Kaip aprengti naujagimį ir rūpintis jo galvytės formavimusi

Naujagimio apranga einant į lauką yra itin svarbi, nes kūdikiai dar negali patys efektyviai reguliuoti kūno temperatūros. Tinkamai parinkta apranga užtikrina mažylio komfortą ir sveikatą, apsaugo nuo sušalimo ar perkaitimo. Renkant naujagimį į lauką, svarbu atsižvelgti į oro sąlygas, pasirinkti tinkamus drabužių sluoksnius ir laikytis pagrindinių saugumo rekomendacijų.

Sluoksniavimo svarba ir drabužių pasirinkimas

Sluoksniavimas yra vienas iš svarbiausių aprangos principų. Kūdikio apranga turėtų būti sudaryta iš kelių sluoksnių, kad prireikus būtų lengva pridėti arba nuimti drabužius. Pirmasis sluoksnis turėtų būti iš natūralių, odai draugiškų audinių, tokių kaip medvilnė, vilna ar bambuko pluoštas. Tokie audiniai leidžia odai kvėpuoti ir nedirgina jautrios kūdikio odos. Viršutinis sluoksnis turėtų būti neperpučiamas ir neperšlampamas, kad apsaugotų mažylį nuo vėjo ir lietaus. Kepurė ir pirštinės yra būtinos net ir šiltesniu oru, nes kūdikio galva ir rankytės greitai atvėsta.

Norint įsitikinti, ar mažyliui nėra per karšta ar per šalta, rekomenduojama reguliariai tikrinti jo kūno temperatūrą. Geriausia tai daryti paliečiant kaklą arba nugarą. Jei oda yra šilta ir sausa, kūdikis jaučiasi patogiai. Jei kaklas vėsus, mažyliui gali būti šalta, o jei prakaituotas - gali būti per karšta.

Daugiausia šilumos kūnas išskiria per galvos sritį, todėl tikrinti temperatūrą derėtų savo ranką užkišus už rūbų ties vaikučio sprandu. Rūbų sluoksniavimas - puikus sprendimas, nes neleis kūnui taip greitai atvėsti. Jeigu šiluma perleidžiama per pirmąjį drabužių sluoksnį, ji gali susilaikyti antrajame. Naujagimystės laikotarpiu reikėtų vaikutį rengti mažiausiai dviem sluoksniais. Einant į lauką, visada praverstų ir trečias ar net ketvirtas sluoksnis. Žinoma nereikia aprengti tiek, kad naujagimis sunkiai pajudėtų. Teorija sako, kad geriausia rengti vienu sluoksniu daugiau, nei esate patys apsirengę.

Vilnonių kojinių mūvėjimas tikrai nėra senovės palikimas. Šiurkštesni siūlai „kanda“ pėdutes ir taip žadina kraujo tekėjimą į jas. Kraujas savo ruožtu atneša šilumą. Kojines rekomenduojama mūvėti visą naujagimystės laikotarpį.

Merinosų vilna - tai visų vilnos rūšių karalienė. Nors pluoštas, iš pažiūros, plonas, tačiau šilumos suteikia labai daug. Jis gali šildyti kūną ir garinti drėgmę vienu metu. Merinosų vilna pasižymi hipoalerginėmis savybėmis, o tai ypač aktualu naujagimiams. Audinys lengvai prižiūrimas ir tvarus. Apatiniai rūbai iš merinosų vilnos - puikus pasirinkimas pirmomis dienomis.

Prisilietimai, nešiojimas glėbyje yra nuostabi praktika ne tik tarpusavio ryšio kūrimui, naujagimio raminimui, bet ir šildymui savo kūnu. Buvimas susiglaudus - efektyvus būdas visur ir visada. Tad net būnant lauke, svečiuose ar aplinkoje, kur po ranka nėra storesnio drabužėlio, tereikia naujagimį apglėbti savo rankomis - ir kūnas pats padarys tai, ką reikia. Žinoma, tai nereiškia, jog buvimas glėbyje gali būti ilgalaikė alternatyva šiltiems drabužiams.

