Kaip jaučiasi nėščia moteris: nuo pirmųjų ženklų iki pasiruošimo gimdymui

Klausimas „Ar gali būti, kad laukiuosi?“ anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.

Ankstyvieji nėštumo požymiai ir kūno pokyčiai

Nėštumo pradžia sudėtinga. Sklando daug įvairių mitų apie moterų savijautą nėštumo metu, bet realybė ta, jog didelė dalis jų teisingi. Vienas iš pirmųjų ir dažniausių nėštumo ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.

Kitas ankstyvas požymis - kraujavimas ar tepimas. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas. Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai.

Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės. Pabrinkusios ir skausmingos krūtys bei jautrūs speneliai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs.

Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę, tai vadinama patamsėjusiais išoriniais lytiniais organais.

Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos gausiomis makšties išskyromis (leukorėja).

Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Pykinimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.

Dažnas šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių.

Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis, silpnumas. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Nėra tiksliai aišku kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu. Miego trūkumas prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.

Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Tai vadinama irzlumu ir nuotaikų kaita. Tai ne mitas ir ne bandymas manipuliuoti, todėl būsimiems tėčiams belieka šiuos svyravimus priimti ir susitaikyti. Atminkite, jog tai nesitęs amžinai. Labiausiai nuotaikų kaita būdinga pirmiesiems trims nėštumo mėnesiams.

Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Moterų skonio permainos ar staigus noras, kad ir, tų pačių raugintų agurkėlių, taip pat nėra tik noras jus „pagainioti“, tai dėl organizmo pokyčių atsirandantis tam tikrų medžiagų poreikis.

Kiti galimi požymiai apima pilvo pūtimą ir dujų susikaupimą, taip pat tai, kad bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta. Kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti.

Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė.

Nėštumo patvirtinimas ir medicininė priežiūra

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios.

Nėštumo testas ir jo tikslumas

Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc.

Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.

Medicininiai nėštumo nustatymo būdai

Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo).

Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą. Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.

Nėštumo simptomų nebuvimas ir psichologinis nėštumas

Nejaučiate jokių simptomų? Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų.

Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Ši būsena vadinama psichologiniu nėštumu. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui. Tikslios psichologinio nėštumo priežastys nėra aiškios, tačiau tai siejama ir su fiziologiniais, ir su psichologiniais veiksniais. Manoma, kad daugiausia įtakos turi psichologiniai veiksniai, kai moters smegenys gautus signalus interpretuoja kaip nėštumą ir skatina hormonų estrogeno ir prolaktino išsiskyrimą. Norėdami nustatyti, ar moteris patyrė psichologinį nėštumą, gydytojai paprastai įvertins simptomus, atliks dubens organų ir ultragarso tyrimą. Kai moterys mano, kad yra nėščios, joms sužinoti tiesą - labai nemalonu. Gydytojai šią žinią turėtų pranešti labai švelniai ir suteikti visą būtiną psichologinę paramą.

Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščiomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m.

Nėštumo eiga trimestrais

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos.

Pirmasis trimestras (1-12 savaitė): Užsimezgimas ir pirmieji pokyčiai

Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.

Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė.

Pirmasis nėštumo trimestras pats sunkiausias tiek moteriai, tiek vyrui. Tenka priimti patį nėštumo faktą, nors daugelis porų planuoja nėštumą ir jo laukia, bet sužinojus, kad laukiasi, išgyvena daug įvairių jausmų, aišku, daugiausia teigiamų, bet kartu persmelkia nerimas dėl ateities pasikeitimo, dėl nėštumo sėkmės, dėl to, kaip pasiruošti būti gerais tėvais. Pirmąjį trimestrą kai kurias moteris kankina nėštumo toksikozė, jas dažnai pykina, joms būna silpna.

Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.

Antrasis trimestras (13-26 savaitė): Atokvėpio metas ir ryšio stiprėjimas

Laukimosi vidurys - atokvėpio metas. Antras nėštumo trimestras moteriai lengvesnis. Praeina nėštumo toksikozė, ji įgauna naujų jėgų ir energijos, moteris apsipranta su pasikeitusiomis aplinkybėmis, todėl ir emocijos aprimsta. Šis metas - porai geriausias laikas pasidžiaugti būsima tėvyste ir dar pagyventi tik dviese, jei laukiatės pirmo vaikelio.

Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėlto vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti.

Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Apie 20 - tą savaitę būsimosios mamytės pradeda aiškiai jausti vaikelio judesius. Taigi vaikelio egzistavimas tampa labai akivaizdus.

Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.

Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip meliono. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais.

Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotarpiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.

Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.

Tyrimai parodė, kad antrąjį nėštumo trimestrą kūnas suvokiamas kaip nekontroliuojamas. Moterims atrodo, kad jos praktiškai nebeturi jokios kontrolės. Kūnas tarsi įjungia savieigos režimą, o moteriai belieka stebėti. Labai dažnai moterys kūną suvokia kaip prastėjantį, senstantį, storėjantį. Ypač neigiamai vertinami tie pokyčiai, kurie neatrodo tiesiogiai susiję su kūdikio augimu, pvz., gendantys dantys, slenkantys plaukai, viso kūno (ne tik pilvuko) storėjimas. Taip pat kūnas atrodo susvetimėjęs ir moterys linkusios sakyti, kad tai ne jų kūnas, tokio kūno jos neatpažįsta ir nori savojo, koks buvo iki nėštumo, prašo jį grąžinti.

Kai kurios moterys sugeba mokytis iš kūno. Jos sako supratusios, kad nuovargis yra signalas sustoti. Taip pat išmoksta būti jautresnės, išmoksta pusiausvyros ar subtiliau vertinti kūno norus. Antras trimestras - dažniausiai tas laikotarpis, kai moterys pirmą kartą fiziškai savyje pajunta savo kūdikį. Dažnai toks jutimas nėra toks aiškus, kaip atrodo. Moterys sako, kad nesupranta, ar čia žarnos gurgteli, ar kūdikis juda, ar skrandį skauda, ar kūdikis spiria. Tampa neaišku, „kur baigiuosi aš, kur prasideda kūdikis“.

Trečiasis trimestras (27-40 savaitė): Pasiruošimas gimdymui

Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.

Paskutinis nėštumo trimestras nerimastingas. Trečiasis nėštumo trimestras būsimai mamytei pakankamai sunkus fiziškai, pilvukas didėja, todėl sunkiau greičiau judėti, lipti laiptais, nepatogu gulėti. Naktimis darosi sunku vartytis lovoje, dėl suspaustos diafragmos sunkiau kvėpuoti.

Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.

Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.

Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių.

Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Šiuo metu moterims rekomenduojama kuo daugiau vaikščioti.

Nėštumo pabaigoje moterims sustiprėja gimdymo baimė.

Pavojingi simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas. Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV) - SOS

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas gali būti įvairaus sunkumo:

Preeklampsija

Jeigu požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav.), tai gali reikšti:

• Lengvą preeklampsiją.
• Sunkią preeklampsiją (užtenka vieno kriterijaus).
• Eklampsiją.

Negimdinis nėštumas

Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).

Priešlaikinis gimdymas

Iki 22 savaičių - persileidimas. 22-37 savaičių laikotarpiu gali įvykti priešlaikinis gimdymas, kurio priežastys: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m.).

Vaisiaus judesiai

Nuo 18-20 savaičių dauguma moterų pradeda jausti vaisiaus judesius. Iki 30 savaičių vaisius pajunta apie 3-4 k. per val. Nuo 30-31 savaičių per 30 min. turite pajusti bent 5 judesius. Per 12 valandų turėtų būti bent 10 judesių. Norint skaičiuoti judesius reikia: patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinka turi būti rami, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 k. per dieną. Iki 37 savaičių vaisiaus judesiai tampa mažesni. Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. Jei per valandą vis dar nejaučiate judesių, būtina kreiptis į gydytoją. Nuo 32-33 savaičių iki gimdymo judesiai yra reguliarūs.

Žagsėjimas - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas. Tai nėra judesys.

Gimdos susitraukimai ir pasiruošimas gimdymui

Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria). Tai vadinami Brekstonos Hikso susitraukimai.

Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.

Psichologinė moters ir partnerio savijauta nėštumo metu

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Nėštumo metu užsimezgęs ryšys tarp mamos ir vaiko, tarp tėčio ir vaiko nenutrūksta visą gyvenimą.

Partnerio vaidmuo ir palaikymas

Geras tėtis nėštumo metu pirmiausia - rūpestingas ir supratingas vyras savo besilaukiančiai žmonai. Geras tėtis supranta, kad mažylis pilvelyje nuo pat užsimezgimo yra žmogutis, norintis, kad abu tėveliai jo lauktų, mylėtų ir su juo bendrautų. Vaikelio savijauta nėštumo metu labai priklauso nuo moters savijautos. Jei būsimoji mamytė bus rami, saugi, dažniausiai laiminga, taip jausis ir mažylis. Mama ir jos kūdikis nėštumo metu yra tarsi fizinis, emocinis ir dvasinis vienis. Kuo gyvena mama, tai išgyvena ir jos vaikelis. Tik rami ir laiminga mama sudaro pačias geriausias sąlygas vystytis savo vaikeliui.

