Iššutimai Kūdikiams ir Naujagimiams: Priežastys, Simptomai, Gydymas ir Prevencija

Kūdikių oda - itin jautri, švelni ir trapi: manoma, ji net 5 kartus plonesnė nei suaugusiųjų. Naujagimių ir kūdikių odelė - itin gležna, jautri ir neatspari aplinkos poveikiui. Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Retas vaikas užauga nė karto nepatyręs odos iššutimų, bet kai kuriuos jie itin vargina. Šis odos sudirgimas, kurį dažniausiai sukelia kontaktas su šlapimu ar išmatomis, būdingas vaikams iki dvejų metų. Iššutimai - tai sudirgimas, paprastai atsirandantis odos klosčių vietose. Dažniausiai iššunta užpakaliuko oda, tačiau dažni - ir atvejai, kai oda sudirginama ir pažastų, kirkšnių srityse. Tai vaikeliui kelia didelį diskomfortą, skausmą, dėl to jis gali būti neramus. Iššutimai sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus.

Kas sukelia iššutimus? Pagrindinės priežastys

Priežastys gali būti įvairiausios ir pagal jas iššutimai skirstomi į tam tikrus tipus. Dažniausiai oda iššunta kūdikiams iki 12 mėn. Tačiau yra daugybė veiksnių, kurie prisideda prie šios problemos atsiradimo.

Bendrosios priežastys ir rizikos veiksniai

Kadangi naujagimių ir kūdikių oda labai švelni ir neatspari infekcijoms, vaikui prakaituojant, šlapinantis ir tuštinantis ją nuolat veikia šiluma, drėgmė ir bakterijos. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Tai gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų, taip pat dėl netaisyklingos higienos. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas.

Yra kūdikių, kurie linkę arba nelinkę šusti. Tai priklauso nuo imuninės sistemos, paveldėtų odos ypatybių. Didesnę iššutimų riziką patiria neišnešioti naujagimiai, nes tiek jų odos barjerinės funkcijos, tiek imunitetas yra silpnesni. Be to, jų oda turi mažiau kolageno, yra plonesnė, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau oda pažeidžiama. Kai vaiko oda iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, jautresnė. Tokiems vaikams iššutimus gali sukelti bet koks dirgiklis.

Specifinės priežastys

Iššutimus gali sukelti ir konkretesni veiksniai:

• Sauskelnių kontaktinis dermatitas: Kūdikių odos iššutimai - viena iš sauskelnių dermatito rūšių. Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Labiausiai paplitęs sutrikimas, sukeliantis nepageidaujamą vaiko odos reakciją, yra sauskelnių kontaktinis dermatitas. Jis išsivysto tuomet, kai kuri nors sauskelnių sudėtyje esanti medžiaga sudirgina odą. Būklė dar labiau pablogėja, jei kūdikiui sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Sauskelnes gali sukelti iššutimus, jei yra per ankštos, per retai keičiamos, ar jei vaikui netinka jose esančios medžiagos. Pasitaiko retai, kad vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių kraščiukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų.
• Mechaninis dirginimas ir perkaitimas: Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Jei kūdikis ar vaikas aprengiamas per šiltai, iššutimų rizika taip pat padidėja. Pernelyg šiltai rengiamas mažylis perkaista. Iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Dėl to prakaito liaukos funkcionuoja sparčiau ir odelę išberia smulkiomis, skaidraus turinio pūslelėmis. Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos.
• Grybelinės ir bakterinės infekcijos: Iššutimų gali atsirasti ir užsikrėtus grybeline infekcija, ją galima įtarti, jei iššutimai vis kartojasi, o vaikas buvo neseniai gydytas antibiotikais. Mielių grybelis, kurio yra kiekvieno sveiko žmogaus organizme, ypač linkęs daugintis tokiose probleminėse vietose kaip kirkšnys, sėdmenys. Jei per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje.
• Atopinis dermatitas: Kūdikiai ir maži vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, taip pat dažnai kenčia nuo iššutimų. Atopinis dermatitas, pasireiškiantis niežinčiais bėrimais, rausvomis dėmėmis gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Šių mažylių iššutimai būna stipresni, dažniau komplikuojasi, jų sunkiau išvengti ir gydyti.
• Mitybos pokyčiai ir virškinimo sutrikimai: Kūdikiui viduriuojant kinta išmatų rūgštingumas, todėl oda greičiau sudirginama ir iššunta. Labai dažnai iššutimų ant kūdikio odos galima pastebėti kintant kūdikio mitybai: pradedant vaikelį primaitinti kietu maistu ar nusprendus atjunkyti. Kūdikiui pradėjus valgyti ir kietą maistą išmatos tampa šarmingesnės. Antibiotikai gali sutrikdyti virškinimą, sukelti viduriavimą. Pastebima, kad viduriuojančių kūdikių užpakaliukas dažnai išberiamas. Žindomi kūdikiai rečiau patiria šį negalavimą, negu maitinami pieno mišiniais, nes motinos pienu maitinamo kūdikio išmatų fermentai mažiau aktyvūs. Paraudimas (raudonas žiedas) aplink išangę dažnai rodo maisto netoleravimą, alerginę reakciją. Šis dermatitas pasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę.
• Kiti veiksniai: Pirmųjų dantukų dygimas yra lydimas daugybės ne pačių maloniausių pojūčių. Pavyzdžiui, dėl padidėjusio seilėtekio jautresnę odą gali išberti, todėl ją reikėtų dažniau nuplauti ar nuvalyti švelnia natūralaus audinio skiautele. Sergantys kūdikiai dažnai turi temperatūros. Jai nukritus mažyliai gausiai suprakaituoja, o prakaitas paskatina odos iššutimus įvairiose kūno vietose.

