Gyvenimo aprašymas (CV, lot. Curriculum Vitae - gyvenimo kelias) - duomenys, kuriuos darbo ieškantis asmuo pirmiausia pateikia galimam darbdaviui. CV turi būti orientuotas į konkrečią darbo vietą. Jo tikslas - parodyti, kad besikreipiantis dėl darbo asmuo gali jį gerai atlikti ir gerai žino, kokie šio darbo reikalavimai. Pateiktos žinios turi būti teisingos. Pageidautina, kad gyvenimo aprašymas būtų pateiktas viename puslapyje.
CV formos pasirinkimas priklauso nuo aplinkybių. Pretenduojant į valstybines pareigas, geriau siųsti europassinį CV, nes jis sudarytas pagal bendrus ES standartus ir kai kurios institucijos net pačios reikalauja siųsti europass CV. Tačiau siunčiant CV privačioms firmoms, geriau sukurti savitą CV, nenaudoti šablonų, o pačiam pasireikšti, nes kai kurie šabloninių CV net neskaito ir iškart atmeta, nes tai, anot jų, parodo, kad žmogus yra nekūrybingas ir šabloninis. CV geriau ne kurti, bet tiksliai ir aiškiai surašyti informaciją. Galima panaudoti neįprastą dizainą, bet vis tiek CV ne rašinėlis, reikia daugiau ar mažiau laikytis standartų. Kai padedi tą patį paprastą CV ir Europass, tai skirtumai akivaizdūs, paprastam daug lengviau rasti informaciją. Kai kurie žmonės, atidarę Europass, iškart jį trina, nes akis vargina, o jeigu žmonės jo netrumpina, tai ir būna CV per 3-4 puslapius. Ne visi turi kantrybės jį skaityti.
CV - tai profesinės patirties, o ne šeimyninių pasiekimų santrauka. Juk nerašote į CV, ką paprastai valgote pusryčiams, kokia jūsų mėgstamiausia spalva ir kur pirmą kartą bučiuojotės su vyru? Tai kodėl turite rašyti apie vaikus? Gyvenimo aprašymas (CV) - tai duomenys apie save, kurie turi gana griežtą formą. Darbo patirtis: įmonė, pareigos, pagrindinės užduotys, atsakomybės sritys. CV galima akcentuoti faktus, kurie atspindi Jūsų atitikimą reikalavimams. Reziumė yra pabrėžiamas tikslas dirbti konkrečioje srityje ar organizacijoje. Darbo patirtis ir išsilavinimas aprašomi pradedant esamu ir baigiant pačiu pirmuoju. Reziumė paprastai yra aprašoma paskutinių 10 metų patirtis. Jei darbo patirtis yra nedidelė, galima aprašyti mokymąsi (disciplinos, mokslo rezultatai, dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje). Aprašant išsilavinimą, reziumė nerašoma apie vidurinio mokslo baigimą, jei turimas aukštasis išsilavinimas. Rekomendacijos ir dabartinis atlyginimas nebūtinai minimi. Taip pat galima nurodyti savo sugebėjimus (kalbos: žodžiu / raštu, kompiuterio vartojimo lygis, kt.).
Atotrūkis nuo vaiko ir grįžimas į darbo rinką po poros ar daugiau metų jaunai mamai dažnai sukelia dvigubą stresą. Ieškodami darbo kandidatai parengia gyvenimo aprašymą (CV), kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie patirtį, išsilavinimą ir įgūdžių lygį. Jį galima papildyti motyvaciniu laišku.
Daugelis mamų baiminasi, ką rašyti CV tarpuose, kuriuos užpildė motinystės atostogos, gimdymas ar net keli gimdymai, vaiko ar kelių vaikų priežiūros atostogos? Visų pirma, mano manymu, CV turi likti kuo mažiau klausimų, ir faktas, kad moteris buvo, o gal vis dar yra, vaiko priežiūros atostogose, niekur nedingsta. Kai kurios moterys renkasi to neminėti, kad neatbaidytų potencialių darbdavių ir būtų pakviestos į pokalbius. Taip pat, ar tikrai norime aplikuoti ten, kur nepalankiai žiūrima į faktą, kad moteris turi vaikų? Jei ir neparašytume to CV, arba nepaminėtume to darbo pokalbyje, pradėjus dirbti vaikų tema galiausiai vis tiek atsirastų. Todėl, surašius viską CV iš anksto, niekam nekils klausimų.

