Kambario temperatūra turėtų būti apie 20-22 °C. Vėdinimas padeda palaikyti šviežią orą ir mažina perkaitimo riziką. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai. Leiskite vaikui ilsėtis, nes miegas padeda organizmui kovoti su liga. Vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis.

Fizinės karščiavimo mažinimo priemonės

Praėjus bent pusvalandžiui po antipiretikų vartojimo, galima pradėti taikyti fizines karščiavimo malšinimo priemones, pavyzdžiui, vaiko odą sudrėkinti maždaug 30 laipsnių temperatūros vandeniu įmirkyta kempine ar rankšluosčiu. Vėsius kompresus su vėsiu vandeniu galima dėti ant kūdikio kaktos arba pilvo. Taip pat veiksminga gali būti vėsinamoji vonelė - vandens temperatūra turėtų būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y., jei kūno temperatūra yra 38,5 °C, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui. Kitas būdas - drėgna paklodė: suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.

Vaistai karščiavimui mažinti (antipiretikai)

Vaikams tinka du pagrindiniai vaistai - paracetamolis ir ibuprofenas. Vaistus rekomenduojama sugirdyti, kai vaiko kūno temperatūra yra aukštesnė nei 38,5 °C arba jei vaikas labai blogai jaučiasi su 38 °C temperatūra. Antipiretikai padeda atkurti normalų termoreguliacinį mechanizmą ir palengvinti diskomfortą.

Paracetamolis

• Pirmojo pasirinkimo antipiretikas.
• Galima duoti vaikui nuo gimimo, tačiau kūdikiui iki 3 mėnesių vaisto nereikėtų duoti be gydytojo apžiūros.
• Dozė: 10-15 mg/kg vienoje dozėje (maksimali vienkartinė dozė - 1 g).
• Skiriamas peroraliai kas 4-6 val. (ne daugiau nei 5 dozės per parą). Maksimali paros dozė - 75 mg/kg/p. (iki 4 g/p.).
• Pradeda veikti po 30-60 min., veikimo trukmė - 4-6 val.
• Svarbu: acetaminofeno perdozavimas gali būti letalus. Jo galima perdozuoti vartojant kartu su sudėtiniais vaistais nuo kosulio ir peršalimo, kurių sudėtyje yra acetaminofeno.

Ibuprofenas

• Rekomenduojamas pradiniam gydymui vaikams, vyresniems nei 6 mėnesių, kai pageidaujamas ne tik antipiretinis, bet ir antiuždegiminis poveikis (pvz., esant uždegiminėms ligoms).
• Galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių, tačiau 3-6 mėnesių vaikams vartojimas turėtų būti aptartas su gydytoju dėl padidėjusios inkstų toksiškumo rizikos.
• Dozė: 10 mg/kg (maksimali vienkartinė dozė - 600 mg) peroraliai kas 6 val. Maksimali paros dozė yra 400 mg/kg-2,4 g/p.
• Pradeda veikti po <60 min., veikimo trukmė - 6-8 val.
• Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligomis ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.
• Svarbu: perdozavimas gali pasireikšti skiriant vaistą kartu su sudėtiniais vaistais nuo peršalimo ir kosulio.

Labai svarbu atminti, jog abu šie vaistai randami daugelio vaistų nuo peršalimo sudėtyje, todėl būtina į tai atsižvelgti ir jų neperdozuoti. Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą. Dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį, o ne amžių. Antibiotikai karščiavimo negydo - jie skiriami tik bakterinėms ligoms gydyti.

Acetaminofeno ir ibuprofeno derinys

Gydant karščiuojantį vaiką, nerekomenduojama skirti acetaminofeno ir ibuprofeno derinį ar vieną vaistą keisti kitu reguliariai. Nors šis derinys ar vieno vaisto keitimas kitu gali efektyviau sumažinti temperatūrą, nėra įrodyta, kad šis sumažėjimas yra kliniškai reikšmingas diskomforto palengvinimui. Trūksta duomenų apie sudėtinio ar pakeičiamojo gydymo poveikį vaiko diskomfortui palengvinti. Taip pat kelia susirūpinimą teorinės įžvalgos apie inkstų ir kepenų pažeidimą, ypač dehidratuotiems vaikams. Išliekant didelei temperatūrai ir būklei negerėjat per 3-4 val. po acetaminofeno arba ibuprofeno paskyrimo, tikslinga keisti gydymą, t. y. vietoj acetaminofeno skirti ibuprofeno arba atvirkščiai.

Dažniausios tėvų klaidos

Nerimaujant dėl vaiko būklės, tėvai neretai imasi veiksmų, kurie gali pakenkti. Štai 10 dažniausių klaidų, susijusių su karščiavimu:

1. Karščiavimu laiko normalią temperatūrą, pavyzdžiui, skuba pas gydytojus, kai vaikui - 37,1°C.
2. Skiria vaistus nuo karščiavimo per greitai, nesulaukus aukštesnės temperatūros ar diskomforto.
3. Skiria vaikams netinkamus vaistus (aspiriną, analginą, ketanovą ir kt.), kurie skirti suaugusiems.
4. Netinkamai vaistus dozuoja - skiria arba per didelę, arba per mažą dozę.
5. Neišlaiko intervalų tarp vaisto skyrimo.
6. Duoda pasenusius vaistus.
7. Nepakankamai duoda skysčių.
8. Kambaryje per karšta arba vaikas per daug aprengtas.
9. Vaiką trina alkoholiu - tai yra griežtai draudžiama.
10. Nestebi vaiko būklės kitimo.

Jei vaikas karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.

Karščiavimo traukuliai

Kartais karščiuojančius vaikus gali ištikti traukulių priepuoliai, kurie pasireiškia 2-5 procentams vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Karščiavimo traukuliams gali būti įgimtas polinkis. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai. Karščiavimo traukuliams yra būdingi nevalingi trūkčiojimai, kurių negalima tramdyti. Tokiu atveju svarbu pasirūpinti, kad vaikas nesusižalotų ir skubiai kviesti medicinos pagalbą.

tags: #kaip #gydyti #karsciuojanti #kudiki

• Išsamus Klaipėdos darželių gidas
• Specialistų ir valdžios požiūris į pipirinių dujų naudojimą nepilnamečių
• Išsamus vaisingumo tyrimų aprašymas
• Kaip taikyti holistinį ugdymą vaikams
• Vaikų futbolas Marijampolėje