Įdomios vaikiškos istorijos: nuo fantazijos lavinimo iki gyvenimo pamokų

Vaikiškos istorijos ir pasakų knygos yra neatsiejama kiekvieno vaiko pasaulio dalis. Jos patiks ir vaikams, ir tėveliams, nes nuo mažų dienų padeda lavinti fantaziją bei patirti nuotykius neišeinant iš namų. Pradedant skaityti pasakas ir vaikiškas istorijas lavinama vaikų kalba, plečiamas vaikų žodynas. Vaikai susipažįsta su įvairiais personažais, skatinami fantazuoti, svajoti, išgyventi nuotykius. Klausydamiesi jiems pasakojamų ar skaitomų istorijų arba knygas skaitydami patys, vaikai susipažįsta su daugybe naujų žodžių, sudėtingesnėmis gramatinėmis konstrukcijomis, vaizdingais posakiais ir subtiliu kalbos skambesiu.

Pasakų svarba vaikų raidai

Pasakos yra neatsiejama migdymo priemonė net patiems mažiausiems. Kūdikiai girdėdami tėvelių balsą nurimsta, vaikai taip pat atsipalaiduoja ir nusiteikia miegui. Tai puikus laikas kartu ir tėveliams, ir vaikams, stiprinantis tarpusavio ryšį.

Vaiko smegenų veikla skaitant grožinę literatūrą yra labai panaši į smegenų veiklą susidūrus su aprašyta situacija realybėje. Todėl kokybiškos literatūros skaitymas vaikams gali įkvėpti drąsos ir pasufleruoti naudingų būdų spręsti iškylančias problemas. Pamokančių knygų skaitymas drauge su visa šeima gali tapti puikia proga pasikalbėti apie įvairias, nebūtinai malonias, gyvenimiškas situacijas.

Istorijų pasakojimo ir skaitymo vaikams nauda tampa dar reikšmingesnė, jei tėvai vaikams užduoda klausimus apie knygą, jos turinį, skatina interpretuoti veikėjų elgesį, pasiteirauja, ar visų pasakojime vartojamų žodžių reikšmės yra suprantamos. Knyga turėtų atitikti skaitytojo ar klausytojo raidos etapą.

Pastebėta, kad skaitymas gali padėti tiems vaikams, kurie turi mokymosi ir elgesio problemų, turi žemą, pažeistą savivertę, patyrę netektis ir traumas. Svarbu, kad tėvai vaikams namuose skaitytų dar gerokai iki mokyklinio laikotarpio. Vaikui, kuris įpranta klausytis nors trumpų istorijų, pasakėlių, geriau sekasi mokykloje. Tokio vaiko turtingesnis žodynas, lakesnė vaizduotė. Vien tai, kad jis moka klausyti, sukaupti dėmesį, leis jam mokykloje lengviau išmokti bet kokį dalyką.

Kaip išsirinkti ir skaityti knygas vaikams?

Niekada nėra per anksti supažindinti vaiką su knyga. Dar prieš išmokdami skaityti vaikai gali jausti ryšį su knygomis - matydami, klausydami, lytėdami, jausdami. Po truputį atsiranda susižavėjimas knygomis bei jų istorijomis. Pirmoji pažintis su knygomis turėtų vykti žaidybine forma.

1-2 metų vaikus sudomins knygutės su „paslaptimis“ - paveikslėliais, kuriuos reikia rasti atvertus slaptus langelius. Tiks pasakų knygelės su dideliais, ryškiais objektais, paveikslėliais. Šiuo amžiaus tarpsniu labai svarbu pradėti suformuoti kasdienį skaitymo ritualą.

Patarimai tėvams:

• Mažiesiems skaityti reikėtų labai raiškiai, su pauzėmis, pasitelkiant vaidybinius elementus.
• Svarbu leisti į paveikslėlius žiūrėti tiek, kiek mažylis nori; klausti: „Kur yra kiškutis“, „Ką jis daro“, „Kas čia“? Vaikas, tyrinėdamas knygą, atranda ne tik pažįstamus, bet ir naujus reiškinius.
• Tirdamas knygos iliustracijas, pirmiausia jas „skaito“, vėliau interpretuoja.
• Vaikams paprastai jausmus lengviau išreikšti per veiklą, tad istorijoje aprašyti įvykiai gali būti diskutuojami, piešiami, suvaidinami, panaudojant, pavyzdžiui, žaislines figūrėles. Be to, klausydamasis istorijos, vaikas gali bet kuriuo metu sustabdyti skaitovą ir užduoti jam rūpimus klausimus.
• Knygas reikėtų parinkti tokias, kuriose perteikiamos vertybės, mokoma gerumo.
• Neatimkime iš vaikų pamėgtų personažų, bet paveikslėliai tegul būna gražūs, gyvi, o ne kažkokie robotiški. Vaiko pasaulyje turėtų būtų kuo mažiau agresijos.
• Kol vaikutis labai mažas, svarbu skaityti jam eilėraštukus. Vaikas turi turėti galimybę būti išklausytas, pasikalbėti apie dalykus, kuriuos išgirdo ar perskaitė.

Psichologai teigia, kad pasaką vaikai girdi ir suvokia visai kitaip negu suaugusieji, akcentuoja kitus dalykus. Jie jaučiasi stiprūs, kai blogis yra nugalimas. Pavojai egzistuoja, bet herojus neišsigąsta, nepasiduoda, kovoja ir išeina nugalėtoju.

Vaikai mėgsta paprastą siužetą, juos žavi galimybė kažką suvaidinti. Vaikai nesunkiai įsimena eilėraščius, kuriems būdingas lengvas rimas, emocingumas.

Užsiimdama su vaiku, galite pažadinti jo norą skaityti. Vaikai skaitančius tėvelius, knygutes turi matyti namuose. Skaityti vaikams reikia pradėti nuo pat pirmųjų dienų. Kūdikiai mokosi klausydamiesi, o neseniai atliktas tyrimas parodė, kad paveikslėlių knygos pasižymi daug didesne žodžių įvairove nei įprasti pašnekesiai su vaiku. Taigi nuolatos skaitydami kūdikiui, o vėliau vaikui padedate jam visapusiškai lavėti. Švedijos rašytojas Johan Unenge pasakojo, kad jo gimtojoje šalyje atliktas tyrimas parodė, kad neskaitančios šeimos 6 m. vaiko žodyną sudaro apie 7 000 žodžių, tuo tarpu skaitančios šeimos 6 m. vaiko - apie 17 000.

Interaktyvios knygelės: patirtis per žaidimą

Interaktyvios knygelės - puikus pasirinkimas mažiesiems. Jos skatina vaikučius greičiau susidomėti magišku knygų pasauliu. Šios knygelės, su slankiaisiais mechanizmais, skatina motorinių įgūdžių vystymąsi bei veiksmo - žvilgsnio koordinaciją, padeda suprasti atlikto veiksmo/pasekmės ryšį. Gerai žinomos pasakos vaikams su judančiomis detalėmis, pavyzdžiui, „Pirmosios istorijos” - tai interaktyvios pasakų knygos, adaptuotos patiems mažiausiems skaitytojams. Paprastas, aiškus siužetas, smagūs piešiniai, slankieji mechanizmai patiks 1-3 metų vaikams.

Iliustracijų reikšmė

Jaunieji skaitytojai dažnai susižavi pamatę rožinius viršelius ir blizgius knygos puslapius. Jeigu norime išmokyti savo mažylį gero skonio, parinkime tokias knygas, kurias iliustruoja dailininkai profesionalai. Iliustracija tiek pat svarbi kaip ir tekstas, nes ji lavina fantaziją.

Lietuvių vaikų literatūros klasika ir šiuolaikiniai kūriniai

Daugelis su nostalgija prisimena vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“. Reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams šimtuke garbingiausią pirmą vietą užėmė Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“, o jos eiliuotas variantas gavo modernius spalvotus drabužius - Redos Tomingas iliustracijas. Tarp populiariausių taip pat puikuojasi Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų, išlieka aktuali ir šiandien.

Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904) ir Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). Tarp šiuolaikinių lietuvių autorių labai mėgiama Vytauto V. Landsbergio jaunesniojo kūryba, ypač apie arklį Dominyką, taip pat Kęstučio Kasparavičiaus ir Vytautos Rašicko knygos.

Ypač turtinga ir vaizdinga kalba pasižymi vaikų rašytojos Neringos Vaitkutės kūriniai, tarp kurių ir skaitytojų jau pamėgta knygų serija jauniesiems paaugliams „Klampynių kronikos“ ir „Klampynių kronikos 2. Neramios dienos“. Pirmoji serijos „Klampynių kronikos“ dalis pripažinta geriausia 2018 metų knyga vaikams ir paaugliams (IBBY Prano Mašioto premija) už turtingą tapybišką kalbą, lietuvių tautosakos interpretaciją ir stebuklingą pasaulį. Šiemet N. Vaitkutė paskelbta Vaikų literatūros apdovanojimo laimėtoja.

