Kaip susiformavo Azijos valstybės
Azijos istorija - tai tūkstantmečius besitęsiantis įvairių civilizacijų, kultūrų ir tautų formavimosi, klestėjimo ir transformacijos pasakojimas. Šis didžiulis žemynas, nuo seniausių laikų tapęs žmonijos lopšiu, matė daugybę reikšmingų istorinių įvykių, kurie formavo ne tik Azijos, bet ir viso pasaulio raidą.
Ankstyvosios civilizacijos ir jų formavimasis
Azijos istorija prasideda su pirmosiomis raštą sukūrusiomis civilizacijomis, kurios formavosi didžiausių upių baseinuose: Geltonosios upės, Jangdzės, Gango, Indo ir Eufrato bei Tigro. Šias civilizacijas supo stepėse, ypač centrinėje Azijoje ir Arabijos pusiasalyje, gyvavusios klajoklių gentys. Po senojo paleolito laikotarpiu vykusio Homo sapiens išplitimo ir pirmųjų sėsliųjų gyvenviečių atsiradimo, Azijoje susiformuoja ankstyvosios civilizacijos Mesopotamijoje, prie Indo ir Geltonosios upės.
Ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų Azijoje, Mesopotamijoje, susidarė pirmosios valstybės (Ūras, Lagašas ir kitos). Jas įkūrė šumerai, atsikėlę iš Irano kalnyno. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje Šiaurės Mesopotamijoje iškilo Asirija, Pietų - Babilonija, kurios varžėsi tarpusavyje dėl įtakos.
Trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Viduržemio jūros rytų pakrantėse įsikūrė finikiečiai (Finikija), dabartinio Irano pietvakariuose iškilo Elamas. Mažojoje Azijoje susiformavo Hetitų karalystė. Palestinoje, suskilus Izraelio ir Judėjos karalystei, susikūrė 2 valstybės: Izraelis ir Judėja.
Rytų Azijoje pirmoji istorinė valstybė Šangai 17 a. pr. Kr. susikūrė dabartinės Kinijos teritorijoje, Huanghės upės slėnyje. 3 a. pr. Kr. Kinija tapo centralizuota valstybe (Čino karalystė). Senovės kinų, kaip ir indų, kultūra turėjo didelę įtaką gretimų kraštų kultūrai.
Pietų Azijoje seniausios valstybės susikūrė Indo upės slėnyje trečio tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje (Harappos kultūra). 15-12 a. pr. Kr. iš šiaurės vakarų į Indiją pradėjo skverbtis arijai. 6-5 a. pr. Kr. Indijoje susiformavo budizmas ir išplito po daugelį Azijos regionų.
Didieji imperijų formavimasis ir žlugimas
Aleksandro Didžiojo žygiai į pietvakarių Aziją paskleidė helenistinę kultūrą, kuri po imperijos griūties ir helenistinių valstybių žlugimo pamažu Azijoje išnyko. Vėliau, 6 a. pr. Kr. antroje pusėje Vakarų Azijoje iškilo Persija, ji užėmė daugumą Artimųjų ir Vidurinių Rytų šalių. 330 pr. Kr. ją užkariavo Aleksandras Makedonietis.
Po Aleksandro Makedoniečio mirties ir jo imperijos suirimo, jos azijinė dalis atiteko Seleukidų valstybei. Vėliau nuo jos atsiskyrė Pergamas, Bitinija, Pontas, Graikų-baktrų karalystė, Partų karalystė ir kitos istorinės valstybės. 64 pr. Kr. Seleukidų valstybę užkariavo senovės Roma.
Romos imperijai padalijus į Vakarų ir Rytų, Rytų Romos imperijai (Bizantijai) atiteko imperijos azijinė dalis. 7 a.-8 a. pradžioje Artimuosius ir Vidurinius Rytus užėmė arabai, per keletą jų valdymo amžių čia įsigalėjo arabų kalba ir religija (islamas).
11 a. didžioji Artimųjų ir Vidurinių Rytų bei Vidurinės Azijos dalis atiteko tiurkų ogūzų gentims (seldžiukai), kilusioms iš Vidurinės Azijos. 13 a. mongolai užkariavo Kiniją, Korėją, Vidurinę Aziją, Persiją, Afganistaną bei didumą Rusios ir sukūrė Mongolų imperiją.
Didysis šilko kelias sujungia daugelį Azijos civilizacijų, skatindamas kultūrinį ir ekonominį mainą tarp Rytų ir Vakarų. Šis prekybos tinklas klestėjo šimtmečius, prisidėdamas prie imperijų augimo ir tautų pažangos.
14-16 a. karuose Osmanų imperija užėmė visus Artimuosius Rytus (iki Persijos), Užkaukazę ir tapo didžiule valstybe, gyvavusia iki 20 a.
16 a. pradžioje Vidurinės Azijos karvedys Babūras sužlugdė Delio sultonatą Indijoje ir įsigalėjo didžiojoje jos dalyje; jo sukurta valstybė (Didieji Mogolai) gyvavo iki 19 a.
Kolonizacijos ir nepriklausomybės siekis
Nuo 15 a. pabaigos, atradus jūrų kelią į Rytus, į Aziją pradėjo veržtis europiečiai. Portugalija, Ispanija, Olandija, Anglija ir Prancūzija steigė prekybos punktus, vėliau - kolonijas, siekdamos monopolizuoti prekybą prieskoniais ir kitomis vertingomis prekėmis.
Iki 20 a. pradžios Vakarų valstybės netrukdomai plėtė savo įtaką Azijoje. Europiečių pigių prekių antplūdis į Aziją smukdė vietinių gyventojų verslus ir amatus, sužlugdė ištisus amatininkų sluoksnius.
Tačiau Azijos tautos per visą kolonijinį laikotarpį išsaugojo savo kalbas ir kultūrą. Azijos tautų kova su kolonizatoriais ilgą laiką buvo nesėkminga, tačiau 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje pasiekti didesnių laimėjimų.
Pirmasis pasaulinis karas (1914-18) Azijos tautų išsivadavimo judėjimą sustiprino. Nuo XX a. pradžios mažiau priklausomi nuo kolonijinės Anglijos politikos pasidarė Afganistanas ir Persija. 1912 m. Kinijoje buvo nuversta monarchija ir paskelbta demokratinė respublika.
Dekolonizacija ir naujos valstybės
Antrasis pasaulinis karas paspartino Azijos dekolonizaciją. Azijos tautos nepriklausomybę įgijo 2 būdais: ginkluota kova ir taikiai. Ginkluotos kovos vyko Indonezijoje, Vietname ir kitose šalyse.
1945-1971 m. laikotarpiu nepriklausomybę atgavo ar įgijo dauguma Azijos valstybių. 1948 m. Korėjos pusiasalyje atsirado dvi valstybės: Pietų Korėja ir Šiaurės Korėja. Per Kinijos pilietinį karą (1946-49) žemyninėje Kinijos dalyje įsigalėjo komunistai.
1975 m. Portugalija išvedė savo kariuomenę iš Rytų Timoro, bet jį okupavo, o 1976 m. aneksavo Indonezija; 2002 m. Rytų Timoras tapo nepriklausomas.
1991 m., žlungant SSRS, jos azijinėje dalyje susikūrė ir atgavo nepriklausomybę 8 valstybės (Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachija, Kirgizija, Sakartvelas, Uzbekija, Tadžikija ir Turkmėnija).
Nors Azijos valstybės pasiekė politinę nepriklausomybę, daugelis tautinių, religinių ir teritorinių problemų išliko. Šių valstybių padėtį dar labiau sunkino Vakarų ir Rytų šalių varžybos.
Pietryčių Azijos istorija: kiekvienais metais
Azija - didžiausia pasaulio dalis, kurioje gyvena apie 60 % pasaulio gyventojų. Jos istoriją formavo daugybė civilizacijų, imperijų ir tautų, kurių palikimas matomas iki šiol.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