Vyrai turi priimti nėštumo toksikozę, pykinimą ir silpnumą kaip natūralų dalyką ir padėti moteriai, kai ši jaučiasi prastai. Dėl hormonų pasikeitimo moterims gali būti būdinga staigi nuotaikų kaita, tai jos džiaugiasi, tai liūdi ir pan. Todėl būsimiems tėčiams belieka šiuos svyravimus priimti ir susitaikyti. Moterų uoslė ypač sujautrėja, todėl jei rūkote, pasistenkite to nedaryti, partnerei esant šalia. Pasirūpinkite palengvinti moters buitį, kad ji daugiau pailsėtų, nekeltų sunkių daiktų, nenešiotų pirkinių krepšių ir pan. Nors pilvuko dar nesimato, moteryje vyksta daug fiziologinių ir emocinių permainų, kurias kartais galbūt sunku suprasti, todėl vyrams tenka pasitelkti švelnumą, natūralų rūpestį ir tada kasdieninės problemėlės sprendžiasi gana lengvai. Moterys, pamačiusios vyrų atsidavimą, tikrai nelieka tam abejingos.

Antras nėštumo trimestras - porai geriausias laikas pasidžiaugti būsima tėvyste ir dar pagyventi tik dviese. Jei esate numatę didesnes permainas savo gyvenime, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos keitimą, taip pat pasistenkite tai padaryti šiuo metu. Vėliau moteriai tokie dalykai bus per sunkūs.

Trečiasis nėštumo trimestras būsimai mamytei pakankamai sunkus fiziškai. Todėl vyrams tenka būti supratingiems ir užjaučiantiems. Moterį apima ypatingas noras „sukti lizdą“, t. y. ruošti namus mažyliui. Taigi padėkite būsimai mamytei paruošti namus mažyliui ir supraskite, kad tai labai natūralus noras prieš gimstant vaikeliui. Moterims rekomenduojama kuo daugiau vaikščioti, stenkitės palaikyti joms kompaniją, tuo metu turėsite progos pasikalbėti. Nėštumo pabaigoje moterims sustiprėja gimdymo baimė, todėl stenkitės būti pozityvūs, išklausykite ir palaikykite partnerę. Jei moteriai dėl kažkokių nėštumo nesklandumų tenka pagulėti ligoninėje, stenkitės nepanikuoti, būti dėmesingas, palaikantis ir optimistas. Tuo labai stipriai jai padėtumėte.

Bendravimas su mažyliu

Mokslininkai įrodė, jog kūdikiai įsčiose ir gali, ir nori bendrauti su savo tėveliais. Jau nuo 16 -os nėštumo savaitės kūdikio raumenys reaguoja į signalus, atėjusius iš smegenų, todėl jis geba derinti savo judesius. Jis yra labai aktyvus, vartosi, spardosi. 17 -tą savaitę kūdikis girdi garsus, sklindančius už mamos įsčių, todėl išgirdęs staigų nemalonų garsą dažnai krūpteli. Nuo 20 - os savaitės vaikelis tikrai girdi ir atpažįsta mamos balsą. Tuo metu vaikelio smegenys ir nervų galūnės jau yra pakankamai išsivysčiusios, kad jis galėtų jausti lytėjimą ir tuo džiaugtis. 23 -ią savaitę vaikučio klausa tampa dar aštresnė, todėl kūdikis skiria įvairius garsus, sklindančius iš išorės ir mamos kūno. 24 - tą savaitę jis pradeda skirti šviesą. Žinant šiuos vystymosi etapus, lengviau suprasti, koks bendravimas labiau tinka vaikeliui. Vaikeliams mamos pilvelyje gera ir jie ten turi pakankamai įvairios veiklos. Nustatyta, jog kūdikiai įsčiose geriau girdi žemus vyriškus balsus, dėl to tėčio balsas jam ypač malonus. Kalbindami savo vaikelius būsimi tėčiai turi progą pajusti bendravimo džiaugsmą, nes labai smagu, kai į žodžius atsakoma stuksenimu. Rekomenduojama tėveliui su vaiku bendrauti tam tikru pastoviu laiku, tada abu nusiteikia ir laukia susitikimo. Dauguma tėčių moka švelniai glostyti mamytės pilvuką ir kažką pasakoti mažiukui. Taip tėtis anksčiau pasijunta tikru tėčiu ir dar labiau laukia savo atžalos. Tuo pačiu ir būsimoji mamytė patiria daug teigiamų emocijų, kurios tiesiogiai persiduoda vaikeliui.

Vyrų jausmai nėštumo metu

Apskritai 93 proc. vyrų baiminasi susilaukti vaikų. Neaiškūs jausmai galvojant apie besiartinančią tėvystę yra normalu. Nežiūrint į tai, kad jūs jau seniai rengėtės tėvystei ir iš anksto esate aptarę šį įvykį, nenustebkite, kad tėvystės, kaip realaus fakto suvokimas, gali užtrukti. Tiesa, kad moteriai nėštumo metu sunkiau, nes būtent jai tenka išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Bet retokai kalbama apie tai, jog vyrui taip pat nelengva. Juk gyvenimas keičiasi iš esmės, iš vyro daug reikalaujama - kad jis būtų dėmesingas, supratingas, visur ir visada padėtų. O juk jam irgi tenka didžiulė būsimojo tėvelio atsakomybė, su kuria reikia susigyventi. Deja, jo retai kas klausia: „O kaip tu jautiesi?“ Paklausti reikėtų, nes vyrai nelinkę atvirauti, o kalbėtis apie savo nerimą svarbu. Todėl būsimosios mamytės turėtų nepamiršti, kad vyrai irgi turi jausmus, jie nerimauja dėl jūsų, dėl savęs, dėl vaikelio. Kalbėkitės apie tai.

Galimi nesklandumai, kuriuos būtina išsiaiškinti. Kartais reikia partnerės pagalbos, kad vyras atkreiptų tinkamą dėmesį į nėštumą, kad galėtų aktyviai dalyvauti laukime. Moteriai reikia leisti vyrui suprasti, kad jis yra svarbus, galintis jums pagelbėti tiek fiziškai, tiek emociškai. Tokiu būdu vyrui palaipsniui atsiranda jausmas, kad dabar jis atsakingas jau už du asmenis. Tuo pačiu, vyras gali jausti pavydą būsimam kūdikiui, kurį, iš baimės būti nustumtam į antrą planą, laiko savo varžovu. Seksualiniuose santykiuose gali atsirasti baimė nepakenkti kūdikiui. Galų gale, vyrą gali trikdyti neįprasti apvalumai, per ryškiai išreikštas moteriškumas. Taip pat jis gali nerimauti dėl pasikeitimų, jausti didžiulę atsakomybę už savo būsimą kūdikį. Pirmiausia, reikia leisti savo partneriui priprasti prie pakitusių jūsų santykių. Kadangi labai dažnai vyrams sunku kalbėti apie savo baimes, moterys galėtų pačios inicijuoti pokalbį ta tema. Moteris turėtų papasakoti vyrui, kas vyksta su ja, kokius pokyčius ji pati jaučia, ką naujo atranda savo vidiniame pasaulyje, kaip elgiasi kūdikis ir pan. Būtina leiskite vyrui suprasti, kad jis jums dabar ypač reikalingas. Būsimai mamai svarbu atminti, kad ne tik jai reikia dėmesio ir supratimo, vyrui lygiai taip pat. Susirūpinimas nėštumu ir būsimu gimdymu - natūrali būsena, tačiau reikėtų stengtis išlaikyti psichologinį/emocinį ir fizinį kontaktą su vyru. Bent kartą savaitėje ką nors nuveikite kartu: pavakarieniaukite kavinėje, nueikite į kiną, ar nuvažiuokite kur nors. Pietų ar vakarienės metu pakalbėkite su juo apie naujienas, nesusijusias su kūdikiu. Abiem būsimiems tėveliams dabar teks tapti dėmesingais klausytojais, gerbiančiais vienas kito jausmus. Jautrus savitarpio supratimas ateityje suteiks jums džiaugsmo: ramioje, tvirtoje poroje lengviau įveikti visus sunkumus.

Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

1. Folio rūgštis (vitaminas B9). Ji būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
2. Geležis. Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
3. Kalcis. Jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
4. Omega-3 riebalų rūgštys (DHR). Jos būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus.
5. Vitaminas D. Jis padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
6. Magnis. Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
7. Cinkas. Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
8. Jodas. Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

tags: #ka #jaucia #nescia #moteris

• Sužinokite, kaip atpažinti rachitą ir kokia yra jo profilaktika
• ortopedinė avalynė darželinukui: išsamus tėvų gidas
• Vaikiškas žingeidumas
• Kūdikių primaitinimas: viskas, ką reikia žinoti apie košes
• Teisinis socialinės globos pagrindas