Į gyvenimo aprašymą siūloma nerašyti vaikų skaičiaus ar amžiaus - tai nėra su darbu susiję dalykai. Net ir fakto, kiek jums metų ar kokia jūsų šeimyninė padėtis, nebūtina minėti. Tai niekaip nesusiję su jūsų profesine patirtimi.
Jeigu jūsų motinystės laikotarpis baiginėjas, atrodytų nieko blogo rašyti. Juk normalu, kad norėsite eiti dirbti. Tačiau kitais atvejais, jūsų CV gali atkristi pirmajame etape, jei darbdavys pagalvos, kad ji turi mažą vaiką, sirgs ir pan. Kartais galima ir su(si)gudrauti šiuo atveju. Pildote pvz. 2008m. O jau pokalbio metu atversite visas kortas. Jei patiksite kaip darbuotojas ir mokėsite paargumentuoti situacijas, susijusias su vaiku sirgimais ir pan., kad turite senelius arba auklę, kurie nuolat padeda, kad dėl to nebus rūpesčių darbdaviui.
Jeigu jusu nepakvietė antram pokalbiui, tai dar nereiškia, kad visur priežastis buvo vaikas. Šiai dienai, pusmetis yra tikrai ne daug. Iš kiekvieno pokalbio ko nors pasimokykite, atsiminkite, kokie buvo klausimai, pagalvokite, ką galbūt reikėjo kitaip pasakyti, taip kaupkite pokalbio su darbdaviu bagažą. Kaskart vis įgausite daugiau pasitikėjimo. Dažnai girdžiu, kaip žmonės skundžiasi, tiek CV išsiunčiau, o niekas net nepakvietė. Arba kiek pokalbių dalyvavau, vis netikau ir pan. Tačiau, kai pakalbi su tuo žmogum, ką jis kalbėjo, kaip kalbėjo ir pan., nenustembi, kodėl vis dėlto jo nepasirinko. Kaip mes be norėtume, CV, darbo patirtis, mokslai dar ne viskas, daug ką nulemia pats žmogus.
Jei darbdaviui bus labai jau aktualu - tai paklaus tiesiai pokalbio metu, ar turite vaikų ir kiek laiko juos auginote namie. Tada meluoti nesiūloma - pasakykit tiesą ir tiek. Iškart galėsite ir apsiginti, kad susirgus juos paliktumėte auklei, kad dekretinių metu "kėlėte kvalifikaciją" ir pan. Nepaklaus ir priims į darbą - valio.
Nenuvertinkite savęs. Pagalvokite, kur esate stipriausios, ir kokius įgūdžius galite pasiūlyti potencialiam darbdaviui. Net ir buvimas vaiko priežiūros atostogose suteikė naujų įgūdžių, tokių kaip laiko planavimas ir panašūs dalykai. Atsiminkite, kad buvimas mama nepakeitė jūsų buvimo profesionale ir neištrynė jūsų turimų žinių ir nesumažino jūsų, kaip darbuotojos, vertės.
Tyrimai apie motinystės atostogas rodo, kad mamos ir tėvai, norintys grįžti į darbą po motinystės atostogų, turi daug daugiau kliūčių nei tie, kurie tiesiog ilgą laiką nedirbo. Nemažai mokslinių tyrimų nagrinėja tėvų sprendimą likti dirbti ar išeiti pilnų motinystės atostogų, tačiau itin mažai tyrimų atlikta tema, kuri nagrinėtų mamų norą sugrįžti į darbo rinką. Tad buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti darbdavių reakcijas į mamas, norinčias grįžti į darbą po motinystės atostogų. Šiam tyrimui buvo išsiųsta virš 3000 fiktyvių CV į darbo pozicijas daugiau nei 50-šimtyje Jungtinių Amerikos Valstijų miestų. Gauti rezultatai tikrai nustebino!
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tėvams, nusprendusiems skirti laiką tėvystės atostogoms, į darbo pokalbį būti pakviestiems sekėsi kur kas sunkiau. Mažiausiai, tik 4,9% mamų ir vos daugiau 5,4% tėvų, esančių motinystės/tėvystės atostogose, sulaukė skambučio į darbo pokalbį. Tuo tarpu tie, kurių CV buvo įrašyta, kad jie yra dirbantys, skambučių sulaukė kur kas daugiau - 15,3% mamų bei 14,6% tėvų. Vadinasi, tėvai, pasirinkę skirti laiką vaikų auginimui, yra linkę sulaukti 3 kart mažiau skambučių į darbo pokalbius.

