Juta Liutkevičiūtė: žurnalistės kelias, kultūrinė veikla ir gyvenimo filosofija
Juta Liutkevičiūtė yra žinoma LRT RADIJO žurnalistė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos kultūriniame gyvenime. Jos kelias į žurnalistiką prasidėjo dar paauglystėje, o šiandien ji yra atpažįstama veido ir balso figūra, moderuojanti įvairius kultūros renginius ir vedanti radijo laidas. Panevėžietės įdirbį pastebi ir gimtojo Panevėžio gyventojai.
Karjeros pradžia ir formavimasis
Pirmieji Jutos Liutkevičiūtės žingsniai žengti dar besimokant Panevėžio „Vyturio“ vidurinėje mokykloje. Būdama vos dešimtokė ji pradėjo vesti laidą vietinėje Panevėžio radijo stotyje. Nors dėl išskirtinės išvaizdos Juta ne visuomet buvo suprasta aplinkinių, tačiau turėjo drąsos neišsižadėti savo laisvės. Mokydamasi Juozo Balčikonio gimnazijoje Juta aiškiai suvokė, jog tikrasis jos pašaukimas - žurnalistika.
Jos šeima - skaičių žmonės, tačiau tėvai matė, jog dukra linkusi prie menų, kalbos ir literatūros. Niekas per daug nesikišdavo į tai, ką daro, nekreipdavo į vieną ar kitą pusę. Juta drąsiai imdavo lankyti tai vieną, tai kitą būrelį, juos mesti ir vėl ieškoti naujos veiklos. „Tikriausiai aukštesnių galių dovana yra tai, jog su man duota laisve visai gerai susitvarkiau, o juk buvo galima nueiti šunkeliais“, - svarsto J. Liutkevičiūtė. Ji įsitikinusi: „Manau, jog tai ir lėmė, jog atsidūriau žurnalistikoje. Tai yra vieta, kur bent jau stengiesi išgirsti visas įmanomas puses ir suprasti, kad pasaulis nėra vien tik juodas ar baltas.“ Panevėžietė dalijasi pamokančia istorija, kuri iliustruoja jos požiūrį į gyvenimą:
„Už manęs važiuojantys žmonės garsiai signalizavo, susijaudinau, jog labai blogai vairuoju. O mano tėtė sėdi visiškai ramus ir sako: „Juta, tu važiuok kaip tau reikia. Jeigu jiems yra blogai - aplenks“. Šita taisykle vadovaujuosi ir visame kame.“
Noras suprasti kitą padėjo J. Liutkevičiūtei užmegzti itin artimą draugystę su knygų pasauliu. Skaitydama panevėžietė sako pajutusi, kaip įdomu įsijausti į kito kailį.
Žurnalistės darbas ir apdovanojimai
Jau daugiau nei dešimtį metų J. Liutkevičiūtė dirba radijo laidų vedėja. Būdama 24-erių ji jau galėjo džiaugtis geriausios metų radijo laidų vedėjos titulu. 2018-aisiais į Jutos Liutkevičiūtės rankas patekusi „Auksinės bitės“ statulėlė tapo ir jos charakterio atspindžiu. Žurnalistė prisipažįsta, jog blogiausiai jautėsi televizijoje.
„Lauke - tamsu, lyja, o studijos šviesoje - netgi karšta. Esi kaip primadona išdažyta, pasipuošusi, o eidama pilku Savanorių prospektu ir pakeliui nusipirkusi bulvių, agurkų tiesiog supranti, jog tikrasis gyvenimas neturi nieko bendro su televizija.“
O štai radijuje ji kaip žuvis vandenyje. Nors toji nežinomybė ir įtampa išties retkarčiais dabar aplanko, bet tuomet mokytojų perspėjimai neįbaugino atkaklios merginos. Žurnalistinis darbas, pasak Jutos, yra niekada nesibaigiantis dalykas. „Gali išeiti fiziškai iš Konarskio g. 49, bet tu eini namo, dairaisi, klausai, ką žmonės kalba. Tai nuolatinis informacijos rinkimas: visada turi užrašų knygelę, žymiesi, kas ką pasakė, kur ir ką išgirdai. Galbūt tai yra nauja potenciali tema“, - kalba pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad didžioji dalis žmonių darbe atiduoda bent aštuoniasdešimt procentų savo energijos, kad ir koks tai būtų darbas.
Ji mano esanti ankstyvojoje karjeros stadijoje, o ir reiklaus žvilgsnio į save nevengia. Nors jai vis dar nemalonu išgirsti ironišką toną savo atžvilgiu ar jausti pašnekovo ketinimus pažeminti, sumenkinti pateikiamus klausimus. Juta Liutkevičiūtė džiaugiasi, jog sostinėje gausu kraštiečių, kuriems sekasi. „Pati į viską žiūriu kur kas paprasčiau, ne taip komplikuotai, nenoriu apsistatyti kažkokiais įsivaizdavimais, apsimesti labiau protinga, gili, išmintinga, nei esu iš tikrųjų. Atvažiavęs į Vilnių iš mažesnio miesto esi labiau ištroškęs pamatyti, veikti. Žinoma, net ir tai turi pabaigą - miestas ilgainiui tampa toks pat, kaip ir bet kuris kitas“, - įsitikinusi J. Liutkevičiūtė.
Romo Sakadolskio žurnalistikos forumas: Marijono Mikutavičiaus ir Vytaro Radzevičiaus pranešimai
Kultūrinė veikla ir moderavimas
Juta Liutkevičiūtė yra žinoma žurnalistė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos kultūriniame gyvenime. Ji ne tik veda radijo laidas, bet ir moderuoja įvairius kultūros renginius, tokius kaip knygų pristatymai ir diskusijos. J. Liutkevičiūtė dažnai dalyvauja Knygų mugėje ir kituose literatūriniuose renginiuose, kur moderuoja diskusijas su rašytojais ir kultūros veikėjais. Jos profesionalumas ir įžvalgos praturtina renginius ir padeda geriau suprasti autorių kūrybą. Ji veda LRT RADIJO laidą „Kultūros savaitė“, kurioje kalbina įvairius kultūros veikėjus.
Moderavimo pavyzdžiai:
- Jurgos Tumasonytės knygos „Naujagimiai“ pristatymas. Vasario 25 d. 18 val. „Litexpo“ Rašytojų kampe vyks Jurgos Tumasonytės knygos „Naujagimiai" pristatymas. Renginį moderuos žurnalistė Juta Liutkevičiūtė. Dalyvaus autorė J. Tumasonytė, žurnalistas Mažvydas Karalius. Novelių romanas „Naujagimiai“ - tai knyga apie pažinimo džiaugsmą, gražių idėjų ir baisių nuodėmių gimimą. Kiekviena novelė turi vienokią ar kitokią jungtį su kitomis novelėmis, autorė kuria savitą, hipnotizuojantį pasaulį ir lydi skaitytoją nuo menamų XIX amžiaus įvykių iki tolimos ateities.
- Diskusija apie Czesławo Miłoszo knygą „Pradedant nuo mano gatvių“. Juta Liutkevičiūtė taip pat moderavo diskusiją apie Czesławo Miłoszo knygą „Pradedant nuo mano gatvių“ Knygų mugėje. Diskusijoje dalyvavo literatūrologas dr. Mindaugas Kvietkauskas ir rašytojas, vertėjas prof. Tomas Venclova. Cz. Miłoszas - Lietuvoje gimęs lenkų poetas, romanistas ir eseistas, pasaulinio garso rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Jo knyga „Pradedant nuo mano gatvių“ glaudžiai susijusi su Lietuva ir Vilniumi - jaunystės laikų miestu.
- Monografijos apie Vytautą Paukštę pristatymas. Juta Liutkevičiūtė vedė monografijos „Pagrindinis vaidmuo - Vytautas Paukštė“ pristatymą, kuriame dalyvavo jos sudarytojos - aktoriaus dukra Ada Paukštytė ir teatrologė Daiva Šabasevičienė. Vytautas Paukštė (1932-2022) - vienas garsiausių XX a. antros pusės - XXI a. pradžios Lietuvos teatro ir kino aktorių, sukūręs apie 130 vaidmenų teatre ir apie 70 - kine. Knygoje - V. Paukštės sukurtų vaidmenų analizė, kolegų prisiminimai ir pokalbių su legendiniu aktoriumi fragmentai.
Interviu su Rimantu Dichavičiumi
Vienas iš interviu buvo su dailininku, grafiku, fotografu Rimantu Dichavičiumi. Menininkas kartu su tėvais ir seneliu į Sibirą buvo ištremtas vos septynerių. Tremtyje R. Dichavičius tapo našlaitis ir augo vaikų kolonijoje iki dvylikos metų amžiaus. Pasak R. Dichavičiaus, reikia skubėti išklausinėti žmones apie praeities įvykius, nes kiekvienas žmogus nusineša didžiulį lobį su savimi. Menininkas prisimena, kaip prieš daugiau nei trisdešimt metų tuo metu dar sovietinėje Lietuvoje pasirodęs jo aktų fotografijos albumas „Žiedai tarp žiedų“ susilaukė tokios didelės sėkmės, kad į parodą Maskvoje susirinkusią minią kontroliavo raitoji policija. „Į parodą atėjo didžiulė minia žmonių, tačiau už tai jokio finansinio atlygio negavau, tokie jau buvo laikai“, - teigia R. Dichavičius.
Laisvalaikis ir požiūris į gyvenimą
Pasak J. Liutkevičiūtės, jaučiamas spaudimas pirmadienio rytą atėjus į darbą turėti įspūdžių ir visiems pasakoti, ką veikei: „Jei paaiškės, kad nieko neveikei, tai „sorry“, bet kažkas su tavimi negerai.“ Radijo žurnalistė tikina - žmonėms kartais reikia ir nieko neveikti arba dešimtą kartą žiūrėti serialą „Draugai“. Ji įsitikinusi, kad didžioji dalis žmonių darbe atiduoda bent aštuoniasdešimt procentų savo energijos, kad ir koks tai būtų darbas. Kita vertus, grįžęs ir iš nepatinkančio darbo jausiesi išsunktas, tad kartais sugalvoti, ką veikti, yra sunku.
Viena mėgstamiausių jos laisvalaikio veiklų - megzti kojines. Laisvais vakarais, kai nereikia būti montažinėje ar redakcijoje, J. Liutkevičiūtė prisipažįsta mėgstanti megzti kojines. „Kai pasakau žmonėms, kad man patinka megzti, jie sako: „Tai tu tikriausiai jau apnėrusi visus baldus namuose.“ Bet ne, taip nėra. Man nesvarbus galutinis rezultatas. Kojinės, kurias aš esu numezgusi, iš tikrųjų yra baisios, nelabai patogios, nesuderintų spalvų - neturiu pakankamai siūlų, kad kojinė būtų vienos spalvos“, - pasakoja ji. Pasak jos, svarbiausia - procesas: atsisėsti, apie nieką negalvoti, klausytis kolegų laidų ar tiesiog, kaip į langą barbena zylutė. „Žinoma, per atostogas aš važiuoju į kalnus, mėgstu aktyvų laisvalaikį, pasportuoti, gaminti. Bet noriu kreiptis į visus žmones, kurie neturi šimto draugų, su kuriais galėtų aplankyti tūkstantį skirtingų Vilniaus restoranų, arba neužsiima jokia ekstremalia sportine veikla. Normalu yra po darbo nenorėti nieko veikti“, - sako J. Liutkevičiūtė.
J. Liutkevičiūtė svarsto apie tiesos prigimtį. „Tiesa neegzistuoja, ji kaip miražas dykumoje: lyg ir visi ją matome, bet kai prieini arčiau, dingsta, pradedi abejoti jos buvimu, ji tampa sunkiai apčiuopiama“, - svarsto J. Liutkevičiūtė.
tags: #juta #liutkeviciute #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
