Tėvų ir vaikų santykių stiprinimas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis pastangų, kantrybės ir nuolatinio mokymosi. Ypatingų iššūkių kyla, kai šeima leidžiasi į išvykas, kur vaikams tenka susidurti su nauja aplinka ir pagundomis. Siekiant užtikrinti tinkamą vaikų elgesį tiek namuose, tiek viešose erdvėse, būtina aiškiai nustatyti ribas, skatinti atvirą bendravimą ir taikyti apgalvotas drausminimo priemones.
Pirmiausia reikėtų žinoti vieną svarbų faktą: ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai labai jautrūs ir imlūs. Jei norite sužinoti, kokie jūsų tarpusavio santykiai, pažiūrėkite, kaip jaučiasi ir elgiasi jūsų vaikas.
Šeimoje įsivyrauja taika ir ramybė, su kurios pasekmėmis nuolat susiduriu savo kabinete.

Moralizavimas ir pamokslavimas vaiko neveikia. Net jei prie vaiko stengsitės ypač teisingai elgtis ir kalbėti, bet viduje to nejausite, teks ir vėl jus nuliūdinti - vaikas mokysis iš to, kas slypi jūsų viduje. Labai dažnai tėvai klysta manydami, kad vaikai nežino apie jų neištikimybę, skyrybų planus ar finansines problemas. Vaikai gal ir nežino (nors dažniausiai žino), bet jie jaučia emocinę atmosferą namie ir ima atitinkamai reaguoti: pykčiu, neklausymu, nepagarba ar kitokiu destruktyviu elgesiu. Asmeninis tėvų pavyzdys yra svarbiausia ir įtaigiausia auklėjimo priemonė kiekvienam vaikui.
„Drausmė, nustatytos tvarkos laikymasis ugdo vaiko elgesį, moko valdyti emocijas. Ribos, taisyklės, disciplina turėtų egzistuoti kiekvienoje šeimoje, o vaikui taisyklės ir ribos tiesiog būtinos“, - sako Vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologė Zita Andrijauskienė. Pirmiausia nusibrėžkite ribas sau, t.y. vaiko netinkamą elgesį suskirstykite į tris kategorijas: vaiko elgesys, kurio niekada netoleruosite (pvz.: kitų mušimas, daiktų gadinimas), elgesys, kurį kartais vaikui leisite (pvz.: saldumynų valgymas prieš pietus) ir elgesys, kuris nėra reikšmingas (pvz.: vaikas nesusitvarko žaislų).
Taisyklių gali būti iki dešimties. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai. Labai dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų. Elgesio taisykles naudinga aptarti einant į įvairias viešas erdves, pvz.: prieš einant į parduotuvę, susitarti ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai. Kažin ar dvimetis, ar trimetis yra pajėgus paklusniai vaikštinėti po prekybos centrą keletą valandų. Taisyklės, ribos, priimtinos elgesio normos turi galioti visiems šeimos nariams be išimties. Psichologai tikina, kad taisyklių ir jų nepaisymo padarinių žinojimas iš anksto užkerta kelią vaiko pykčiui prieš tėvus, kurie jį drausmina.
Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti, kokio tikslo vaikas siekia netinkamu elgesiu ir ar tokiu elgesiu jis pasiekia savo tikslo. Paprastai vaikai elgdamiesi netinkamai bando pasiekti kelių dalykų: siekia dėmesio, nori valdžios, siekia atkeršyti arba rodo nevykėliškumą.

