Kaip auginti rožę Yellow Babe: išsamūs patarimai

Rožės - vienos gražiausių ir labiausiai vertinamų sodo gėlių. Jų įspūdingi žiedai, kvapas ir spalvų gausa traukia akį nuo pirmojo žvilgsnio. Tačiau norint džiaugtis ilgai žydinčiais ir sveikais krūmais, neužtenka tik grožėtis - svarbu žinoti, kaip teisingai pasirūpinti rožėmis nuo pat pasodinimo iki vėlyvo rudens.

Sodinimo vietos parinkimas ir dirvos paruošimas

Renkantis vietą rožėms, svarbiausias kriterijus - saulės kiekis. Rožėms būtina šviesa bent šešias valandas per dieną. Idealu, jei vieta yra apsaugota nuo vėjo, tačiau atvira saulės šviesai. Tam puikiai tinka pietų ar pietryčių pusės gėlynai. Rožėms reikia saulėtos vietos, apsaugotos nuo stipraus vėjo. Geriausiai tinka užuovėja su vidutine oro cirkuliacija, kur ryto rasa greitai išdžiūsta, vidurdienį nebūna per karšta, o žiemą nesusidaro šalnų sąstingis. Rožėms auginti parenkama gerai saulės apšviesta vieta, tačiau tinka ir dalinai už pavėsinta. Visiško pavėsio rožės nemėgsta, kaip ir labai vėjuotos, šaltos vietos. Rožės neaugs ir ten, kur gruntinis vanduo labai aukštai (aukščiau, kaip 1,5 m).

Rožių krūmai geriausiai auga derlingose, gerai įdirbtose dirvose. Nors jų šaknų sistema auga stipriai ir siekia gylius, sausų ir smėlingų dirvų geriau vengti. Be to, šiems krūmams netinka užmirkusi dirva. Dirvožemis turi būti purios struktūros, gerai praleidžiantis vandenį, lengvai rūgštus (pH 6-6,5). Per sunkus molingas dirvožemis turėtų būti pagerinamas kompostu ir smėliu, o per lengvas - papildomas moliu ir organinėmis medžiagomis. Rožėms labiausiai tinka puri, lengvo priemolio dirva, turinti daug perpuvusios organinės medžiagos. Vietai paruošti į sunkią molingą dirvą įterpkite durpių, perpuvusio mėšlo ar komposto. Į smėlingą dirvą, kad rožė nepritruktų drėgmės, įterpkite sunkesnės žemės, taip pat perpuvusio mėšlo ar komposto. Nesodinkite labai kalkingoje ir/ar užmirkusioje dirvoje. Užmirkusioje dirvoje rožės šaknims pritrūksta deguonies ir jos apmiršta, taip pat drėgni dirvožemiai traukia šaltį dėl ko rožės blogai žiemoja.

Prieš sodindami rožes, kruopščiai paruoškite žemę, kad jos ten gerai augtų ilgus metus. Giliai kaskite dirvą, pašalinkite piktžoles ir akmenis. Optimalus dirvožemio pH rožėms yra 5,5-6,5. Organinių trąšų įterpimas gerai perpuvusio mėšlo ar komposto yra visada naudingas, o lengvesnėse, mažiau turtingose dirvose - netgi būtinas.

Ypatingam pasiruošimui reikia vietos, kurioje rožės augo prieš keletą metų anksčiau. Tokiu atveju pašalinkite iš žemės kuo daugiau senų šaknų ir bent jau toje vietoje, kur sodinamas krūmas, iškaskite gilią duobę, o sodinant užpilti šviežia žeme iš tos vietos, kur anksčiau rožės neaugo. Dirvožemis, kuriame rožės augo daugiau nei 10 metų - netinkamas naujoms rožėms. Naujai pasodintos rožės skurs, netgi jei seniau toje vietoje augusios klestėjo.

Rožių sodinimo laikas ir būdas

Rožes rekomenduojama sodinti pavasarį, kai dirva jau nebešalta, arba rudenį, kai dienos dar šiltos, bet augalas jau ruošiasi poilsiui. Tinkamas sodinukų „plikomis šaknimis“ sodinimo laikas - vėlyvas ruduo ar ankstyvas pavasaris, kai žemė jau atitirpusi ar dar neįšalusi, bet sodinukai vis dar / jau žiemos ramybės būsenoje (iš vazonėlių sodinti galima visą vegetacijos sezoną). Tinkamiausias rožių sodinukų sodinimo laikas - vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris. Rožės plikomis šaknimis sodinamos tik ramybės būsenoje. Rudenį - ne anksčiau spalio mėn. ir iki tol, kol galima įdirbti žemę. Rudeninio sodinimo pranašumas - rožės pavasarį pradeda anksčiau augti.

Gavus rožes plikom šaknimis, pirmiausia reikia jas pamirkyti 2-24 val. vandenyje. Prieš sodinant, turite žinoti, kokiu atstumu vienas nuo kito sodinti krūmus. Paprasčiau tariant, daroma prielaida, kad atstumas tarp augalų turėtų būti toks, kaip krūmas išsišakojus. Štai kodėl maži krūmai, pvz., miniatiūriniai arba sodinami krūmai, sodinami tankiau nei parko krūmai. Kiekvienai veislei suteikiame optimalų sodinimo tankį: 1 augalas į 1 m2 atstumas tarp krūmų 70 - 100 cm; 2 - 3 rožės 1 m2 atstumas tarp krūmų 60 - 70 cm; 4 - 5 rožės 1 m2 - atstumas tarp krūmų 45 - 50 cm; 6 - 7 rožės 1 m2 - atstumas tarp krūmų 35 - 40 cm; 8 - 11 rožių 1 m2 - atstumas tarp krūmų 30 - 35 cm. Specialistai pataria į 1 m² sodinti besidriekiančių rožių po 2-4 augalus, miniatiūrines 6-9, arbatines-hibridines ir floribundines 5-6, krūmines 3, parko 1-2, o vijoklines kas 1,5-2 metrus.

Jeigu Jūsų sklype gruntas birus ir derlingas duobes kasti taip: šaknų ilgis + 15 cm. Duobės plotis 50 cm. Jei dirva molinga ir sunki kasamos gilesnės 60 - 70 cm duobės. Rožes sodinti taip, kad skiepijimo vieta (vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų apie 5-10 cm po žeme. Sodinant nereikia per jėgą lenkti, perlenkti šaknų - geriau per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti. Pasodintos rožės skiepas turi būti 3 - 5 cm giliau dirvos paviršiaus lygio, kad skiepo nekaitintų saulė ir jis neišdžiūtų. Sodinimo gylis yra parametras, kuris turi būti griežtai kontroliuojamas. Jei rožės skiepijimo vietą yra virš žemės jis gali išdžiūti ir daigas žus. Be to, tuo pačiu metu po skiepijimo vieta esantys poskiepio akutes gali pabusti ir duoti laukinių erškėtuogių augimą, o tai nualina augalą ir reikalauja reguliaraus genėjimo. Šaknies kaklelis, per giliai pasodintas - daigas ilgai įsišaknys, blogai augs ir pradės auginti savo šaknis.

Prieš sodinant patrumpinkite per ilgas šaknis. Svarbu, kad būtų balansas tarp šaknų ir šakų. Kad šakos nebūtu ilgesnes už šaknys. Sodiname į duobę taip, kad skiepo vieta būtų 5-7 cm. žemiau žemės paviršiaus. Jei šaknis per ilgos ir netelpa į paruoštą duobę (gilesnės jau negalime iškasti) jas galime šiek tiek patrumpinti. Sodinant duobėje nesuraitykite šaknų - tuomet geriau padidinti sodinimo duobę ar per ilgas ištįsusias šaknis patrumpinti. Šaknų duobėje neužlenkti į viršų.

Visada gerai, jei sodinant, į atgal beriamą žemę įmaišysite organinių priedų: durpių, subrendusio komposto ar šiek tiek perpuvusio mėšlo (šviežias kompostas ar mėšlas jokiu būdu netinka!). Užpildant sodinimo duobę visada bent pusę tūrio turi sudaryti vietinė žemė. Išimtis, jei sodinate į naujoms rožėms netinkamą dirvožemį (itin kalkingą ar į vietą, kur anksčiau augo kita rožė). Tokiu atveju dirvožemį reikia visiškai pakeisti.

Pasodintus sodinukus apkaupkite ar apmulčiuokite taip, kad iš žemės kyšotų sodinukų šakų galai. Sodinant vijoklines rožes šalia sienos sodinuką sodinkite nuožulniai taip, kad šaknys būtų nukreiptos tolyn nuo sienos, o šakos - link sienos. Prie pamatų dirvožemis greitai išdžiūva, todėl taip pasodintos rožės šaknys greičiau pasieks normalaus drėgnumo zoną.

Prieš sodinant augalą su visu vazonu pilnai panardinti į vandenį, kad apsemtų. Laikykite tol, kol nebekils oro burbulai. Geriausia palaikyti 1-2 val. Net jeigu lauke lyja ar žemė atrodo drėgna. Po tokio rožės pagirdymo prieš sodinant nuimkite visas tvirtinimo detales ir etiketes, nes augalui augant, jie gali sužeisti augalą. Atsargiai išimkite augalą iš vazono. Paruoškite sodinimo duobę. Ji turi būti bent 30 cm pločio, o gylis - dvigubai didesnis nei šaknų ilgis.

Gausiai paliejame. Tai būtina net ir jei oras lietingas. Vanduo išstumia oro burbuliukus ir žemė gerai priglunda prie šaknų. Jei oras sausas, vėjuotas, naktimis šalnos, reikia padaryti kauburėlius.

Laistymas ir tręšimas

Naujai pasodintos sodo rožes reikia gausiai laistyti, vos ne kasdien, priklausomai nuo oro sąlygų, ypač kai karšta, kol prigis ir pradės augti. Vėliau, kai rožės suformuos pakankamai stiprias šaknis ir galės paimti drėgmės iš gilesnių dirvos sluoksnių, laistyti reikės saikingai. Per daug vandens trukdys rožių šaknims kvėpuoti. Laistant stengtis, kad vanduo nepatektų ant lapų ir žiedų, nes dėl to gali prasidėti įvairūs susirgimai.

Laistymas turi būti pastovus, bet ne per gausus - žemė tarp laistymų turėtų šiek tiek pradžiūti. Jei dienos šiltos ir be lietaus, rožes laistykite kas keletą dienų: apie 5 l vandens krūminei ir stiebinei, apie 15 l vandens vijoklinei rožei. Rožių šaknų sistema labai gili, todėl įsišaknijusio krūmo nereikia dažnai laistyti. Tačiau per sausras, laistyti būtina. Nors nelaistomo krūmo lapai būna lygūs ir žali, bet augimas sustoja, o žiedai išauga maži ir greičiau peržydi. Nereikia rožių laistyti po truputi ir dažnai. Geriau gausiau. Pilti apie 5 l vandens vienam vidutinio aukščio krūmui ir apie 15 l vandens užaugusiai laipiojančiai rožei. Piltuva laikyti arti žemės be purkštuko. Krūmas sausu oru laistomas kasdien kol prigyja. Nederėtų rožes laistyti labai šaltu vandentiekio vandeniu.

Naujai pasodintų rožių pirmus pora mėnesių tręšti nereikia, kad rožė geriau įsišaknydintų. Niekada nepilkite trąšų į sodinimo duobę. Kai prasidės intensyvus augimas, galima patręšti kompleksinėmis specialiomis rožių trąšomis (pagal instrukciją) ir jeigu yra galimybė - organinėmis trąšomis: kaulamilčiais, kompostu, mėšlu, medžio pelenais. Visas birias trąšas apmaišyti su paviršiniu dirvos sluoksniu. Komposto reiktų kasmet po 1 kg/ m2 - apmaišyti su dirva. Mėšlo reikėtų kartą per 3 metus apie 3 kg/m2 (bet gerai perpuvusio, 2 metų senumo). Kaulamilčių pakanka saujos /1 m2 kasmet pavasarį.