Darbdavių požiūris: tyrimo metu atliktas dar vienas eksperimentas - paprašyta keleto darbdavių įvertinti fiktyvius neturinčiųjų darbo bei tėvų, esančių tėvystės/motinystės atostogose, CV. Paaiškėjo, kad darbdaviai mano, jog šių CV autoriai yra mažiau pajėgūs darbui, o jų darbo įgūdžiai gali būti gerokai primiršti dėl ilgo nedarbo periodo. Taip pat darbdaviai į tėvystės atostogose esančius kandidatus žiūrėjo kaip į mažiau patikimus ir mažiau įsipareigojančius darbui. Tai reiškia, kad darbdaviai tėvystės atostogose esančius kandidatus vertina kaip labiau atsidavusius šeimai, nei darbui. Darbdaviai nerimauja, kad priėmus tokį darbuotoją į darbą, jie vėl gali nuspręsti išeiti tėvystės atostogų, o grįžtant jiems bus sudėtinga iš naujo integruotis į darbinę rutiną. Tyrimas rodo, kad dauguma darbdavių nori, kad darbuotojai prioritetu laikytų darbą, o ne vaikų auginimą, kad darbuotojai būtų įsipareigoję darbui ir dirbtų normaliu darbo grafiku.
Deja, tenka pripažinti, kad nerasite praktiškai nei vieno darbdavio/įmonės, kur jūsų vaikai ir vaiko priežiūros atostogos bus laikoma privalumu. Nebent darbinsitės į vaikų prekių parduotuvę arba auklę, kur vienas esminių reikalavimų - gerai suprasti vaikų poreikius ir pan. Ir darbo pokalbyje milijoną kartų geriau tiesiog būti "nežinoma" su neaiškia vaikų situacija. Nes "nežinoma" pavardė reiškia tik GALIMYBĘ, kad išeisite vaikų gimdyti. O įrašas apie vaikus, darbdavio požiūriu, jau praktiškai prilygsta GARANTIJAI, kad tie vaikai sirgs ir pan. Analogiskai su motinystės atostogomis. Absoliuti dauguma galvoja, kad mamos atostogų metu moterys mato tik muilo operas ir prikakotus pampersus, kad jos visiškai atbunka ir "suvystėja" ir ne nesusimasto, kad nemaža dalis kaip tik būtent šiuo metu atranda laiko paskaityti kokią įdomią knygą, straipsnį ar kaip kitaip pakelti žinių lygį ir kvalifikaciją.
Visgi, situacija keičiasi į gerąją pusę. Žmogus yra vertinamas pagal jo kompetencijas, patirtį, o kad jis kuria šeimą - normalu. Pati su neigiamu vertinimu motinų atžvilgiu nesu susidūrusi. Kai kurios įmonės turi adaptacijos programas ne tik naujiems darbuotojams, bet ir darbuotojams, prisijungusiems po motinystės ar tėvystės atostogų: kad pradinis laikotarpis būtų truputį lengvesnis, susipažintų su įmonės naujienomis ir panašiai.
Nuolatinis žinių atnaujinimas. Žinoma, nereikėtų sekančią dieną po gimdymo lėkti į užsienio kalbos, pardavimo ar dar kokių įgūdžių tobulinimo kursus, tačiau reikėtų rasti būdą, kaip nuolat tobulinti ir atnaujinti savo žinias. Tai gali būti tiek profesinės literatūros skaitymas, rinkos naujienų sekimas internete, tiek įvairių kursų, seminarų lankymas.
Ryšių palaikymas. Palaikykite ryšius ne tik su buvusiais kolegomis, bet ir vadovu. Tokiu būdu tiek pati neatsiliksite nuo įmonės naujienų, pokyčių, tiek jūsų darbdavys matys, kad jūs domitės savo darbovietės reikalais. Dažnai darbdaviai kaip pagrindinę „mamų fobijos“ priežastį įvardija tai, kad darbuotoja taps ne tokia motyvuota, ne tokia atsidavusi įmonei, kaip anksčiau.
Rūpesčio parodymas. Nebijokite parodyti rūpesčio. Jei jums neramu, kaip vaikui sekasi darželyje ar su aukle - skambinkite, ir skambinkite tiek, kiek reikės.
Planavimas. Planuokite, planuokite ir dar kartą planuokite. Žinodama, kada turite grįžti į darbą, susiplanuokite, kas prižiūrės jūsų vaiką, ar vesite mažylį į darželį, ar samdysite auklę, kas galės prižiūrėti vaiką, jei vaikas, lankantis darželį, susirgs, arba susirgs vaiką prižiūrinti auklė. Aptarkite su vyru, kaip pasidalinsite darbus iškilus tokiems atvejams arba, jei esate vieniša mama, susitarkite su šeimos nariais, kaimynais ar net kolegėmis, kaip elgtis nenumatytais atvejais. Jei įmanoma, planuokite grįžimą į darbą savaitės viduryje ar gale.