Populiariausios knygos ir autoriai

Nuostabios iliustracijos ir gražiausios istorijos - tai vaikiškos knygos, kurios bus įdomios tiek vaikams, tiek tėvams. TOP perkamiausios knygos pasakų ir istorijų kategorijoje: Skruzdėliuko Nežiniuko knygos apie gamtos pažinimą, „Mažyliai naktyje“ ir „Mažyliai pievoje“ su judančiais elementais vaikams nuo 6 mėn.

Gražiausios pasakos vaikams: Lietuvių liaudies pasakos, Pasaulio pasakos, Stebuklinės pasakos.

Vaikų tarpe itin populiarios knygų serijos: apie raganėlę Vinę, Linos Žutautės knygos apie Kakę Makę, John Grogan knygos apie šuniuką Marlį, Annos Casalis knygutės apie peliuką Luką ir Eno Raud knyga apie lėlės Cypliuko nuotykius. Mamos vaikams dažnai prašo savo vaikystės knygos - „Kikas“ (aut. Charles Gustav Thorson).

Iš užsienio autorių didelio populiarumo sulaukė Otfried Preusslerio kūryba - „Plėšikas Honceplocas“ ir „Raganiukė“, Tuvės Janson Trolių Mumių istorijos ir Astridos Lindgren knygos, ypač apie Pepę Ilgakojinę ir Karlsoną. Otfriedo Preußlerio „Mažasis vandenis“ yra įvertintas Vokietijos nacionaline jaunimo literatūros premija.

Pradinių klasių mokiniams vienas geriausių pasirinkimų yra Paulo van Loono knygų serija „Vilkolakiukas Dolfas“. Dolfas - draugiškas, linksmas ir malonus personažas, su kuriuo gera tapatintis ir kartu mokytis drąsos, gebėjimo priimti save tokį, koks esi, ištikimybės draugams, pasitikėjimo savimi ir savo šeima. Ką tik pasirodė jau tryliktoji šios knygų serijos dalis lietuvių kalba, pavadinimu „Vilkolakiukas Dolfas“.

Švedų vaikų rašytojos Katarinos Taikon knygoje „Katidzė“ pasakojami romų tautybės padaužos mergaitės Katidzės, gyvenančios vaikų namuose, nuotykiai. Tai linksmos istorijos apie rimtus ir sudėtingus dalykus, turinčios nemažai autobiografinių bruožų.

Vyresnių vaikų tarpe pati skaitomiausia knyga yra Jeff Kinney „Nevykėlio dienoraštis“. Mėgiamos peliuko Džeronimo Stiltono istorijos. Populiarios ir lengvesnio turinio knygos, mėgiamas dienoraščio formatas (itin skaitoma Rachel Renee Russell knyga „Prietrankos dienoraštis“). Paauglių pasaulio problematikai skirta knygų serija „Beveik suaugę“.

Leidyklos ir naujienos

Leidykla „Skaitau nuo gimimo” - mamos patirties įkvėptas projektas, kuriame knygos vaikams yra kruopščiai atrinktos remiantis asmenine patirtimi. Ši leidykla taip pat yra išleidusi ir Lietuvoje jau gerai žinomas korteles vaikams: „Paukščiai”, „Vabzdžiai”, „Miško gyvūnai”, „Kosmosas”. Knygas rašė Pekine gyvenanti Evelina Daciūtė, jas paišė Rasa Kaper, apsistojusi Olandijoje, o jų istorijų tematika ir piešiniai dailūs, neperkrauti, bet ne per daug meniški, suprantami net ir trimetei.

Leidyklos „Tikra knyga” išleistos „Meškių istorijos. Lubinų labirintas” taip pat yra populiarios. Kokybiškus leidinius galima atskirti ir pagal gerai žinomus vardus, pavyzdžiui, Linos Žutautės paveikslėlių knygų serija apie Kakę Makę, Jujjos Wieslander knygos apie Mamulę Mū. Puikias paveikslėlių knygas leidžia specializuota vaikų literatūros leidykla „Nieko rimto“, taip pat „Burokėlis“, neretai gerų knygų mažiausiesiems pasiūlo ir „Alma littera“.

Tarp vertingų verstinių knygų išskiriamos R. J. Palacio „Stebuklas“ ir John Boyne „Baisus dalykas nutikęs Barnabiui Broketui“, pasižyminčios ne tik įdomiu turiniu ir nagrinėjamais klausimais, bet ir puikiu vertimu. Norint nepasimesti gausioje knygų pasiūloje, vertėtų bent kartais užmesti akį į tai, kas vyksta vaikų literatūroje. Knygų aktualijos pristatomos žiniasklaidoje, vaikų literatūrai skirtame žurnale „Rubinaitis“. Jei abejojama dėl knygos, knygyne gali padėti pardavėja, o bibliotekoje reikėtų nesidrovėti klausti bibliotekininko.

Lietuvos bibliotekų vaikų skyrių statistika (Rugsėjis)

Vaikų skyriuje jauniausiųjų skaitytojų knygos suskirstytos į dvi grupes, o bendra statistika rodo, kad jaunųjų skaitytojų skaičius bibliotekoje šiek tiek didėja. Vaikai, ypač mažieji, gali ateiti, dėl to, kad mokytoja uždavė kažką per atostogas perskaityti, o paskui ir patys pamėgsta lankytis. Nors vaikų apskritai mažėja, bibliotekos darbuotojai pastebi ilgalaikį susidomėjimą knygomis. Knygos dabar yra spalvingesnės, įvairesnės, jų yra daugiau, o vaikai dažniausiai renkasi naujesnius knygų leidimus. Tiesa, vyresnių paauglių apsilankymų skaičius - ženkliai mažesnis, mat šeštokai-aštuntokai bibliotekose pradeda lankytis mažiau, mat jiems labiau pradeda rūpėti laukas ir kiti dalykai.

Lietuvių liaudies pasakų ištraukos

Vaikai mėgsta pasakas, kurias jie gerai žino. Jiems labai smagu, kai atsimena eigą, gali pataisyti pasakotoją. Tarp tokių pasakų - klasikinės lietuvių liaudies istorijos, kuriomis džiaugiasi tiek mažiausieji, tiek jų tėveliai.

• Apie duonutę:

  Kartą senelė sako: - Seneliuk, seneliuk, neturime duonutės. Ką darysime? - Et, nedidelė bėda, - atsakė senelis. - Aš atnešiu miltų, tu užmaišyk tešlą ir iškepsime duonutę. Kaip tarė, taip ir padarė. Senelis atnešė maišelį ruginių miltų, senelė duonkubilyje užmaišė tešlą, o...

• Skruzdėlė ir žiogas:

  Buvo labai graži vasaros diena. Skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako: - Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis! Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...

• Ožka ir septyni ožiukai:

  Pamiškėje trobelėje gyveno ožka su septyniais ožiukais. Kartą eidama į mišką ožka sušaukė ožiukus ir sako: - Aš einu parnešti šieno, o jūs neįleiskite trobon vilko. Jį pažinsite iš storo balso. - Gerai, motute, - sušuko ožiukai. - Mes jau mokėsim pasisaugoti! Vilkas girdėjo...

• Varna ir sūris:

  Šeimininkė suspaudė gražų didelį sūrį ir padėjo jį džiūti ant palangės. Kur buvus, kur nebuvus, varna tik plast plast ir prišokus jį pagriebė. Pagriebus atsitūpė medžio viršūnėje ir patenkinta apsidairė. Tuo metu iš miško atslinko lapė ir pamatė varną su sūriu. Lapei iš...

• Pupos pasaka:

  Gyveno senelis ir senelė. Nieko jie daugiau neturėjo, tik trobelę ir vištytę su gaidžiuku. Kartą gaidžiukas kapstė žemę ir iškapstė pupą. - Pasodinkime pupą, tegu auga, - pasakė senelis. Paėmė senelė molinį puodą ir pasodino į jį pupą. Pasodino, o puodą padėjo po lova...

tags: #idomios #vaikiskos #istorijos

• Išsami informacija apie Druskininkų globos ir slaugos namus
• Vaikų auklėjimo gairės: kaip išvengti dažniausių problemų?
• Gimimo dienos paminėjimo ypatumai
• Vaikų vaidyba ir modeliavimas: viskas, ką būtina žinoti
• Atraskite „Rugiagėlės“ ugdymo principus