Kai natūralus produktas turi tiek daug naudingų savybių, skamba labai gerai. Žinant, kad daug šilumos kūdikiai išspinduliuoja per galvos odą, galima pasirinkti vystymo techniką, kurios metu būtų uždengta galva. Dabar tikrai galima rasti nemažai drabužėlių su gaubtuvais, įvairiausių kepurių, tad nesijaudinkite, jeigu nepavyks suformuoti gaubtuvo iš vystomo pledo. Pasinaudokite šiuolaikinėmis alternatyvomis.

Pastebiu, kad populiarėja telefono programėlės, kurios sufleruoja tėvams, kaip aprengti mažylius, atsižvelgus į lauko temperatūrą, paros metą. Socialinėje erdvėje mamos dalinasi informacija kaip šiandien rengia, kelius sluoksnius drabužėlių mauna. Be abejonės, šią informaciją galima perskaityti, tačiau galutinį sprendimą turėtumėte priimti individualiai. Vienų namuose gali būti +22°C, o kitų +18°C. Bet kokiu atveju, kaip veikia kūdikio termoreguliacija, viską visada parodys jūsų mažylis.

Kaip rengti naujagimį įvairiomis oro sąlygomis?

Šiltas oras (nuo +20 °C ir daugiau)

Šiltu oru pakanka lengvo medvilninio bodžio ar plonos palaidinės ir kelnaičių. Lengva, plona medvilninė kepuraitė apsaugos nuo saulės, o vežimėlio stogelis arba skėtis suteiks šešėlį. Avalynė nebūtina, jei kūdikis dar nevaikšto - užteks lengvų kojinių.

Vidutinis oras (+10 °C iki +20 °C)

Kai oras yra vidutiniškai šiltas, reikėtų rinktis ilgarankovius medvilninius drabužius - bodį, kelnytes arba ploną megztinį su kelnėmis. Papildomai galima uždėti ploną megztuką arba džemperį bei lengvą striukę ar kombinezoną. Kepurė turėtų būti šiek tiek šiltesnė nei vasarinė, o prireikus galima uždėti pirštines ir papildomas kojines.

Vėsus oras (nuo 0 °C iki +10 °C)

Esant vėsiam orui, pirmasis sluoksnis turėtų būti šiltesnis - pavyzdžiui, vilnonis bodis, šiltos kelnytės ir vilnonės kojinės. Antras sluoksnis galėtų būti flisinis megztinis arba šiltas džemperis. Viršutinis sluoksnis - šiltas kombinezonas arba striukė su kelnėmis, apsaugantys nuo vėjo ir drėgmės. Būtina uždėti šiltą vilnonę kepurę, šiltas pirštines ir kojines, o kaklą apsaugoti lengvu šalikėliu ar skarele.

Šaltas oras (nuo -10 °C iki 0 °C ir žemiau)

Labai šaltu oru, kai temperatūra krenta žemiau -10 °C, naujagimį reikėtų rengti itin atidžiai. Pirmasis sluoksnis turėtų būti vilnonis arba termalinis bodis, šiltos vilnonės kelnytės ir šilti vilnoniai kojinukai. Antras sluoksnis - flisinis arba vilnonis kostiumėlis, kuris gerai sulaiko šilumą. Viršutinis sluoksnis turi būti šiltas kombinezonas, kuris ne tik šildo, bet ir apsaugo nuo šalčio, vėjo bei drėgmės. Galvai - šilta vilnonė kepurė, dengiantis ausis, pridėjus papildomą šalikėlį. Vilnonės pirštinės (geriau dvigubos) ir šilti bateliai ar vilnonės kojinės taip pat būtini. Vežimėlyje rekomenduojama naudoti šiltą vokelį ar pleduką, o vežimėlį papildomai apsaugoti nuo vėjo. Esant labai šaltam orui, lauke su naujagimiu nerekomenduojama būti ilgiau nei 15-30 minučių.

Papildomi patarimai, kaip užtikrinti kūdikio komfortą

Norint užtikrinti, kad mažylis jaustųsi patogiai, reikėtų vengti per daug sluoksnių - kūdikis turi jaustis laisvai ir galėti judėti. Jei oras saulėtas, net ir žiemą svarbu apsaugoti kūdikio odą nuo UV spindulių. Vėjuotą dieną vežimėlyje verta naudoti apsaugą nuo vėjo ar specialų uždangalą.

