Ikimokyklinio amžiaus vaikų emociniai ypatumai ir jų ugdymas

Ikimokyklinis amžius - besiformuojančios asmenybės pamatas. Emocijos vaidina esminį vaidmenį žmogaus gyvenime, o jų raida prasideda jau vaikystėje. Ikimokyklinis amžius - ypatingai svarbus laikotarpis vaiko emocinei raidai, nes šiame tarpsnyje patirtos emocijos ir įgyti gebėjimai jas kontroliuoti vėliau lemia, kaip vaikui seksis bendrauti mokykloje, rasti draugų ir apskritai prisitaikyti tolimesniame gyvenime. Ikimokykliniame amžiuje patirtos emocijos ir įgyti gebėjimai jas kontroliuoti vėliau lemia, kaip vaikui seksis bendrauti mokykloje, rasti draugų ir net apskritai prisitaikyti tolimesniame gyvenime.

Straipsnyje nagrinėjami ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų raidos ir ypatumai, apžvelgiami svarbiausi ugdymo principai, užtikrinantys ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Svarbiausi ugdymo(si) principai apima:

  • Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
  • Žaismės principas.
  • Sociokultūrinio kryptingumo principas.
  • Integralumo principas.
  • Įtraukties principas.
  • Kontekstualumo principas.
  • Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
  • Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
  • Reflektyvaus ugdymo(si) principas: mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
  • Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Vaikų ugdymo principų schema

Ugdymosi sritys ir vaikų pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriant netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ugdymosi kontekstų įvairovė

Siūlomi įvairūs ugdymosi kontekstai, atitinkantys vaikų poreikius ir skatinantys visapusišką raidą:

  • Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
  • Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
  • Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
  • Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
  • Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
  • Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
  • Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
  • Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo kontekstų schema

Emocinio intelekto svarba ir ugdymas

Gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra sėkmingos vaiko raidos požymis. Nors tradicinio intelekto svarbos niekas neneigia, norint tapti sėkmingu lyderiu, vien aštraus proto ir žinių nepakanka. Kaip ir IQ, taip ir emocinis intelektas (EQ) skiriasi. EQ - tai įgūdis, kurį galima išsiugdyti. Kuo daugiau praktikos, tuo stipresnį EQ išsiugdysite. Reikia mėginti keisti šias savybes. Kiekvieną dieną įtraukite į savo planus kuo daugiau veiksmų, kurie padėtų norimas savybes išsiugdyti.

Žaidimas yra vaikų darbas ir labai geras būdas mokyti vaikus EQ įgūdžių, nes vaikai mėgsta nuolat žaisti. Žaidimo metu galima suteikti vaikui galimybę išmokti ir išbandyti naujų galvojimų, jausenų ir elgsenos būsenų.

Terminą „Emocinis intelektas“ 1990 m. pirmą kartą paminėjo Peter Salovey iš Harvardo universiteto ir Johnas Mayeris iš Niuhemšyro universiteto. Terminas buvo vartojamas emocinėms savybėms įvardinti ar apibūdinti. Peter Salovey ir Johnas Mayeris apibrėžė emocinį intelektą kaip „visuomeninio intelekto porūšį, apimantį gebėjimą tikrinti savo paties ir kitų žmonių jausmus bei emocijas, juos atskirti ir naudoti šią informaciją, nukreipiant savo mintis ir veiksmus“.

Nors nelengva išmatuoti daugumą asmenybės bruožų, tokių kaip gerumas, pasitikėjimas savimi ar pagarba kitiems, galime atpažinti juos vaikuose ir sutikti, kad jie yra svarbūs.

Empatijos ugdymas

Vaiko mokymas būti empatiškiems atpildas yra didžiulis. Pasižymintys ryškiomis empatinėmis savybėmis paprastai būna ne tokie agresyvūs ir yra linkę imtis visuomeniškų veiksmų - padėti ir dalytis. Empatija yra visuomeninių įgūdžių pamatas ir susideda iš 2 dalių: emocinės reakcijos į kitus, kurios atsiranda iki 6 metų amžiaus; pažintinės reakcijos, kai vyresni vaikai gali suvokti kieno nors kito požiūrį.