Iššutimų simptomai ir eiga

Iššutimu, kuris yra vienas labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų odos sudirgimų, būdingi simptomai - kūdikio odelė parausta, tampa ypač jautri, šerpetoja, peršti, gali patinti, atsirasti bėrimų, pūslelių, mazgelių, įtrūkimų. Kai mažylis iššunta, kirkšnių, pažastų, kaklo, ypač sėdmenų raukšlių oda parausta, gali pradėti pleiskanoti, atsiranda smulkūs bėrimai. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus. Šie simptomai gali būti pavieniai, bet sudirgimas gali išplisti ir ant nugaros, pilvo, apimti didelius odos plotus. Vystyklų dermatitas pažeidžia ir mažesnius, ir didesnius odos plotus. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir labiau linkusios šusti. Tačiau klaidinga galvoti, kad liesesnis kūdikis nešus. Parausta tos odos vietos, kurios kontaktuoja su sauskelnėmis, šlapimu, išmatomis, - užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai.

Jei iššutimas ar bėrimas nepradedamas gydyti laiku, pažeidimo vietose atsiranda įtrūkimų ar žaizdelių. Mazgeliai ar pūslelės gali pratrūkti ir imti kraujuoti. Negydant uždegimo arba gydant netinkamai žaizdelės gali pradėti kraujuoti, supūliuoti. Pavojingiausia, kad gali išsivystyti gilus infekcinis pažeidimas. Užsikrėtusiam mažyliui pakyla temperatūra, gali vystytis limfmazgių uždegimas, odos pažeidimai gali išplisti į lytinius organus. Todėl paprasčiau išvengti šio negalavimo, nei jį gydyti.

Prevencija: Kaip išvengti iššutimų?

Kūdikio odelė bus sveika, jeigu nuolat rūpinsimės, kad ji būtų švari ir sausa.

Tinkama higiena ir sauskelnių priežiūra

• Reguliari odos apžiūra ir švara: Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Odą kiekvieną kartą kruopščiai apiplauti bešarmiu prausikliu ar specialiai odai valyti skirtomis servetėlėmis. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Alminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius. Nusausinti iššutusioms vietoms naudokite minkštą rankšluostį ar švelnų medvilninį audinį.
• Dažnas sauskelnių keitimas: Dažnai keiskite sauskelnes. Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Sauskelnes reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 3 valandas ir po kiekvieno tuštinimosi. Sauskelnes ar vystyklus pirmaisiais mėnesiais reikia keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei kiekvieną kartą kūdikiui pasituštinus (10-12 kartų per parą). Kuo dažniau keisti sauskelnes, t. y. bent 6-8 kartus per dieną, dar geriau - kaskart kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus, nes odai liečiantis su šlapimu ar išmatomis iššutimų rizika gerokai išauga. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa.
• Teisingas prausimas: Po kiekvieno tuštinimosi vaiką prauskite šiltu tekančiu vandeniu. Mergaitę reikia paguldyti nugara ant rankos, o vandens srovė turi tekėti nuo lytinių lūpų išangės link: taip išmatų nepateks į lytinius organus. Berniukus galima prausti laikant įvairiomis padėtimis.

Tinkamas sauskelnių pasirinkimas

Kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, kad išvengti kūdikio iššutimų? Pirmiausia pabandykite pakeisti sauskelnių rūšį, venkite sauskelnių su dirbtiniais kvapikliais. Geriau rinktis su natūraliais aliejais, ekologiškas. Labai svarbu ir teisingai parinktos sauskelnės. Jas reikia rinktis pagal kūdikio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, - kas 2 valandas. Rinktis ne per ankštas sauskelnes, jų stipriai nesuveržti, neapspausti. Sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos.

Apranga ir oro vonios

Vilkite laisvesnius drabužius, iš orui pralaidžių audinių. Verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. Stenkitės, kad vaiko odelės netrintų drabužiai - renkite jį laisvesniais. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių. Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų.

Darykite oro vonias - kiek įmanoma daugiau laiko per dieną leiskite kūdikiui pabūti be sauskelnių, kad pažeista oda laisvai kvėpuotų. Kuo dažniau leisti kūdikiui ar vaikui pabūti pliku užpakaliuku, t. y. daryti oro vonias. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti. Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės.

Kosmetikos ir prausiklių pasirinkimas

Kūdikio odelę reikia tinkamai prižiūrėti: dažnai keisti sauskelnes, naudoti specialius mažylių odelei skirtus kremus, savo sudėtyje turinčius cinko oksido. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Geriausia kūdikio odelę prausti drungnu vandeniu, tik retkarčiais naudojant bešarmį muilą. Naudokite specialius vaikams skirtus prausiklius. Priešingai, iššutusias vietas plaukite tik šiltu vandeniu, nenaudokite prausiklių, muilų, venkite drėgnų servetėlių kūdikiams, ypač aromatizuotų, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Kūdikių drabužėliams skalbti nepritaikyti skalbikliai ir kt. Suaugusiųjų kosmetikoje gali būti ingredientų, kurie visiškai netinka kūdikiams, jau nė neminint žalingų konservantų, naftos produktų, GMO, agresyvių prausiklių, parabenų, kvapiklių, dažiklių ir gausybės kitų visiškai nereikalingų ir net grėsmę keliančių komponentų.

Iššutimų gydymas

Pirmoji pagalba ir bendrieji principai

Jeigu jūsų kūdikiui atsirado iššutimų, vos juos pastebėjus reikia imtis priemonių. Gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Jokia priemonė negelbės, jei ignoruosite higieną. Iššutusias vietas plaukite tik šiltu vandeniu, nenaudokite prausiklių, muilų, venkite drėgnų servetėlių kūdikiams, ypač aromatizuotų, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu. Po to kremus nuo iššutimų turi būti tepami tik po to, kai nuplovėte ir nusausinote pažeistą odą. Jeigu iššutimai stiprūs, tai reikėtų daryti kiekvieną kartą prieš keičiant sauskelnes. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą. Naudoti tepalus su cinku. Cinko tepalai sudaro ant odos plėvelę, kuri leidžia paraudimui užgyti. Jeigu nėra apsauginės plėvelės ir ant žaizdos nuolatos patenka dirgiklio (išmatų ir šlapimo), paraudimas tik didėja. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.

Rausti, šusti linkusią odą apskritai reikėtų prižiūrėti kruopščiau ir kaskart po maudynių patepti drėkinamąja priemone. Į iššutimus linkusiai odai puikiai tinka priemonės, kurios minkština ir maitina odą. Tepalai, geliai, putos nuo iššutimų kartu ir apsaugo nuo jų, nes sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir sauskelnių neleisdami ant odos patekti drėgmei. Kai kurie iš jų dar ir ramina sudirgusią odą, ją minkština. Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.

Priemonių sudėtis

Kremus nuo iššutimų savo sudėtyse dažniausiai turi cinko oksido, vario, mangano, pantenolio, lanolino, glicerino, propolio, įvairių vaistinių augalų ekstraktų, pasižyminčių priešuždegiminiu, dezinfekuojančiu, raminančiu poveikiu - medetkų, svilarožių, alavijo, ramunėlių. Cinko oksidas turi antiseptinių, sutraukiančių savybių, veikia kaip fizinis barjeras, apsaugantis odą nuo sąlyčio su išoriniais dirgikliais. Lanolinas palaiko odos drėgmę. Kad gydymas būtų kompleksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).

Dažniausiai naudojamos veikliosios medžiagos kremuose nuo iššutimų

Specifinės rekomendacijos kaklo ir pažastų iššutimams

Esant iššutimams kakle/pažastyse: kuo dažniau guldyti mažylį ant pilvuko ir rinktis laisvesnius drabužėlius. Jeigu vaikutis atpylė ar išsitepė, kažkas pateko į raukšlę, iškart pavalyti su vandeniu (vatos diskeliu, suvilgytu vandeniu) ir būtinai laikyti raukšlę sausai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Tinkamai gydant ir prižiūrint odą, jos pažeidimai paprastai išnyksta per vieną dvi savaites. Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau reikėtų žinoti, jog neprižiūrint odelės iššutimai ir bėrimai atsinaujina, per pažeistą vietą gali patekti bakterinė ar grybelinė infekcija. Todėl tik pastebėjus įtartinus išbėrimus ir odos paraudimus, nedelsiant būtina pasikonsultuoti su vaikų gydytoju. Jei ir tai nepadeda, vertėtų pasikonsultuoti su vaikų gydytoju. Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai. Išsivysčius sunkiam vystyklų dermatitui reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

tags: #issutes #itrukusi #kaklo #oda #kudikio #kakliukas

• Daugiau apie Gintarą Lunskį – dvasinį lyderį ir psichologą
• Naujas vaikų darželis Vilniuje
• Stilingas pasirinkimas vaikams
• 10 žingsnių sėkmingam žindymui ligoninėje
• Kaip aprengti naujagimį rudenį