Inetos Stasiulytės kelias į natūralų gimdymą: patirtys, iššūkiai ir džiaugsmas Frėjai atėjus į pasaulį

Teatro ir kino aktorė, dviejų vaikų mama Ineta Stasiulytė neslepia, kad antrosios dukters Frėjos gimdymas buvo itin ypatinga ir giliai asmeniška patirtis. Po pirmojo gimdymo, kuris baigėsi cezario pjūviu, Ineta troško, kad viskas vyktų natūraliai. Šis siekis tapo ne tik medicininiu, bet ir emociniu išbandymu, reikalaujančiu pasitikėjimo savimi, medikais ir artimųjų palaikymo.

Svajonių išsipildymas: natūralus gimdymas po cezario pjūvio

Ineta Stasiulytė prisipažino, kad labai norėjo natūraliai pagimdyti. Daugelis gydytojų, pamatę jos medicininę kortelę ir ankstesnio cezario pjūvio operacijos įrašą, skeptiškai vertino galimybę, sakydami, kad po pirmo cezario niekas nepavyks. „Daug kas iš daktarų sakė, kad svajok, po pirmo cezario niekas tau nepavyks. Ir aš labai svajojau“, - pasakoja aktorė. Vis dėlto, Kauno klinikose Ineta rado neįtikėtiną palaikymą. „Kauno daktarai ir visa komanda, ten gal keturios pamainos pasikeitė, mane labai palaikė“, - su šypsena prisimena ji.

Ineta, lyginant abu gimdymus, pabrėžia, kad tai absoliučiai skirtingi išgyvenimai. Pagimdžiusi natūraliai, ji jautėsi tarsi reabilitavusi save, pasijuto kaip tikra moteris. Jai buvo svarbu pagimdyti pačiai, natūraliai, ir ji didžiuojasi tokia patirtimi. Operacijos metu, anot Inetos, kiekviena kūno ląstelė veiksmą priima kaip prievartą, nepaisant pasirašytų dokumentų. Tas jausmas, kai peilis pjauna kūną, yra slogus, nenatūralus. Ji pataria visoms moterims, kurioms įmanoma, išvengti cezario pjūvio. Laukdamasi Frėjos, Ineta iki pat galo nebuvo tikra, ar antrąkart nereikės cezario, ypač kai gydytojai, pamatę jos medicininę kortelę, kraipė galvas. Gimdymas vėlavo 11 dienų, kas taip pat vedė į mintį apie medikų įsikišimą. Tačiau Kauno ligoninėje medikai visiškai suprato jos norą, pasakė, kad dar galima palaukti, ir išleido namo. Nuo šio saugumo jausmo sąrėmiai prasidėjo tą patį vakarą.

Deivido Meškausko palaikymas ir tėvystės išbandymai

Inetos partneris, Deividas Meškauskas, atviras, kad dukrelė priverčia jį išskysti. Jam buvo labai svarbu dalyvauti dukros gimime ir savo akimis pamatyti jos gimimą. Žinomam vyrui pavyko išpildyti šį savo norą ir visą laiką būti kartu su savo mylima moterimi. Deividas pasakoja, jog jis svajojo pamatyti tai, kaip gimsta jo vaikas. Pats geriausias momentas jam buvo, kai gydytojas paprašė palaikyti Inetos kojas ir jis iš arti galėjo pamatyti, kaip vyksta gimdymas. „Tai buvo, žinokit, kai aš sakydavau, kad koks čia stebuklas - čia biologija, kai visą tai pamačiau - tikrai įvyko stebuklas. Toks mažas kamuoliukas susikaupė tik tai, taip jaudulys suėmė. Tai buvo tikrai fantastiška ir aš tai vadinu stebuklu“, - jautrią gyvenimo patirtį pasakoja jis.

Gimdymas buvo ilgas, truko 37 valandas. Deividas stengėsi būti šalia visą laiką, vežiodamas įvairius daiktus į parduotuvę ir palaikydamas Inetą. „Gimdymas buvo labai ilgas. Aš spėjau net du kartus numigti, bet buvau ir tikrai stengiausi daug nemiegoti, nes tikrai norėjau, kad Inetai jaustųsi palaikymas. Važiavau kelis kartus į parduotuvę: vežiau tą, tą, aną. Aš tikiuosi, kad mano buvimas šalia jai padėjo“, - sako Deividas. Ineta, atsakydama į klausimą, ar nebijojo, kad po šios patirties gali būti nepatraukli vyrui, teigia: „O kokie jie vyrai, jei negali atlaikyti tokio dalyko? Čia geriausias vyro išbandymas. Jeigu jis tai pamato ir atlaiko, ir dar labiau pradeda mylėti, tai jis ir yra vyras.“

Dulos vaidmuo: neįkainojama pagalba ir ramybė

Kartu gimdyme dalyvavo ir dula Agnė. Iš pradžių Deividas nesuprato Inetos noro kviesti gimdyvės padėjėją, tačiau po to, kai pamatė, kaip ši padėjo Inetai, jis suprato, kokia iš tiesų ji buvo reikalinga. „Vyrai linkę spręsti problemas čia ir dabar. Jei mato, kad moteriai skauda, nori kažką padaryti, kad neskaudėtų. O juk gimdyvė turi išsimaudyti tame skausme, išbūti. Čia nieko nepaspartinsi ir „neišspręsi“. Dula man pasakydavo, kuris etapas prasidėjo, ramino, buvo kartu“, - pasakoja Ineta. Dula nuolat ramino, mokė teisingai kvėpuoti, palaikė, rūpinosi.

Ypač svarbi dulos pagalba buvo, kai prieš gimdymą Frėja buvo neteisingoje padėtyje. „Prieš gimdymo pradžią (vaikas - aut. pastaba) turėtų žiūrėti į stuburą. O ji prieš pat gimimą apsivertė ir žiūrėjo aukštyn. Kaip sakė gydytojai, tokia svajotoja į dangų žiūrėjo. Kad būtų patogiau reikia ją apversti. Ačiū Dievui, kad dula buvo. Ji žinojo, kaip tai padaryti“, - prisimena Ineta. Aktorė kabėjo užsikabinusi už Deivido sprando ir judėjo visaip atpalaidavusi dubenį, o dulos pagalba pavyko mergaitę apsukti. „Jei ne ji, ko gero, būčiau pasidavusi“, - sako Ineta.

Gimdymo procesas: skausmo valdymas ir euforija

Ineta prisipažino, kad tam tikromis akimirkomis jau kalbėjosi su dievais, skausmas buvo nesuvokiamas. „Atrodo, viskas gerai, stiprūs sąrėmiai kartojasi kas dvi minutes, o gimdos kaklelis neatsidarinėja. Skausmas nesuvokiamas. Ir taip visą parą - skausme ir be miego“, - prisimena Ineta. Gydytoja suleido vaistų, kad Ineta šiek tiek pamiegotų. Numigusi pusantros valandos, ji išgirdo medikų žodžius: „Gimdome!“

Aktorė Ineta teigia, kad pagimdė visiškai be skausmo. Jai buvo nuskausminimas, ir ji pagal aparatą matė, kada sąrėmiai ateina. „Aš labai norėjau atsisėdusi gimdyti, kad vaikui būtų normalesnė trauka. Aš atsisėdau ant kėdutės ir man sako, dabar žiūrėk, kai padidės skaičiukai - spaudžiam. Ir taip aš gimdžiau. Jaučiu, kad kažkas ten plečiasi, bet kad skaudėtų... Aš esu gyvas pavyzdys, kad galima pagimdyti be skausmo“, - gimdymo ypatumus atskleidžia Ineta. Ji jautė nuolatinį žmonių, esančių aplink ją, palaikymą, o gydytojas ir Deividas laikė jos kojas.

Po beveik dviejų parų užgimus dukrytei, skausmą akimirksniu pakeitė euforija. „Ir tada tokia kruvinom kojom, visa euforijoj, vaikas suvyniotas guli, jau visi išėjo, viskas sutvarkyta - sėdžiu koja ant kojos, atnešė burokėlių sriubos ir aš taip kapoju tą sriubą, ir galvoju šakės, koks kaifas yra natūraliai pagimdyti, nes po cezario esi prie lovos pririšta, negali kojų valdyti“, - džiaugiasi Ineta.

Nepavykęs Deivido planas ir placentos ritualas

Deividas visą laiką buvo šalia ir laukė, kol galės nukirpti virkštelę, bet įvyko viskas ne pagal planą. Ineta juokiasi, kad Frėja tiesiog iščiuožė ant akušerės rankų, o ši nieko nelaukusi nukirpo virkštelę ir išnešė mergaitę apžiūrai. Kadangi gimdymas truko ilgai ir vandenys buvo nelabai skaidrūs, medikė nenorėjo delsti. „Aš pakėlusi galvą mačiau tokias aptrauktas (Deivido - aut. pastaba) akis, tokią teliuskuojančią jūrą. Iš tikrųjų labai jautri akimirka buvo, kai taip natūraliai tas gimimas įvyksta. Toks stebuklas sąmoningai suprasti, kad iš tavęs išeina gyvybė ir jis 100% yra prie to prisidėjęs. Todėl sakau, vyrai, jums reikia dalyvauti, reikia matyti, ką jūs pridirbote“, - nusikvatoja ji.

Išnešus mažąją Frėją, neužilgo atsiskyrė ir placenta. Gydytoja pasiūlė Inetai pažiūrėti, kaip atrodo tas organas, kuris atsakingas už jos mergaitės užauginimą gimdoje. Ineta su Deividu nusprendė placentą pasiimti namo, nors nežinojo, ką su ja darys. „Įdėjom palatoj į šaldytuvą“, - pasakoja moteris. Grįždami namo į Vilnių, Ineta su Deividu prisiminė, ką apie placentą išgirdo Balyje, kur sužinojo įvairių būdų, kaip pagarbiai palaidoti placentą, kokius ritualus daryti, ką galima palinkėti vaikui.

„Pagalvojom, kad reikia ją į žemę kažkaip, kad būtų ten iš kur ir atėjo“, - prisimena Ineta. Deividas, nors ir netikėjo tokiais dalykais, šįkart buvo didelis iniciatorius. Jie ieškojo tinkamos pušies miške. Deividas nuo placentos nukirpo virkštelę, įgyvendindamas tai, ko visada norėjo, ir Frėjai palinkėjo visko, ko geriausio: sėkmės, stiprybės, pasitikėjimo savimi. „Jis sudėjo tą placentą, samanėlėm apdėliojo ir gavosi toks gražus ritualas“, - apie jaudinančią patirtį pasakoja aktorė. Šis ritualas suteikė Inetai gerą, nors ir šiek tiek keistą jausmą, tarsi ji grįžo į savo kūną.

Frėja: nauja šeimos narė ir pakitusios vertybės

Frėja gimė po daugiau nei parą trukusio gimdymo, spalio 11 dieną. Iš pradžių pora mergaitę buvo pavadinę Marija, tačiau ją pamačius, liežuvis abiem neapsivertė vadinti Marija. „Norėjosi, kad tas vardas tratėtų. Frėja ir yra kažkas tokio, tratančio“, - paaiškina Ineta, pridurdama, kad Frėja - skandinavų mitologijoje vaisingumo, meilės ir grožio deivė. Naujagimė - tikras ramybės įsikūnijimas, ji išmiega visą naktį, leidžia mamai pailsėti. „Nuo pat grįžimo iš gimdymo namų ji naktimis leidžia išsimiegoti. 12 nakties užmiega, 9 ryto pabunda“, - džiaugiasi Ineta.

Deividas, iki dukros gimimo manęs, kad jam tik berniukai gali būti, dabar visiškai sutirpo iš meilės Frėjai. „Ir dabar, kai ji man nusišypso, prisiglaudžia, pabučiuoja, išskystu šimtu procentų“, - kalbėdamas apie dukrą šypsenos nenulaiko Deividas. Jis tapo labai rūpestingas, o jo žvilgsnis ir balsas pasidarė švelnesni. Abiem tėvams tai buvo jau antra vaiko gimimo patirtis, kas suteikė brandumo ir užtikrintumo. „Pagimdžiusi Frėją tarsi grįžote ir į mažų vaikų mamų bendruomenę.

Ineta Stasiulytė ir Deividas Meškauskas

Upės reakcija į sesutės gimimą

Inetos vyresnioji dukra, paauglė Upė, kurią aktorė augina iš pirmosios santuokos, žinią, kad turės sesutę, sutiko mielai. „Iš pradžių: a, o, kaip faina. O paskui, kai ją pamatė, buvo neįmanoma nesutirpti. Vis stveria ir stveria į glėbį“, - pasakoja Ineta. Upė labai padeda su mažyle, yra sąmoninga ir turi stiprią intuiciją. Ineta pabrėžia, kad tarp seserų yra nemažas amžiaus skirtumas, tačiau Upė rodo daug meilės Frėjai ir noriai bendrauja su ja. Santykiai tarp Inetos ir Upės tėvo Eduardo Gimenezo taip pat yra civilizuoti ir gražūs.

Žemiau pateiktoje lentelėje palyginamos abiejų Inetos Stasiulytės dukterų gimimo patirtys:

Motinystė ir karjera: naujas Inetos Stasiulytės požiūris

Ineta sugeba derinti motinystę ir savo darbus. Nėštumo metu ji aktyviai gyveno iki pat galo, vaidino iki devinto mėnesio ir vedė renginį kaip Džilda Vaigauskienė prieš pat gimdymą. „Man kažkaip išeina, kad aktyviai gyvenu iki pat galo“, - sako ji. Skirtingai nei pirmojo nėštumo metu, kai kartais užeidavo aukos sindromas, antrojo laukimo metu Ineta jautė dar didesnę ramybę ir kitokį santykį pačiai į save kaip į mamą. Ji mokėsi pasitikėti savo kūnu ir jo išmintimi. „Aš žinojau, kad kūnas yra išmintingas ir žino, kaip užauginti vaiką. Todėl nereikia jaudintis“, - tiki I. Stasiulytė.

Dabar Ineta sako, kad dirba tai, ką darė iki gimdymo, tiesiog siužetai kiti. Ji filmuojasi televizijos seriale „Turtuolis vargšas“, teisėjavo „Lietuvos talentų“ projekte. Ji pripažįsta, kad Frėjos gimimas pakeitė jos vertybes, ir dabar jai vertybė - būti su ja. Tačiau darbų netrūksta, ir pasiūlymų sulaukė vos pagimdžiusi. Ineta pabrėžia, kad darbas yra jos energijos išteklių šaltinis. Ji dabar labiau atsirenka, kur, ką ir su kuo dirbti, o svarstydama pasiūlymus elgiasi ramiai, be vidinio draskymosi.

„Nereikia manyti, kad kūdikis atima laisvę. Priešingai, dar daugiau jos suteikia. Labiausiai riboja ir vargina išankstinės baimės“, - teigia Ineta. Ji prisitaiko prie vaiko, viską išgyvena savo kūnu, pavyzdžiui, kilstelėdama automobilinę kėdutę eskalatoriuje, kad Frėja gulėtų lygiai. Ineta pabrėžia: „Nešiokite vaikus, kol galite pakelti! Prie ko nepratinti, prie meilės?“ Ji atranda paprastus, bet svarbius dalykus: atidėti darbus ir skirti kelias minutes vaikui, kai jis to prašo. Tai padeda išvengti zirzimų ir pykčių. Taip pat Ineta išmoko atpalaiduoti pilvą ir giliai kvėpuoti, kad dingų įtampa ir galėtų blaiviai vertinti situaciją.

tags: #ineta #stasiulyte #gimdymas

• Kūdikių nešioklių pasirinkimo gidas
• Rekomendacijos dėl vitamino D kūdikiams
• viskas apie Arvydą Sabonį
• Kalėdų tradicijos ir jų šaknys
• Kaip matuoti naujagimio ūgį