Kaip sužinoti, kad IVF nepavyko: svarbiausi aspektai ir mitai
Nevaisingumas - tai problema, su kuria susiduria nemaža dalis šeimų, tačiau dažnai apie tai kalbama vengiant, todėl atsiranda daugybė mitų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sužinoti, kad pagalbinio apvaisinimo (IVF) procedūra nepavyko, ir paneigsime populiarius mitus, susijusius su nevaisingumu ir IVF.
Nevaisingumo statistika ir mitai
Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Tačiau dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, todėl nevaisingumą gaubia daugybė mitų. Remiantis pasauline statistika, moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų nevaisingumas - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10 - 20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas.
Vienas iš labiausiai paplitusių mitų, ir kas keisčiausia, populiarus ir medikų tarpe, yra tas, kad nevaisingumas atsiranda dėl kontraceptikų vartojimo. Iš tiesų, nors kontraceptikų vartojimas per pastaruosius kelis metus sumažėjo beveik ketvirčiu, nevaisingumas kiekvienais metais nenumaldomai auga. Atlikti tyrimai, kurių metu buvo tirtos populiacinės moterų grupės ilgą laiką vartojusios įvairius kontraceptikus ir nevartojusios niekada, patvirtina, kad kontraceptikų vartojimas nėra pagrindinė nevaisingumo priežastis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad yra specifinė moterų grupė, turinti nevaisingumo problemą dėl hormoninių sutrikimų, tai yra policistinių kiaušidžių sindromu sergančios moterys. Kalbama, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Tai vėlgi yra mitas, nes nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika. Pavyzdžiui, moterys, kurios yra nevaisingos dėl tam tikrų hormoninių sutrikimų, turi padidintą riziką sirgti kiaušidžių, gimdos gleivinės ar krūtų vėžiu.
Žiniasklaida, nuolatos rašanti apie tai, kaip vaikų susilaukė 50-ties ar dar vyresnio amžiaus moterys, labai prisideda prie neteisingos nuomonės formavimo. Iš tiesų vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų.
Internetiniuose portaluose diskutuojančios moterys tikina, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą iš pirmo karto pastoti nepavyks - reikia bent dviejų ar kelių procedūrų. Tai irgi yra netiesa. Tikrai taip. Suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis, nei rezultatas po pirmos procedūros. JAV buvo tirta apie 250 tūkstančių moterų grupė, kurios per 5 metus atliko analogišką kiekį pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Moterų iki 30 metų amžiaus grupėje suminis pastojimo rezultatas buvo 78 procentai, tuo tarpu, kaip minėjau, toje pačioje amžiaus grupėje tikimybė pastoti po 1 procedūros siekia 50 procentų.
Visada sunku nuspėti, ko žmonės tikisi ir ką jie turi omenyje sakydami „kitokie“. Jei baiminamasi didesnės apsigimimų rizikos, tai jos tikrai nėra. Tiesa, po tam tikrų labai sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, intracitoplazminės spermatozoido injekcijos („ICSI“), esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, smulkiųjų anomalijų ar tam tikrų organų sklaidos trūkumų gali būti 1-2 procentais daugiau. Daugiausia tai yra inkstų, šlapimo takų, lytinės sistemos organų ir širdies bei kraujagyslių pakitimai, bet tai, kaip minėjau, tėra mažosios anomalijos. Dažnai galvojama, kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi ir jiems reikės taikyti tas pačias procedūras. Realybė paneigia ir šį mitą. Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei jūsų mama sunkiai pastojo, visiškai nereiškia, kad taip bus ir jums.
Kaip sužinoti, kad IVF nepavyko?
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama mitams ir bendrai informacijai apie nevaisingumą, tiesioginio atsakymo į klausimą, kaip sužinoti, kad IVF nepavyko, nėra. Paprastai, apie tai sužinoma po tam tikro laiko, atlikus nėštumo testą, kuris parodo neigiamą rezultatą, arba po mėnesinių.
Taip pat svarbu pažymėti, kad IVF procedūra yra sudėtingas medicininis procesas, kurio sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant moters amžių, nevaisingumo priežastis, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę, bei individualias organizmo reakcijas. Todėl kiekvienu atveju rezultatai gali skirtis.
Nesėkmingi ciklai: kodėl vaisingumo gydymo ciklai nepavyksta? Kokie yra tolesni žingsniai?
Jei kyla abejonių ar nerimo dėl IVF procedūros rezultatų, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju. Jis galės suteikti tikslią informaciją ir atsakyti į visus iškilusius klausimus.
Klinikos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas:
- Vilnius, S. Žukausko g.
- Kaunas, Miško g.
- Klaipėda, Naujoji Uosto g.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