Tinkamai parinkta apranga ir reguliarus kūdikio kūno temperatūros stebėjimas padės išvengti tiek peršalimo, tiek perkaitimo. Rengdami naujagimį į lauką, visada vadovaukitės principu, kad mažyliui turėtų būti šilta, tačiau ne karšta.

Kūdikio galvytės formavimasis ir priežiūra

Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus.

Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc.

Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.). Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies.

Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis.

Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti.

Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).

Brachicefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus. Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.

Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuojų kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami.

Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.

Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai. Plagiocefalijos atvejų padagėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. SIDS).

Rizikos faktoriai, dėl kurių gali atsirasti galvytės deformacijos:

• Neišnešiotas naujagimis.
• Daugiavaisis nėštumas.
• Ilgas, komplikuotas gimdymas.
• Įgimta kreivakaklystė.
• Vaisiaus padėtis gimdoje.

Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę.

Metodai, padedantys išvengti galvytės deformacijų:

1. Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
2. Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
3. Galima pajuokauti, kad dirglumas, diegliukai ar pilvo pūtimas sumažina galvytės deformacijų riziką, nes neramius mažylius tenka dažniau nešioti. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite.
4. Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę.

Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis.

Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t,y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.

Kaip keisti kūdikio poziciją?

• Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę.
• Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, t.y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu.
• Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.

Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.

Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!

Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).

Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems. t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.

Kaip ir suaugusieji, taip ir mažyliai nukritus kūno temperatūrai mėgsta gerti šiltus skysčius. Noriu pabrėžti, kad yra pasikeitusios gairės dėl skysčių girdymo kūdikiams. Anksčiu gana anksti mažyliai ragaudavo vandens, tačiau įrodyta, kad tai - žalinga sveikatai. Kūdikio skrandukas labai mažas, jį užpildęs vanduo sukelia netikrą sotumo jausmą, dėl to kūdikis nebenori žįsti. Vanduo - skystis neturintis jokių kalorijų, o tai reiškia, kad nekuriantis ir jokios energinės vertės. Mažyliai gali pradėti slopti, vanduo - kauptis kūno ląstelėse, mažėti gliukozės kiekis.

Norint tinkamai pasirūpinti plaukučiais ir galvos oda reikėtų itin atsakingai rinktis šampūną. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas plaukų plovimo priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja. Galvą plauti rekomenduojama maždaug tris kartus per savaitę. Šlapius plaukučius reikėtų švelniai nusausinti rankšluosčiu. Džiovintuvo naudojimas gali pažeisti plaukų šaknis, išsausinti odą. Labai svarbu pasirinkti tinkamas šukas. Jų dantukai turėtų būti užapvalintais galiukais arba turėti rutuliukus galuose. Be to, pravartu turėti šepetį su minkštais, natūralios sudėties šereliais. Juo itin patogu šukuoti trumpus plaukučius, nėra rizikos pažeisti galvos odelę. Šukuoti reikėtų 2-3 kartus per dieną.

Nepaisant rūpestingos priežiūros, dažnai tėvai susiduria su tokiomis problemomis kaip mažylio galvos odos pleiskanojimas ar susidariusi pleiskanų luobelė. Į tai nereikia numoti ranka, tačiau neverta ir išsigąsti - tai dažniausiai gana lengvai išsprendžiama problema. Prieš maudynes mažylio galvos odelę patepkite specialiai kūdikiams skirtu aliejumi ir palikite kelioms minutėms, kad geriau susidrėkintų. Maudynių metu sušlapinkite plaukučius ir atsargiai šukuokite šukomis su apvalintais dantukais. Procedūrą gali tekti pakartoti keletą kartų. Svarbu nešukuoti sausos, nesudrėkintos galvelės - taip galite pažeisti mažylio odą.

tags: #kaip #aprengti #kudikio #per #galvyte

• viskas apie Kuršėnų „Žiedelio“ darželį
• Atraskite žmonijos evoliuciją
• Vaikų edukacija dvaruose
• Kaip pateikti prašymą motinystės pašalpai „Sodrai“
• Vaisiaus judesių stebėjimas 32 savaitę