Ikimokyklinio ugdymo pedagogų patirtinio mokymosi svarba ir taikymo galimybės
Patirtinis mokymas - tai ugdymo strategija, kai mokomasi per patirtį. Galimybė pačiam patirti įvairius procesus praplečia mokymosi lauką, įtvirtina gaunamas žinias, padeda įsiminti naujus dalykus. Patirtinio ugdymo pagrindas yra asmens tobulėjimas, pasiekiamas per asmeniškai įprasmintą patirtį, atradimus, dalyvavimą. Mokomasi tiek iš savo, tiek iš kito žmogaus patirties.
Patirtinis ugdymas padeda išlaisvinti prigimtinę žmogaus ekspresiją. Į šią būseną vaikas atkeliauja per muziką, garsą, žodį, poeziją, medžiagiškumą ir saugų buvimą ugdymo aplinkoje. Jis pažįsta pasaulį, plečia savo akiratį, išreiškia save per šimtą skirtingų saviraiškos kalbų: pamato ir liečia, ragauja ir užuodžia, išgirsta ir įsimena.
Patirtinio ugdymo principai ir aplinkų modeliavimas
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kuriant kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Ugdymo kontekstų įvairovė
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, įrangos mobilumą.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti objektus ir reiškinius.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: akcentuoja patį kūrybos procesą, vaikai patiria kūrybos laisvę ir džiaugsmą įveikus kūrybinius iššūkius.
Pedagogų vaidmuo ir iššūkiai
Patirtinio ugdymo(si) principai gali būti naudojami lauko, meninių ir žaidybinių veiklų metu. Apklaustieji pedagogai pastebi, jog patirtinis ugdymas(sis) ugdo vaikų savarankiškumą, bendravimo, socialinius, komunikavimo įgūdžius, skatina norą tyrinėti. Tačiau pedagogai susiduria su sunkumais, taikant patirtinį ugdymą(si) dėl didelio vaikų skaičiaus grupėse, specialiųjų poreikių vaikų integracijos ir reikalingo individualaus dėmesio, laiko stokos, veiklos planavimo.
Rengiant studijų programas, siekiama studentus ir pedagogus supažindinti su patirtinio ugdymo bei ugdymosi sampratų geneze. Studijų metu studentai kryptingai stebi, aptaria ir lygina, kaip planuojamos ugdymo(si) veiklos, kuriamos aplinkos ir kontekstai, palaikoma dialogu grįsta, pagarbi sąveika su vaiku, stebimi ir fiksuojami vaiko pasiekimai bei pažanga.
| Ugdymo sritis | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| Mūsų sveikata ir gerovė | Fizinio pasirengimo ir higienos įgūdžių ugdymas. |
| Aš ir bendruomenė | Socialinių kompetencijų ir bendradarbiavimo stiprinimas. |
| Tyrinėju ir pažįstu aplinką | Smalsumo žadinimas ir pažinimo kompetencijos plėtra. |
Profesinis augimas vyksta nuolat: mokytojai buriasi į „Besimokančių darželių tinklus“, dalinasi praktinėmis įžvalgomis skaitmeninėje aplinkoje ir dalyvauja stažuotėse, kurių metu vyksta patirtinis, intensyvus ir efektyvus kvalifikacijos tobulinimas.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogu #patirtinio #mokymosi
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