Vaikų emocinė raida pagal amžių

Vaiko emocinės raidos spartai turi įtakos ir tai, kokioje aplinkoje vaikas auga. Nuo 3 iki 6 metų vaiko gyvenime įvyksta itin daug pokyčių, susijusių su emocine raida, todėl, svarbu suprasti, kiekvieno raidos tarpsnio ypatumus. Kiekvieno vaiko emocinė raida yra individuali. Vaiko vystymasis emocinėje srityje stipriai priklauso nuo to, kiek su vaiku yra kalbama apie jo emocijas, kaip skatinamas jo savarankiškumas, kiek jam leidžiama būti iniciatyviam.

3-4 metų vaikai

3 metų vaikai jau mokosi, kaip būti iniciatyvūs, savarankiški, priimti sprendimus. Šiame amžiaus tarpsnyje jie linkę daug klausinėti, gilinti savo žinias. Gavę neigiamą reakciją, greitai pasijaučia kalti. Dėl šių priežasčių labai svarbu vaikų iniciatyvumą stabdyti tik tada, kai tai yra būtina. Pavyzdžiui, kai vaikas gali sau pakenkti arba bando vadovauti tose srityse, kur sprendimą paprastai priima tėvai.

Maždaug 4 metų amžiaus vaikai pradeda intensyviai klausinėti apie juos supantį pasaulį. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu neslopinti šio vaiko susidomėjimo. Nuolat drausminami vaikai, jausdami per daug kaltės, pradeda slopinti savo domėjimąsi, gali norėti atsiskirti nuo bendraamžių. Todėl šiame amžiaus tarpsnyje ypatingai svarbu leisti vaikui rinktis ir padėti pasijausti svarbiam. Remiantis Eriko Eriksono psichosocialinės raidos stadijomis, kaltės jausmas atsiranda tuomet, kai vaiko noras padėti ir būti savarankiškam yra ignoruojamas, nepalaikomas. Todėl ypač svarbu, vaikui rodant iniciatyvą, leisti jam tai padaryti ir pagirti už tai, kad stengiasi, motyvuoti.

Vaikų emocinės raidos schema pagal amžių

2 metų vaikai

Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.

Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.

Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.

3-6 metų vaikai

Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus.

Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikai daug kuria, fantazuoja, intensyviai bendrauja su aplinkiniais. Jau geba būti atskirai nuo tėvų. Šio amžiaus vaikai daug klausinėja ir taip plečia savo žodyną, tad nuo aplinkos, kurioje vaikas auga labai priklauso jo žodyno turtingumas. Ketverių metų vaikai geba komentuoti savo piešinius, mėgsta klausytis sekamų ir skaitomų pasakų, domisi knygelių iliustracijomis.

Penkerių metų vaikai noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių, ypač tokių, kurios lengvai rimuojasi ir jas nesunku įsiminti. Jie patys apsirengia ir nusirengia, geba laikytis taisyklių.

Būdami šešerių vaikai jau moka planuoti, kai žaidžia, geba sugalvoti siužetus, įvertinti, komentuoti veiklos žingsnius. Šiuo gyvenimo laikotarpiu būtina palaikyti vaikų iniciatyvą, žaisti siužetinius vaidmeninius žaidimus, pamokyti, kaip tai daryti. Taip lavinama vaikų vaizduotė, atmintis, mąstymas, plėtojama kalba, todėl svarbu su vaikais bendrauti taisyklinga, aiškia ir turtinga kalba.

3 emocinio vaiko vystymosi etapai

Tyrimas, kurio rezultatai atskleidė tėvų, auklėjančių elgesio ir emocijų sunkumų patiriančius iki mokyklinio amžiaus vaikus, patirtį, parodė, kad tėvai dažniausiai pastebi, jog tokie vaikai pasižymi bloga asmens savikontrole, chaotiška, netolygia veikla, dėmesio stoka. Retai atpažįstami vaiko socialiniai ir emociniai sunkumai. Tėvų taikomos elgesio ir emocijų valdymo strategijos, orientuotos į pozityvių sąveikų konstravimą su vaiku, yra įvairios, netradicinės: pozityvus pastiprinimas, alternatyvūs socialiai priimtino elgesio būdų rodymas ir skatinimas, terapinė veikla, kompleksiniai elgesio valdymo sistemos elementai. Pritaikoma tinkama fizinė aplinka. Tėvai dažniausiai patiria sunkumų dėl vaiko ypatingumo, todėl labiausiai išreiškiamas švietimo pagalbos iš darželyje dirbančių pedagogų ar kitų specialistų, veiksmingesnių dalijimosi informacija būdų, ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo poreikis.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #emociniai #ypatumai



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems