Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo programos pristatymas tėvams

Vaizdo medžiagoje aptariami ugdymo praktikų ir jų tobulinimo krypčių ypatumai, pateikiami pavyzdžiai ir dalinamasi patirtimi, kaip praktiškai diegti ikimokyklinio ugdymo programas, parengtas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis“.

Nuo ko pradėti?

Žiūrėdami vaizdo medžiagą geriau suprasite Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse (toliau - Gairės) nusakytas mažų vaikų ugdymo(si) kaitos kryptis, galėsite Gaires palyginti su savo mokyklos programa. Vaizdo įraše mokyklų vadovai pristato, kokie buvo pirmieji programos atnaujinimo žingsniai jų mokyklose, kodėl juos lydėjo sėkmė. Susipažinę su kitų mokyklų bendruomenių patirtimi, rasite atsakymus, kaip mokyklos programoje derinti Gairėse nurodytus privalomus programos aspektus ir kartu išlaikyti vaikų ugdymo(si) mokykloje savitumą.

Kaip siekti pažangos?

Vaizdo įrašas skirtas ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėms, siekiančioms atnaujinti savo įstaigos programą, tobulinti vaikų pasiekimų stebėseną ir ugdymo planavimą. Remiantis gerąja ugdymo įstaigų patirtimi, realiais pavyzdžiais, ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų įžvalgomis, pristatomi keturi svarbūs ugdymo proceso aspektai: stebėjimas, planavimas, įgyvendinimas ir refleksija.

Kaip auginti vaiko galias?

Filmuota metodinė medžiaga pakvies apmąstyti įtraukiosios kultūros ir ugdymo proceso kūrimą ikimokyklinio ugdymo mokykloje. Tikimės, kad pateikiamas universalaus dizaino mokymuiisi prieigoje organizuojamos veiklos pavyzdys pasiūlys idėjų, kaip sudominti kiekvieną vaiką ugdymusi, kaip sudaryti sąlygas gilėjančiam objektų, situacijų ir reiškinių supratimui, kaip paskatinti savarankišką vaiko veiklą keliant ir įgyvendinant idėjas, susijusias su naujai pažintais reiškiniais. Vaizdo įraše pateikiama mokytojų, mokinio padėjėjos ir psichologės diskusija, ieškant palankiausių pastoliavimo būdų vaikui, turinčiam Autizmo spektro sutrikimą, dalyvauti bendrose veiklose. Filme mokytojai ras idėjų, kaip planuoti sėkmingą ugdymąsi kiekvienam vaikui.

Kaip kiekvienam patirti sėkmę?

Šioje vaizdo medžiagoje aptariamas žaidimas, kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos ir ugdymo(si) pagrindų, šalia visuminio ugdymo(si), universalaus dizaino mokymui(si) ir kitų patirtinių veiklų. Pateikiama teorinė žaidimo samprata, pabrėžiama, kad gebėjimas žaisti nėra įgimtas, bet auginamas vaikams dalyvaujant kasdienėse ugdymo(si) praktikose, nuolat žaidžiant ir mokantis žaisti vieniems iš kitų. Aptariama žaismė, kaip bendra vaikystės nuostata į pasaulį ir jo reiškinius, išryškinant, kad žaidimas gimsta iš žaismės ir žaismingumo. Išvardijami penki žaidybinę veiklą apibūdinantys kriterijai. Tikras žaidimas yra: (1) iš vidaus motyvuotas ir laisvai pasirenkamas, (2) malonus, (3) apribotas laiko ir erdvės, (4) nėra „tikras gyvenimas“ ir (5) vyksta pagal tam tikras taisykles. Akcentuojama, kad vaiko raidos ir ugdymosi požiūriu svarbiausi yra paties vaiko inicijuojami ir kuriami žaidimai. Trumpai aptariama, kaip žaidimas turėtų būti pristatomas programoje, nusakant žaidimo gebėjimams plėtoti būtinas sąlygas ir mokytojų taikomas pedagogines strategijas.

Kaip atrasti vietą žaidimui programoje?

Vaizdo medžiaga kviečia pažvelgti į ugdymo(si) kontekstus kaip į neatsiejamą ikimokyklinio ugdymo turinio dalį, gimstančią per vaikų, mokytojų ir bendruomenės sąveiką. Vaizdo medžiagoje mokytojai ir švietimo ekspertai dalijasi savo patirtimi, kaip kasdieniai pasirinkimai - nuo vaikų iniciatyvų iki aplinkos kūrimo - formuoja kontekstus, kurie augina vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir gebėjimą mokytis. Vaizdo įraše pateikiamas vaikų atradimas - virvė - padeda susieti visus Gairėse aprašytus kontekstus.

Kas naujo ugdymo(si) turinyje?