Po genėjimo rožėms reikia papildomo maisto - šiuo metu ypač svarbus azotas, fosforas ir kalis. Galima naudoti kompleksines mineralines trąšas arba natūralią organiką. Tręšimo efektyvumą ženkliai padidina drėgmė - prieš tręšimą ar po jo patartina palaistyti. Jei tinkamai paruošta dirva, pirmais metais po pasodinimo rožių tręšti nereikia. Vėliau - reikia reguliariai tręšti bent du kartus sezono metu. Jei rožės auga labai laidžiame ir lengvai išplaunamame smėlio dirvožemyje gali tekti tręšti ir dažniau. Bent vieną kartą sezono metu (geriausia pavasarį) rekomenduojama tręšti organinės kilmės trąšomis. Jei jų neturite - tręškite kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose gausiau azoto. Vasarą - birželį arba liepą - tręškite mineralinėmis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Nuo rugpjūčio mėn. netręškite, kad augalas nebeaugintų naujų ūglių, kurie nespės subręsti iki pirmųjų šalčių. Tręšiant laikykitės ant trąšų pakuotės nurodytų reikalavimų. Pertręšti augalai praranda atsparumą ligoms ir šalčiui.

Labai svarbu nuo rugpjūčio nebetręšti trąšomis, kurių sudėtyje yra daug azoto (N), nes augalai intensyviai augs, nespės sumedėti, nepereis į ramybės periodą, sunkiau žiemos. Po tręšimo rožes reikia gausiai palieti.

Genėjimas

Pavasarį, vos orams sušilus ir rožių pumpurams ėmus busti, laikas pradėti pavasarinius priežiūros darbus. Rožių priežiūra pavasarį pirmiausia reiškia senų, sausų ir ligotų šakų pašalinimą. Rožės genimos priklausomai nuo veislės: arbatinės ir floribundinės trumpinamos iki 3-5 pumpurų, vijoklinės - labiau išretinamos, o miniatiūrinės - tik lengvai koreguojamos.

Vasara. Nukarpyti peržydėjusius žiedus, iškarpyti silpnus, aklus, taip pat kreivus ir senus, neproduktyvius ūglius. Neužmiršti iškarpyti laukinių ūglių, atimančių daug maisto medžiagų iš kultūrinių ūglių.

Sezono metu pastoviai reikia šalinti nužydėjusius žiedus, kad gausiau formuotųsi nauji žiedai. Rudenį, prieš dengiant žiemai, reikia apkirpti nesumedėjusius ūglius, paliekant apie 40-50 cm. Pavasarį ir rudenį reikėtų pašalinti visas rudas, dėmėtas šakeles. Kas 3-4 metus derėtų atjauninti krūmą, prie pagrindo iškerpant senas šakas. Genėti teisinga būtų virš “akutės” 1 cm aukštyje, o “akutė”, virš kurios genima, turi būti nukreipta į išorę - tada krūmas bus tvarkingas. Rudus ir pažeistus ūglius šaliname iki sveikos žalios vietos.

Rožių genėjimas vasarą reikalingas ne tik dėl krūmo sveikatos - taip galima paskatinti pakartotinį žydėjimą. Vasarą šios rožės genimos labai švelniai ir jokiu būdu ne per daug. Jei norėtumėte pakoreguoti krūmo formą stipriau, galite pritaikyti vieną gudrybę. Pavyzdys - itin stačiai šakas auginanti rožė ,Queen of Sweden‘. Jei norite, kad toks krūmas būtų platesnis, kirpkite virš tokio lapo, kuris auga į išorę.

Jei genite iki liepos vidurio, po genėjimo galite patręšti azoto turinčiomis trąšomis: universaliomis, vasarinėmis arba skirtomis specialiai rožėms. Genėjimas skatina naujų ūglių augimą, o vėliau išaugę ūgliai nebespės sustiprėti ir žiemą nušals.