Bendravimas su kitomis mamomis. Taigi, klauskite patarimų patyrusių mamų, išgirsite tokių išminties perlų, kurie palengvins jūsų gyvenimą tiek, kad nebūtumėte pagalvojusi. Žinoma, negalima aklai pasitikėti visais patarimais, tačiau per patirtį patikrinsite.
Pasiruošimo laikas. Numatykite ilgesnį pasiruošimo laiką į darbą pirmąsias dienas. Susitarkite su darbdaviu, kad leistų jums pirmąsias dienas ateiti į darbą šiek tiek vėliau. Toks laikotarpis reikalauja tiek fizinių, tiek emocinių pastangų, todėl viskas, ką darysite, gali užtrukti ilgiau. Taipogi ir darbai darbe darysis lėčiau, nes kurį laiką jų nebusite dariusi, tačiau viskas tvarkoje, turite tai suvokti ir nereikalauti dirbti tokiu tempu ir tokiomis jėgomis kaip prieš tuos porą metų. Auksinė taisyklė - jei ką nors mokeisi, ką nors ir atsiminsi - perfrazuoju - jei nors kiek ruošeisi, tau bus lengviau! Nepergyvenkite, viskas bus gerai, visoms mamoms sunku grįžti po ilgesnių atostogų į darbą.
Jį galima papildyti motyvaciniu laišku. Šis įrankis padeda patraukti įdarbintojo dėmesį, padaryti gerą įspūdį ir išsiskirti iš kitų kandidatų. Gerai parašytas motyvacinis laiškas padidins jūsų galimybę gauti darbo pasiūlymą.
Motyvacinis laiškas arba motyvacinis laiškas yra laiškas, kurį kandidatas prideda prie gyvenimo aprašymo, kai ieško darbo. Jame kandidatas į pareigas paaiškina, kodėl verta jį rinktis, kokią naudą jis gali atnešti įmonei, jei bus priimtas į darbą. Tai paprasta - laiške žmogus taip pat gali pažymėti, kaip jis nori tobulėti įmonėje, kurioje mato save po tam tikro skaičiaus darbo metų. Čia svarbu pažymėti, kad motyvacinis laiškas dažnai kuriamas galvojant apie ateitį. Renkantis tinkamą darbuotoją į pareigas, įdarbintojams dažnai būna sunku nuspręsti, kurį kandidatą pirmiausia pakviesti pokalbiui. Motyvacinis laiškas gali būti lemiamas veiksnys šiuo klausimu. Tačiau jį surašius padidėja tikimybė, kad jūsų kandidatūra bus pastebėta ir apsvarstyta, kad pakviestumėte į pokalbį. Papildyti savo CV - tai galioja tais atvejais, kai žmogus pakeičia veiklos sritį ir neturi darbo patirties.
Motyvacinis laiškas turi būti verslo stiliaus. Tačiau kai kurie kandidatai naudoja daug kalbos modelių ar sudėtingų struktūrų - tai atgrasu. Laikykitės įprasto bendravimo komandoje stiliaus. Įsivaizduokite, kad kalbatės su įdarbintoju asmeniškai. Turėtumėte sutelkti dėmesį į 4-5 mažas pastraipas. Stenkitės įtraukti tik būtinus duomenis, susijusius su laisva darbo vieta. Darbuotojui nebus įdomu skaityti apie jūsų asmeninį gyvenimą ar problemas ieškant darbo.
Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų paminėti: Pagrindiniai privalumai, profesiniai įgūdžiai, pasiekimai. Prisitaikymas prie laisvos darbo vietos. Rekomendacijos iš ankstesnės darbovietės. Laiško pradžioje turėtumėte pasisveikinti su darbdaviu ir parašyti savo vardą bei pavardę. Nurodykite, į kurią laisvą vietą pretenduojate - taip pat turėtumėte parašyti įmonės pavadinimą. Tokiu būdu įdarbintojas supras, kad jūs asmeniškai dirbote prie šio atsakymo. Taip pat galite nurodyti, kur tiksliai radote šią laisvą darbo vietą. Pagrindinėje laiško dalyje paaiškinkite, kodėl pasirinkote būtent šį įmonės pasiūlymą ir kodėl jus domina šis darbas. Tada galite paminėti savo įgūdžius ir žinias, profesines sėkmes, specializaciją. Čia svarbu atkreipti dėmesį į darbdavio reikalavimus. Laiško pabaigoje reikia padėkoti už jūsų kandidatūrai skirtą laiką ir dėmesį. Palikite savo kontaktinę informaciją - telefono numerį arba el. pašto adresą. Būtina paaiškinti kiekvieną įmonės reikalavimų punktą. Nepamirškite apie taikymą. Reikia kreiptis į konkretų darbdavį - geriau parašyti ne tik laisvos darbo vietos pavadinimą, bet ir įmonės pavadinimą.
