Ikimokyklinio Pedagogo Komentarai ir Vaiko Pasiekimų Vertinimas
Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Vienas iš jų - tai sistemingas vaiko pasiekimų vertinimas, atliekamas ikimokyklinės įstaigos pedagogų. Šiandien vertinami nebe visos grupės, bet kiekvieno vaiko asmeniniai gabumai ir pasiekimai, lyginant ugdytinį ne su bendraamžiais, o su pačiu savimi, vertinant asmeninę pažangą. Ugdymo procese labai svarbu individualizuoti kiekvieno vaiko supratimą, ieškojimą, nes vaikas auga ir keičiasi pagal tam tikrus dėsnius.
Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Mokymų metu bus suteikta teorinių bei praktinių žinių, kaip vertinti skirtingas vaikų pasiekimų sritis.
Vaikų pasiekimų vertinimo metodika ir procesas
Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus, tai mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas, vertinant ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai.
Pavyzdžiui, ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus skirtus 0-3 metų vaikams ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats. Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais.
Vertinimo reikalavimai skirtingose ugdymo įstaigose
Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Tuo tarpu privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo. Tai atspindi lankstesnį požiūrį į ugdymo procesą, tačiau taip pat pabrėžia pedagogo ir tėvų bendradarbiavimo svarbą.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjas
Vaiko pažinimo kompetencija ir mąstymo ypatumai
Pažinimo kompetencija yra vienas svarbiausių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo aspektų. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (2014) pažinimo kompetenciją sudaro smalsumas, o pažinimo kompetencijos ugdymo tikslas - išugdyti mąstantį žmogų. Žmogus pažįsta objektyvų pasaulį per vaiko pasaulio pažinimo etapus, iš kurių pirmasis yra bandymų etapas. Mokymo procese daug dėmesio skiriama mąstymo įgūdžiams ugdyti, atsižvelgiant į tai, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai supranta skirtumą.
Mąstymo aspektai pagal O. Monkevičienę (2003)
Psichologė O. Monkevičienė (2003) nurodo, kad 5-6 metų vaikams būdinga keletas specifinių mąstymo ypatumų:
- Simbolinis mąstymas: gebėjimas naudoti simbolius objektams, idėjoms ir jausmams išreikšti.
- Vaiko mąstymas pasižymi centrizmu: vaikas koncentruojasi tik į vieną objekto savybę, ignoruodamas kitas.
- Mąstymas yra egocentriškas: vaikas sunkiai supranta kitų požiūrį.
- Vaiko mąstymas yra magiškas: vaikas tiki, kad mintys ir norai gali paveikti realybę.
- Vaikas mąsto sinkretiškai: jungia nesusijusias idėjas ir įvykius.
Šie aspektai rodo, kad vaikas eidamas pasaulio pažinimo keliu, vystosi per įvairias stadijas, kol atsiranda mąstymas, grindžiamas logikos dėsniais.
Ankstyvojo gamtamokslio ugdymo pažinimo procesai
Ankstyvojo gamtamokslio ugdymo pažinimo procesai yra daugiapakopis veiksmas, apimantis sąmoningą patyrimą ir apmąstymus, siekiant gilesnio pasaulio suvokimo. Remiantis K. Hille, P. Evanschitzky ir A. Bauer (2015) tyrimais, šie procesai apima:
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| 1. Patirtis ir stebėjimas | Sąmoningai patiriame ir stebime aplinką. |
| 2. Įvertinimas ir fiksavimas | Užrašome ar kaip nors kitaip įvertiname patirtis. |
| 3. Palyginimas ir diskusija | Lyginame patirtis ir diskutuojame apie tai. |
| 4. Lūkesčių ir spėjimų formavimas | Atsiranda lūkesčių ir išsakomi spėjimai. |
| 5. Išmėginimas ir eksperimentavimas | Išmėginame ir eksperimentuojame. |
| 6. Patirčių pagrindimas | Įvertiname patirtis ir pagrindžiame. |
| 7. Integracija ir abstrakcija | Integruojame patirtis ir kuriame abstrakcijas. |
Šie etapai sudaro nuoseklų pažinimo kelią, kuriuo vaikas, pedagogo ir aplinkos sąveikos dėka, mokosi suvokti ir analizuoti pasaulį.
Mokymosi aplinka ir jos įtaka
Mokymosi aplinka - tai erdvė, kurioje mokomasi padedant įvairioms mokymo priemonėms. Ji yra esminis ugdymo proceso elementas. P. Jucevičienė pabrėžia sukurtoji gamtinė-daiktinė aplinka, ypač botaninė, yra itin svarbi vaiko pažinimui. Ši aplinka leidžia vaikams tiesiogiai sąveikauti su natūraliais objektais, skatina smalsumą ir eksperimentavimą.
Multimodalinis mokymasis parodo, kad vaikas, eidamas pasaulio pažinimo keliu, geriausiai mokosi per įvairius pojūčius ir veiklą. Todėl ugdymo aplinka turi būti pritaikyta taip, kad skatintų aktyvų dalyvavimą, tyrinėjimą ir kūrybiškumą, padėdama vaikui ugdyti pažinimo gebėjimus ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje.
tags: #ikimokyklinio #pedagogo #komentarai #prie #vaiko #darbelio
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
