Kūdikių oda - itin jautri, švelni ir trapi: manoma, ji net 5 kartus plonesnė nei suaugusiųjų. Naujagimių ir kūdikių odelė - itin gležna, jautri ir neatspari aplinkos poveikiui. Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Retas vaikas užauga nė karto nepatyręs odos iššutimų, bet kai kuriuos jie itin vargina. Šis odos sudirgimas, kurį dažniausiai sukelia kontaktas su šlapimu ar išmatomis, būdingas vaikams iki dvejų metų. Iššutimai - tai sudirgimas, paprastai atsirandantis odos klosčių vietose. Dažniausiai iššunta užpakaliuko oda, tačiau dažni - ir atvejai, kai oda sudirginama ir pažastų, kirkšnių srityse. Tai vaikeliui kelia didelį diskomfortą, skausmą, dėl to jis gali būti neramus. Iššutimai sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus.

Priežastys gali būti įvairiausios ir pagal jas iššutimai skirstomi į tam tikrus tipus. Dažniausiai oda iššunta kūdikiams iki 12 mėn. Tačiau yra daugybė veiksnių, kurie prisideda prie šios problemos atsiradimo.
Kadangi naujagimių ir kūdikių oda labai švelni ir neatspari infekcijoms, vaikui prakaituojant, šlapinantis ir tuštinantis ją nuolat veikia šiluma, drėgmė ir bakterijos. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Tai gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų, taip pat dėl netaisyklingos higienos. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas.
Yra kūdikių, kurie linkę arba nelinkę šusti. Tai priklauso nuo imuninės sistemos, paveldėtų odos ypatybių. Didesnę iššutimų riziką patiria neišnešioti naujagimiai, nes tiek jų odos barjerinės funkcijos, tiek imunitetas yra silpnesni. Be to, jų oda turi mažiau kolageno, yra plonesnė, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau oda pažeidžiama. Kai vaiko oda iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, jautresnė. Tokiems vaikams iššutimus gali sukelti bet koks dirgiklis.

Iššutimus gali sukelti ir konkretesni veiksniai:

Iššutimu, kuris yra vienas labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų odos sudirgimų, būdingi simptomai - kūdikio odelė parausta, tampa ypač jautri, šerpetoja, peršti, gali patinti, atsirasti bėrimų, pūslelių, mazgelių, įtrūkimų. Kai mažylis iššunta, kirkšnių, pažastų, kaklo, ypač sėdmenų raukšlių oda parausta, gali pradėti pleiskanoti, atsiranda smulkūs bėrimai. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus. Šie simptomai gali būti pavieniai, bet sudirgimas gali išplisti ir ant nugaros, pilvo, apimti didelius odos plotus. Vystyklų dermatitas pažeidžia ir mažesnius, ir didesnius odos plotus. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir labiau linkusios šusti. Tačiau klaidinga galvoti, kad liesesnis kūdikis nešus. Parausta tos odos vietos, kurios kontaktuoja su sauskelnėmis, šlapimu, išmatomis, - užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai.
Jei iššutimas ar bėrimas nepradedamas gydyti laiku, pažeidimo vietose atsiranda įtrūkimų ar žaizdelių. Mazgeliai ar pūslelės gali pratrūkti ir imti kraujuoti. Negydant uždegimo arba gydant netinkamai žaizdelės gali pradėti kraujuoti, supūliuoti. Pavojingiausia, kad gali išsivystyti gilus infekcinis pažeidimas. Užsikrėtusiam mažyliui pakyla temperatūra, gali vystytis limfmazgių uždegimas, odos pažeidimai gali išplisti į lytinius organus. Todėl paprasčiau išvengti šio negalavimo, nei jį gydyti.

Kūdikio odelė bus sveika, jeigu nuolat rūpinsimės, kad ji būtų švari ir sausa.
Kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad išvengti kūdikio iššutimų? Pirmiausia pabandykite pakeisti sauskelnių rūšį, venkite sauskelnių su dirbtiniais kvapikliais. Geriau rinktis su natūraliais aliejais, ekologiškas. Labai svarbu ir teisingai parinktos sauskelnės. Jas reikia rinktis pagal kūdikio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, - kas 2 valandas. Rinktis ne per ankštas sauskelnes, jų stipriai nesuveržti, neapspausti. Sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos.

Vilkite laisvesnius drabužius, iš orui pralaidžių audinių. Verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. Stenkitės, kad vaiko odelės netrintų drabužiai - renkite jį laisvesniais. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių. Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų.
Darykite oro vonias - kiek įmanoma daugiau laiko per dieną leiskite kūdikiui pabūti be sauskelnių, kad pažeista oda laisvai kvėpuotų. Kuo dažniau leisti kūdikiui ar vaikui pabūti pliku užpakaliuku, t. y. daryti oro vonias. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti. Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės.
Kūdikio odelę reikia tinkamai prižiūrėti: dažnai keisti sauskelnes, naudoti specialius mažylių odelei skirtus kremus, savo sudėtyje turinčius cinko oksido. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Geriausia kūdikio odelę prausti drungnu vandeniu, tik retkarčiais naudojant bešarmį muilą. Naudokite specialius vaikams skirtus prausiklius. Priešingai, iššutusias vietas plaukite tik šiltu vandeniu, nenaudokite prausiklių, muilų, venkite drėgnų servetėlių kūdikiams, ypač aromatizuotų, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Kūdikių drabužėliams skalbti nepritaikyti skalbikliai ir kt. Suaugusiųjų kosmetikoje gali būti ingredientų, kurie visiškai netinka kūdikiams, jau nė neminint žalingų konservantų, naftos produktų, GMO, agresyvių prausiklių, parabenų, kvapiklių, dažiklių ir gausybės kitų visiškai nereikalingų ir net grėsmę keliančių komponentų.
Jeigu jūsų kūdikiui atsirado iššutimų, vos juos pastebėjus reikia imtis priemonių. Gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Jokia priemonė negelbės, jei ignoruosite higieną. Iššutusias vietas plaukite tik šiltu vandeniu, nenaudokite prausiklių, muilų, venkite drėgnų servetėlių kūdikiams, ypač aromatizuotų, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu. Po to kremus nuo iššutimų turi būti tepami tik po to, kai nuplovėte ir nusausinote pažeistą odą. Jeigu iššutimai stiprūs, tai reikėtų daryti kiekvieną kartą prieš keičiant sauskelnes. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą. Naudoti tepalus su cinku. Cinko tepalai sudaro ant odos plėvelę, kuri leidžia paraudimui užgyti. Jeigu nėra apsauginės plėvelės ir ant žaizdos nuolatos patenka dirgiklio (išmatų ir šlapimo), paraudimas tik didėja. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.
Rausti, šusti linkusią odą apskritai reikėtų prižiūrėti kruopščiau ir kaskart po maudynių patepti drėkinamąja priemone. Į iššutimus linkusiai odai puikiai tinka priemonės, kurios minkština ir maitina odą. Tepalai, geliai, putos nuo iššutimų kartu ir apsaugo nuo jų, nes sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir sauskelnių neleisdami ant odos patekti drėgmei. Kai kurie iš jų dar ir ramina sudirgusią odą, ją minkština. Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
Kremus nuo iššutimų savo sudėtyse dažniausiai turi cinko oksido, vario, mangano, pantenolio, lanolino, glicerino, propolio, įvairių vaistinių augalų ekstraktų, pasižyminčių priešuždegiminiu, dezinfekuojančiu, raminančiu poveikiu - medetkų, svilarožių, alavijo, ramunėlių. Cinko oksidas turi antiseptinių, sutraukiančių savybių, veikia kaip fizinis barjeras, apsaugantis odą nuo sąlyčio su išoriniais dirgikliais. Lanolinas palaiko odos drėgmę. Kad gydymas būtų kompleksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).
| Veiklioji medžiaga | Poveikis |
|---|---|
| Cinko oksidas | Antiseptinis, sutraukiantis, fizinis barjeras, apsauga nuo dirgiklių |
| Pantenolis | Drėkinantis, raminantis, skatinantis atsinaujinimą |
| Lanolinas | Palaiko odos drėgmę, minkština |
| Glicerinas | Drėkinantis |
| Vaistiniai augalų ekstraktai (medetkos, ramunėlės, alavijas) | Priešuždegiminis, dezinfekuojantis, raminantis |
| Vitaminas E | Antioksidantas, drėkinantis |

Esant iššutimams kakle/pažastyse: kuo dažniau guldyti mažylį ant pilvuko ir rinktis laisvesnius drabužėlius. Jeigu vaikutis atpylė ar išsitepė, kažkas pateko į raukšlę, iškart pavalyti su vandeniu (vatos diskeliu, suvilgytu vandeniu) ir būtinai laikyti raukšlę sausai.
Tinkamai gydant ir prižiūrint odą, jos pažeidimai paprastai išnyksta per vieną dvi savaites. Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau reikėtų žinoti, jog neprižiūrint odelės iššutimai ir bėrimai atsinaujina, per pažeistą vietą gali patekti bakterinė ar grybelinė infekcija. Todėl tik pastebėjus įtartinus išbėrimus ir odos paraudimus, nedelsiant būtina pasikonsultuoti su vaikų gydytoju. Jei ir tai nepadeda, vertėtų pasikonsultuoti su vaikų gydytoju. Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai. Išsivysčius sunkiam vystyklų dermatitui reikia skubiai kreiptis į gydytoją.