Siunčiant (pateikiant) CV darbdaviui, atkreipkite dėmesį ar darbo skelbime prašoma atsiųsti motyvacinį laišką. Pradėkite rašyti motyvacinį laišką nuo to, kas esate ir kodėl Jus domina būtent šis darbas. Pageidautina aprašyti, kaip Jūs galėtumėte prisidėti prie sėkmingos įmonės (organizacijos) veiklos ir kaip įsivaizduotumėte savo karjerą šiame darbe. Nereikia kartoti to, kas parašyta CV. Motyvacinis laiškas - tai galimybė paaiškinti CV paminėtus faktus ir duoti daugiau informacijos apie save. Motyvacinis laiškas turi būti trumpas, konkretus. Jei darbo skelbime motyvacinio laiško neprašoma, siunčiant CV elektroniniu paštu, parašykite kreipimosi laišką, kuriame nurodykite pagrindinius motyvus, kodėl pretenduojate būtent į šią darbo vietą.
Kaip pateikti informaciją CV? Kiek teko susidurti su personalo atranka ir CV, jokio skirtumo, kokį šabloną naudosite, bet geriausia, jei jis tilps ant 1-2 lapų. Nedarykite didelių tarpų tarp CV skyrių. Nereikia jokių "kvarbatkų", "wordartų", gražių lentelių ir pan. Paprastas išdėstymas, vieno dydžio ir stiliaus šriftas. Lakoniška, bet išsami informacija. Prie darbo patirties geriausia nurodyti pareigas ir pagrindinius gebėjimus. Nereikia pilstymų, kaip jūs stengėtės, kokia imli, kokia gabi ir pan. Neišsiliekite asmeninėmis savybėmis, visi imlūs, atkaklūs, siekiantys tikslo ir pan. Man visiškai patinka, kai žmogus save apibūdina dviem žodžiais maždaug - pareigingas ir optimistiškas, arba stropi ir mėgstanti tvarką. Svarbu, kad CV netaptų „pareigybių aprašu“, o unikalia patirtimi, kuri sukūrė vertę toje įmonėje. Dar geriau, jeigu sukurtą vertę būtų galima išreikšti skaičiais: projektų kiekiai, pritraukti finansavimai, aptarnauti klientai ir kt.
Ar verta įrašyti trumpalaikę patirtį? Dažnai į CV stengiamės sutalpinti visą savo gyvenimo patirtį, lyg taip turėtume daugiau patirties. Tai ar verta įrašyti keletą mėnesių darbą su tinkliniu marketingu? Viskas priklauso, ar ta turima patirtis padėtų pozicijoje, į kurią aplikuojate ir įgūdžiai būtų lengvai pritaikomi. Taip pat siūloma nepersistengti ir su pomėgių bei asmenybės bruožų sąrašu. Pasak specialistų, viskas turėtų būti kuo labiau susiję su tuo, koks esate žmogus, kaip profesionalas, darbuotojas. Parašyti, kad mylite vaikus, tiktų tuo atveju, jei aplikuotumėte į poziciją švietime, darbe su vaikais. Labiau koncentruokitės į tai, kokie jūsų įgūdžiai pasitarnautų toje pozicijoje ar sektoriuje.
Kaip pažymėti laikotarpį be oficialaus darbo? Jeigu tai yra pusė metų, atrankų žmogus gali juos pastebėti ir pasiteiraus jūsų interviu metu. Galima viršuje, kur būna jūsų aprašymas, nurodyti, kad dalį laiko keliavote ar kūrėte savo verslą. Žinoma, kad tada sulauksite mažiau klausimų ir bus daugiau šansų, kad jums paskambins.
Kursai - labai sveikintinas dalykas. Pavyzdžiui, IT srityje labai trūksta darbuotojų ir daugelis darbdavių jų dairosi. Su laiku jų trūks vis daugiau. Kadangi tai - tokia perspektyvi specialybė, daugelis žmonių baigia įvairius su tuo susijusius mokymus, bando persikvalifikuoti.
tags: #kaip #cv #motinystes #atsotogas