Susistemintų patirčių vaizdo įraše rasite atsakymą į klausimą „Kas naujo ugdymo(si) turinyje?“, patirsite, kaip siekti vaikų pasiekimų ir ugdymo(si) turinio dermės, kaip užtikrinti ugdymo(si) turinio integralumą ir harmoningą gebėjimų plėtotę bei visuminį vaiko ugdymą(si). Vaizdai iš ugdymo įstaigų praktikos ir komentarai iliustruos, kaip kiekviena ugdymo(si) sritis prisideda prie vaiko galių ir pasiekimų auginimo, paaiškins, kaip modeliuoti į aplinkos fenomenų tyrinėjimą orientuotą integralų turinį ir kaip programoje derinti turinį ir kontekstus; atskleis, kaip neakademiškai įgyvendinti turinį.

Kaip visiems susitarti?

Vaizdo įrašas pristatys mokyklų patirtis, kaip ieškoti bendro sutarimo atnaujinant mokyklos programą pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Mokytojai pasidalins atsivėrusiomis galimybėmis ir patirtais iššūkiais ieškant bendrų mokyklos bendruomenės sutarimų.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skirtumai

Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.

Pagrindinės ugdymo sritys:

• Komunikavimo
• Kultūrinė
• Kūrybiškumo
• Pažinimo
• Pilietiškumo
• Skaitmeninė: Mokosi atsakingai naudotis įrenginiais, ieško informacijos, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: Geba išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas. Atpažįsta ir tinkamai reaguoja į patyčias.

Vertinimas

Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas.

Priėmimas į ugdymo įstaigas

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Sprendimą priimantys tėvai turėtų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.

Priešmokyklinių grupių tipai

Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros, t.y. Bet priešmokyklinio ugdymo grupės gali būti ir jungtinės.

Sutartys ir finansavimas

Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas.

Privačių ugdymo įstaigų kainos ir kompensacijos

Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.

Pavežėjimas

Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.

Programa „Neįtikėtini metai“

„The Incredible Years®“ (liet. „Neįtikėtini metai“) - tai prof. dr. Carolyn Webster-Stratton Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta viena su kita susietų, mokslo įrodymais pagrįstų programų, skirtų tėvams, vaikams ir mokytojams, sistema, palaikoma daugiau nei 40 metų vykdomų tyrimų. Lietuvoje yra įgyvendinamos dvi programos:1. Programa ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams (angl. The Incredible Years Preschool Basic Parent Program) (toliau - Ikimokyklinė programa) - programa, skirta tėvams, auginantiems 3-6 m.2. Programa mokyklinio amžiaus vaikų tėvams (angl. The Incredible Years School Age Basic Parent Program) (toliau - Mokyklinė programa) - programa, skirta tėvams, auginantiems 6-12 m.Projekto lėšomis 2025 m. Kartą per savaitę dalyviai renkasi į 2-2,5 val. susitikimus.

Programos turinys:

• Ugdomasis vadovavimas:
• Ugdomojo vadovavimo, lavinant emocinius įgūdžius, naudojimas vaikų emociniam raštingumui skatinti;
• Ugdomojo vadovavimo, lavinant atkaklumo ir emocinius įgūdžius, derinimas siekiant sustiprinti vaiko savireguliacijos įgūdžius;
• Mokymasis pasufleruoti ir modeliuoti emocijų kalbą;
• Socialinis ugdomasis vadovavimas, taikomas individualiai, ugdo vaiko socialinius įgūdžius (pvz., dalijimąsi, kažko darymą pakaitomis);
• Žinojimas, kaip žaisti vaizduote paremtą žaidimą, siekiant skatinti socialinius įgūdžius ir gebėjimą pažvelgti į situacijas iš įvairių požiūrio taškų;
• Supratimas, kaip galima taikyti ugdomąjį vadovavimą keliems vaikams, siekiant lavinti jų pozityvias tarpusavio sąveikas;
• Supratimas, kaip modeliuoti, paskatinti ir pagirti socialinius įgūdžius;
• Žaidimo raidos etapų supratimas;
• Mokymasis taikyti ugdomojo vadovavimo principus kitose situacijose (pvz., valgant, maisto prekių parduotuvėje, maudantis ir t.t.).
• Nusiraminimo pertrauka
• Ugdomasis vadovavimas

Tėvų išgyvenimai vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą

Tyrimo tikslas - atskleisti tėvų išgyvenimus vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tyrimo problema. Sparti socialinio gyvenimo kaita skatina tėvus, auginančius ikimokyklinio amžiaus vaikus, kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Tyrimas remiasi devynių tėvų patirtais išgyvenimais. Mokslinio straipsnio „Tėvų išgyvenimai vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą“ tema nėra nauja. Žodis adaptacija reiškia prisitaikymą.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #programos #pristatymas #tevams #apraso

• Kaip paskatinti kūdikį apsiversti
• Skaitykite apie naujagimio hipoksijos diagnostiką ir gydymo būdus
• apie senovinius ir šiuolaikinius vežimėlius
• Sužinokite daugiau apie Augustę Radzevičiūtę
• putpelių ir vištų kiaušinių palyginimas