Rožių ligos ir kenkėjai

Pavasarį paprastai rožes apninka kenkėjai, o vasarą ir rudenį užpuola ligos. Kenkėjų ir ligų yra gana daug, tačiau pakanka žinoti tik pagrindines, dažniausiai pasitaikančias. Dažnai pasitaikančios ligos yra tikroji miltligė, raudonjuodis dėmėtumas, rūdys. Yra rožių rūšių, kurios labai atsparios grybinėms ligoms, bet jautresnėms veislėms apsaugoti siūlau kas 2 savaites nuo ankstyvo pavasario purkšti fungicidais. Dažniausi kenkėjai yra amarai, voratinklinės erkės, ūgliniai ir žiedpumpuriniai pjūkleliai.

Ligų ir kenkėjų profilaktika. Labiausiai paplitusios ligos: miltligė, dėmėtligė, rūdys. Kenkėjai: amarai, baltasparniai ar voratinklinės erkutės. Purkšti Fastac, Actara ar Decis. Geriausia purkšti profilaktiškai kas mėnesį ar porą savaičių, kol liga ar kenkėjai dar nepastebėti ir nenualino augalo. Pastoviai šalinkite pastebėtus dėmėtus ar kitaip pažeistus lapus. Rudenį nukritusių lapų nepalikite - sugrėbkite ir išneškite - jie gali būti infekcijos šaltinis.

Svarbu laiku pastebėti ir imtis priemonių prieš rožių ligas ir kenkėjus. Reguliariai apžiūrėkite augalus, stebėkite lapus, stiebus ir žiedus. Vegetacijos metu nuo galimų ligų ir kenkėjų antplūdžio geriausia priemonė - profilaktika. Tam tikslui geriausia priemonė - biologiniai natūralios kilmės augalinių ekstraktų pagrindu pagamintos trąšos. Reguliariai jas naudojant galima pilnai pakeisti cheminius insekticidus bei fungicidus ir kuo ilgiau išlaikyti augalus sveikus, nenaudojant pesticidų.

Purškimui pasirinkite nevėjuotą, nesaulėtą, nelietingą dieną. Dieną prieš purškimą rožes gausiai palieti. Po purškimo nelaistykite, turi praeiti 4-6 val.

Apsauga žiemą

Žiemai rožes būtinai reikia mulčiuoti, apkaupti sausa žeme - suformuoti 20 -30 cm aukščio kauburėlį (būtų gerai prieš tai žemę apmaišyti su kompostu). Dengti rožes reikia pradėti tik po pirmųjų šalčių, kai prasideda pastovios -5-10 laipsnių minusinės temperatūros. Nedideli šalčiai naudingi - jie tarsi dezinfekuoja nuo ligų ir didina rožių atsparumą. Per anksti uždengtus, rožės gali pradėti šusti, atsiras ligų rizika. Dengti rožes geriausia eglišakiais ir drobiniu “maišiniu” audiniu. Krūminėms rožėms pakanka vien tik eglišakių. Rožės dengiame ne tik nuo didelių šalčių, bet ir siekiant jas apsaugoti nuo temperatūros svyravimų žiemą, nuo džiovinančio vėjo ir saulės. Todėl svarbu nepaskubėti rožes nukloti pavasarį, nes šiluma ir saulė dažnai apgaulingos - naktys vis dar šaltos ir pabudę pumpurai gali žūti. Tai geriausia daryti balandį, jeigu nėra didelių šalnų - bet tik ne saulėtą dieną - kad nenusviltų.

Pasodintus sodinukus reikia mulčiuoti ir apkaupti visus ūglius 20 cm aukščio kaupu. Tai puiki apsauga nuo vėjo, karščio ir drėgmės išgaravimo. Jei sodinate pavasarį, po 1-2 mėnesių kaupą atsargiai numeskite, kad galėtų laisvai augti naujos šakos. Rudenį tokį kaupą būtinai vėl suformuokite, kad apsaugotumėte rožes nuo vėjo ir šalčio.

tags: #kaip #auginti #roze #yellow #babe

• kaip išmokyti vaiką važiuoti dviračiu
• Kiaušinių virimo vadovas
• patologinis placentos prisitvirtinimas: ką būtina žinoti
• Birštono lopšelis-darželis „Vyturėlis“
• Dekretinių išmokų mokesčių skaičiavimas