Jei vaikas nori pasiekti daugiau valdžios, tada galite jam leisti daugiau priimti savarankiškų sprendimų, t.y. rinktis iš kelių Jūsų pasiūlytų variantų: pvz.: kurias iš šitų dviejų kelnes nori vilktis į mokyklą arba kuriuos namų darbus nori atlikti pirmiausiai matematikos ar lietuvių. Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos. Tarkim, vaikas vis kartoja „aš nemoku, aš negaliu, man neišeis“, o Jūs tokiose situacijose vis jį guodžiate ir siūlote savo pagalbą. Vaikas nori keršyti tada, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.
Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda, jį kažkas sukelia, o vėliau po vienokio ar kitokio elgesio jis sulaukia pasekmių. Sulauktos pasekmės gali arba paskatinti vaiką kartoti elgesį, arba jį nutraukti, sumažinti. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia. Šis procesas apibūdinamas kaip:
Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, jei tai neveikia, tik tada imtis bausmių. Universalų paskatinimų vaikams nėra. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu: valgyti ledus, eiti į kiną, žaisti boulingą ir pan.
Drausminimo priemonės turi būti apgalvotos ir argumentuotos. Anot psichologės, pasitaiko atvejų, kai vaikas nesilaiko drausmės, šeimoje priimtų taisyklių ir elgiasi netinkamai. Tuomet vaikas privalo pajausti savo elgesio padarinius. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausiai vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė.
Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku, kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinamas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite (pvz.: „Gali nusiraminti ir toliau žaisti smėlio dėžėje, jei nenusiraminsi, eisime namo. Tada galite suskaičiuoti iki trijų ir leisti vaikui nurimti.“). Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz.: mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė, naudojama retai.
Z.Andrijauskienė atkreipia suaugusiųjų dėmesį, kad dažniausiai vaikai sąmoningai nenori sukelti problemų, jie tiesiog mokosi, pažįsta pasaulį, tikrina ribas ir daro klaidas. Fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo. Tokios bausmės netoleruotinos ir neleistinos.
Atviras ir nuoširdus bendravimas yra pagrindinis sveiko santykio elementas. Tai reiškia, kad tėvai turėtų skatinti vaikus dalintis savo mintimis, jausmais ir patirtimis bei išklausyti juos be jokio vertinimo ar kritikos. Bendras laikas, praleistas užsiimant įvairiomis veiklomis, kurios patinka abiem, stiprina emocinį ryšį. Tai gali būti žaidimai, pasivaikščiojimai, bendri pomėgiai ar tiesiog pokalbiai prie vakarienės stalo. Nepamirškite, kad vaikams ir paaugliams ypač patinka humoras!

Galime pripažinti, jog vienas iš svarbiausių kriterijų, siekiant apibrėžti teigiamą santykį su vaiku ar paaugliu, yra abipusė pagarba. Elkis su kitaip taip, kaip norėtum, jog elgtųsi su tavimi.

Labai svarbu išmokti ir tėvams atsiprašyti už netinkamą elgesį ar pakeltą balsą. Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Nežiūrint amžiaus, tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti. Tai skatina ir toliau elgtis gerai, parodo, koks elgesys suaugusiesiems patinka.
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus, artimuosius, ugdymo įstaigų darbuotojus būti budriais ir pastebėti vaikų ir paauglių pernelyg didelį įsitraukimą į socialinius tinklus ir jų susidomėjimą juose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“. „Pirmieji, kurie gali pastebėti vaiko emocines permainas, yra šeimos nariai ar kiti artimiausi žmonės.“

Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu. Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka, kokį turinį vartoja. Kadangi kiekvienam vartotojui algoritmas parenka skirtingą turinį, tai, ką programėlėse matote jūs, gali labai skirtis nuo to, ką mato jūsų vaikas. Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku. Susitarkite dėl saugaus elgesio internete. Saugokite vaiką pasitelkdami technologijas. Naudokite apsaugos programas, įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu domisi vaikas.
Psichologai pastebi, kad vaikų ir jaunų žmonių priklausomybės nuo socialinių tinklų sparčiai plinta. „Kai mokykloje telefonai yra visiškai neribojami, tai vaikai per pertraukas ir net pamokas renkasi savo mobiliuosius ekranus, o ne socialinius gyvus ryšius.“ Mokslininkai akcentuoja, kad visos ugdymo įstaigos privalo turėti mokinių asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimo taisykles ir jų laikytis, tačiau Lietuvoje tokias taisykles turi tik maždaug pusė šalies ugdymo įstaigų.
Visai naudinga pasižvalgyti ir į kaimynų daržą - siūlome pasiskaityti keletą vaikų auklėjimo taisyklių, kurių moko kitų tautų mamos: