Vaikų higienos svarba ir tėvų vaidmuo

Sveiki dantys yra labai svarbus vaikų sveikatos veiksnys, o dantų ėduonis - vienas iš labiausiai paplitusių vaikų ligų. Tai ar vaikų dantys bus sveiki priklauso nuo jų tėvų pastangų, kadangi dantų ėduonis yra netinkamos žmogaus elgsenos pasekmė, kurią sukelia apnašose esantys mikroorganizmai. Labai svarbu juos pašalinti valant šepetėliu ir pasta. Labai dažnai vaikų dantų ėduonis komplikuojasi, o jo gydymas - sudėtingas ir brangus. Dažnai komplikacijų gydymas baigiasi danties išrovimu, dėl ko vėliau kyla sąkandžio, kramtymo funkcijos sutrikimai bei estetiniai defektai.

Nustatyta, kad vaikų dantų ėduonis prasideda pakankamai anksti. Pagrindinis faktorius lemiantis ėduonį vaikų amžiuje yra apnašas ir jo valymo dažnumas. Vis dar diskutuojama kaip dažnai turėtų būti valomi dantys, tačiau priimta, jog du kartai per dieną yra optimalus variantas, užtikrinantis gerą apnašo kontrolę.

Vaikystėje ir paauglystėje formuojasi vaikų elgsena, įpročiai, vystosi įgudžiai. Tad labai svarbu nuo pat mažumės vaiką mokyti geros burnos higienos. Iki 6-7 metų vaikų dantis turėtų valyti tėvai, o jei vaikas valosi dantukus pats, vėliau tėvai turėtų patikrinti išsivalymo efektyvumą. Vaiko sugebėjimas taisyklingai išsivalyti dantis priklauso nuo rankų motorinių raumenų išsivystymo. Jaunesnių nei 8 metų vaikų rankų motorika nėra adekvati.

Burnos higienos priežiūra nuo mažens

Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbu prižiūrėti vaiko burnos ertmę. Dar neišdygus dantims tėvai turėtų valyti ir masažuoti dantenas. Taip bus užtikrinta švari ir sveika aplinka dygstatiems pieniniams dantukams. Pasirodžius pirmajam dantukui jį reikia valyti sudrėkintu marliuku, kad būtų pašalintos visos apnašos. Vėliau galima valyti šepetėliu. Jis turėtų būti minkštas, galvutė maža, pritaikyta vaiko burnytei. Šereliai iš kokybiško sintetinio pluošto, nes tokie šepetėliai yra higieniški. Išdygus pirmajam dantukui patartina vaiką atvesti pas gydytoją odontologą pirmajai apžiūrai.

Iki 3 metų amžiaus vaikams reikėtų valyti dantukus su pasta turinčia 500 ppm fluoridų (fluoro kiekis dantų pastose nurodomas ppm išraiška - angl. parts per million, fluoro dalelės milijonui dalelių. Kuo didesnis fluoro kiekis pastoje, tuo ji geriau saugo dantis nuo ėduonies). Jei jaunesnis nei 3 metų vaikas jau turi ėduonies pažeistų dantukų, gydytojas odontologas gali skirti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoridų. Dantų pasta reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Išvalius dantis vaikas turėtų išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare prieš miegą išvalius dantis nieko nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

Nuo 3 iki 6 metų vaikas jau gali naudoti dantų pastą turinčią 1000 ppm fluoro, jei yra daug karieso pažeistų dantukų gydytojas gali parekomenduoti ir su 1450 ppm. Dantų pastos reikėtų naudoti žirnio dydžio kiekį. Išvalius dantis vaikas turi išspjauti dantų pastos likučius, burną išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare prieš miegą išvalius dantis nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, burnos skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo kaip dantų ėduonies profilaktikos dalis. 6-12 metų vaikui rekomenduojama naudoti dantų pastą turinčią 100 ppm fluoro. Jei yra ėduonies pažeistų dantų - 1450 ppm. Dantų pastos ant šepetėlio reikėtų dėti 1-2 cm. Nuo 6 iki 12 metų vietoj pieninių dantų dygsta nuolatiniai. Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų pradėti dantis valytis savarankiškai. Iki 12 metų patartina jog vaikai naudotų tarpdančių siūlą tik msu tėvų priežiūra, o burnos skalavimo skysčiai skiriami tik vaikams nuo 6 metų ir tik su gydytojo paskirimu.

Dantų šepetėlį rinktis minkštą arba vidutinio kietumo. Dantis valytis mažiausiai du kartus per dieną. Kaip papildomas priemonesnaudoti tarpdančių šepetėlį, siūlą, skalavimo skystį ir liežuvio valiklį. Reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą.

vaikų burnos higiena

Asmeninės higienos svarba ir tėvų vaidmuo

Asmeninės higienos taisyklių laikymasis yra būtinas vaiko sveikatai ir daugelio ligų prevencijai. Jauname amžiuje vaikai dažnai kontaktuoja su įvairių bakterijų ir virusų nešiotojais. Tad laikantis tinkamos higienos vaikas sumažina tikimybę susirgti virusinėmis ir bakterinėmis infekcijomis, odos bei kitomis ligomis.

Asmeninė vaikų higiena taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant gerus įpročius. Jei tėvai vaiką moko laikytis higienos taisyklių nuo pat mažumės, tai šis įprotis išliks vaikui iki pilnametystės. O be to, jei vaikas nesirūpina savimi ir nesilaiko tam tikrų higienos taisyklių - jis gali atstumti kitus bendraamžius, o tai, savo ruožtu, gali turėti įtakos jo savivertei ir psichinei sveikatai. Kalbame apie blogo burnos kvapo atsiradimą, nešvarius nagus ar plaukus.

Asmeninė higiena yra gana plati sąvoka: ji apima ne tik rūpinimąsi savo kūnu ir žinojimą kaip išsirinkti bei naudoti tinkamą vaikišką kosmetiką, bet ir drabužių bei batų priežiūrą, švaros palaikymą namuose, tinkamų miego sąlygų kūrimą, sveiką mitybą ir gyvenimo būdą apskritai. Viso to išmokyti vaiką yra svarbiausias tėvų uždavinys, nes ateityje jis turės su tuo susitvarkyti pats.

Taigi, reguliarus elementarių higienos taisyklių laikymasis apsaugo vaiką nuo daugelio sveikatos problemų: viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, odos ligų, karieso, dantenų ir burnos gleivinės ligų, urogenitalinės sistemos uždegiminių procesų ir „nešvarių rankų ligų“ (rotavirusinės infekcijos, dizenterijos ir kt.). Vaikų higiena veikia imuninę sistemą: rankų plovimas, reguliarus patalpų vėdinimas ir šlapias valymas, dažni pasivaikščiojimai gryname ore, taip pat sveika mityba ir pakankamas miegas daro žmogaus organizmą mažiau imlų virusams.

Higienos taisyklės naujagimiams ir ikimokyklinukams

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais naujagimiams reikia ypatingos tėvų priežiūros ir dėmesio. Vienas iš svarbių kūdikio priežiūros aspektų - stebėti jo higieną. Tinkamos higienos procedūros padeda išvengti daugelio vaiko sveikatos problemų, taip pat sustiprina ryšį tarp tėvų ir naujagimio. Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti apie naujagimio higieną, yra reguliarus maudymas. Naujagimį maudyti reikia kartą per dvi ar tris dienas. Svarbu atsiminti, kad vanduo vonioje turi būti šiltas, apie 37°C. Būtina naudoti hipoalerginius prausiklius be kvapiųjų medžiagų. Kūdikį maudyti reikia atsargiai, geriausia specialioje vonelėje. Jūsų vaiko drabužiai turi būti pakeisti iš karto po maudymosi, kad išvengti odos sudirginimo. Be to, labai svarbi intymios higienos priežiūra po kiekvieno sauskelnių keitimo. Rinkitės švelnias, vaikams skirtas intymios higienos priežiūros priemones.

Vaiko oda taip pat turi būti kruopščiai prižiūrima kasdien, naudojant hipoalerginius kremus ir aliejus, kuris padės išlaikyti odą švelnią ir sudrėkintą. Vaiko drabužiai turi būti pagaminti iš natūralių audinių, kad nesukeltų dirginimo. Taip pat svarbu pasirinkti kokybiškas, „kvėpuojančias“ sauskelnes, tinkančias mažyliui pagal dydį: jos neturėtų spausti kūdikio kojyčių ir pilvo, kitu atveju gali sukelti iššutimus. Sauskelnes rekomenduojama keisti kas 3 valandas arba prireikus dažniau. Taip pat reikia daryti pertraukas oro vonioms. Be to, svarbi ir nagų priežiūra, kadangi vaikų nagai auga labai greitai. Rekomenduojama nagus kirpti bent kartą per savaitę specialiomis žirklėmis. Kirpti nagus geriausia po maudynių. Po procedūros reikia patikrinti, ar nėra aštrių kampų, kurie galėtų subraižyti kūdikio odą.

Asmeninė higiena nuo vaikystės yra vienas iš sveikos gyvensenos kriterijų. Svarbu atminti, kad vaikystėje įskiepyti higienos įgūdžiai išliks visam gyvenimui ir padės išvengti daugelio sveikatos problemų. Bendrosios vaikų higienos taisyklės apima kasdienį maudymąsi, drabužių keitimą, odos ir kūno priežiūrą, dantų valymą, nagų ir plaukų priežiūrą. Be to, labai svarbu rinktis vaikams skirtas kūno priežiūros priemones.

Burnos higienos priežiūra būtina dar prieš atsirandant pirmiesiems dantims. Kūdikio burnytę reikia nuvalyti sterilia minkšta servetėle, suvilgyta virintu vandeniu. Tai turėtų būti daroma ryte ir vakare. O kai atsiranda pirmieji dantukai, reikia įsigyti specialų dantų šepetėlį ir dantų pastą pagal vaiko amžių. Tėvai turi valyti vaikams dantis kasdien, du kartus (ryte ir vakare). O vyresniame amžiuje, kai vaikas pradeda valytis dantukus pats, jam reikia paaiškinti dantų valymo techniką ir išmokyti išsiskalauti burną. Tačiau iki maždaug 6 metų vaikui reikės pagalbos ir jo veiksmų kontrolės, nes iki šio amžiaus greičiausiai jis pats negalės tinkamai išvalyti burnos ertmės.

Jei pastebite, kad po maudynių vaiko oda išsausėja, kreipkitės į savo pediatrą, kuris parinks drėkinamąsias priemones. Vaiką būtina prausti po kiekvieno sauskelnių keitimo. Vaikui augant jį reikia išmokyti taisyklingai naudotis puoduku, kaip nusirengti ir apsirengti. Paaiškinkite, ką reikia daryti po šlapinimosi ir tuštinimosi. Iš pradžių šį procesą turi kontroliuoti tėvai, tačiau pamažu vaikas išmoks pasirūpinti savimi.

vaikų maudynės

Tėvų patarimai ir gudrybės mokant vaikus higienos

Išmokyti vaiką laikytis higienos taisyklių - viena svarbiausių tėvų užduočių. Geri asmeninės higienos įpročiai padeda išlaikyti sveikatą, stiprina imuninę sistemą ir leidžia jaustis gerai. Paaiškinkite vaikui, kodėl jam reikia plauti rankas, valytis dantis, maudytis ir pan. Jis turi suprasti, kad higienos taisyklių nesilaikymas gali sukelti įvairių ligų ir sveikatos problemų.

Parodykite savo vaikui pavyzdį. Kartu su vaiku išsivalykite dantis ir parodykite, kaip tinkamai atlikti tam tikras procedūras. Maži vaikai dažniausiai noriai kartoja suaugusiųjų veiksmus. Taip pat galite sukurti įdomias ir patrauklias sąlygas higienos procedūroms atlikti. Norėdami įtraukti vaiką į rankų plovimo ar dantų valymo procesą, pasistenkite tai daryti žaismingai - galite sugalvoti įvairių žaidimų, kurti daineles. Be to, gali sudominti ir įvairi kosmetika vaikams, su animacinių filmukų herojais ant pakuotės ar malonus priemonių kvapas.

Apdovanokite už pastangas. Pagyrimas yra dar vienas veiksmingas motyvacijos būdas. Svarbu paskatinti vaiką, įvertinti jo pastangas ir pasiekimus. Galite įvesti atlygio už jo pastangas sistemą: tai gali būti mažos dovanėlės ar žvaigždės ant specialios lentos už higienos taisyklių laikymąsi dieną ar savaitę.

Higiena, kaip ir kitos svarbios temos, vaikams įsimenamos kur kas geriau kai informacija pateikiama įdomiai, įtraukiančiai, naudojant pralinksminančius palyginimus, leidžiant susitapatinti su panašioje situacijė atsidūrusiais pagrindiniais veikėjais. Puikūs asmeninės higienos įpročiai ne tik padeda palaikyti švarą, nuostabiai jaustis ir atrodyti, bet ir užkerta kelią infekcinių ligų plitimui. Nors tėvai ir supranta, kaip svarbu vaikus mokyti asmeninės higienos rutinos, ką daryti jei vaikas šių ritualų nemėgsta ir priešinasi? Leidykla „Nieko rimto“ pataria, kaip ikimokyklinukus mokyti taisyklingai plautis rankas, praustis ir prižiūrėti dantukus, pasitelkiant žaidybinius smagių istorijų elementus. Pabandykite!

Vienas svarbiausių vaiko higienos įgūdžių - išmokti taisyklingai ir reguliariai plauti rankas, ypač grįžus iš darželio ar mokyklos, smagiai pažaidus lauke, paglosčius gyvūną, pasinaudojus tualetu ar ruošiantis valgyti. Sušlapinus rankas vandeniu paimkite muilą. Padėkite vaikui išsirinkti mylimiausią rankų muilo kvapą: braškių, apelsinų, gėlių, šokolado ar netgi kramtomos gumos! Atidžiai įtrinkite muilu visą rankų paviršių ir sukamaisiais judesiais muiluokite rankas bent 15 sekundžių arba kol neskubėdami sudainuosite visą „Su gimimo diena!“ dainelę. Tuomet metas kruopščiai išmuiluoti išorines ir vidines rankų puses ir tai tęsti kol dar kartą sudainosite „Su gimimo diena!“. Dar ne viskas! Patrinkite delną į delną, tarpupirščius, nepamirškite pirštų galiukų, panagių, riešų ir nykščių. Atėjo metas nuplauti muilą tekančiu vandeniu ir švarias rankas nusišluostyti sausu asmeniniu rankšluosčiu.

Vieni vaikai tiesiog dievina vandenį, maudynes ir žaidimus vonioje, tačiau nemaža dalis ikimokyklinukų tėvų skundžiasi, jog mažylis nenori būti maudomas, o pliuškenimasis vonioje ar šilta dušo srovė jam asocijuojasi su įvairiomis baimėmis. Dėl to vaiko nevertėtų gėdinti ar drastiškai versti maudytis. Dažnai efektyvesnis būdas, leidžiantis vaikui pamėgti maudynes, yra tėvų kūrybiškumo ir specialių vonios priemonių pasitelkimas. Žinoma, tam prireiks šiek tiek laiko ir kantrybės. Daugeliui vaikų kur kas labiau patinka maudynės vonioje nei dušo kabinoje. Jei tik turite tokią galimybę, įsigykite ar pasigaminkite specialiai voniai skirtų žaislų. Paaiškinkite vaikui, jog jais žaisti galės tik maudynių metu - tokiu būdu maudynės gali tapti laukiamu ritualu, o ne varginančia ir nuobodžia rutina.

Taip pat išmėginkite kvapnias vonios putas, specialias nusiplaunančias kreideles, skirtas piešti vonioje maudynių metu ar putojantį vonios burbulą, suteiksiantį vandeniui norimą atspalvį. Jau nuprausę vaiką, leiskite jam pasidžiaugti žaidimais vonioje ir labai nepykite, jei šiek tiek vandens atsidurs ir ant grindų. Tai natūrali linksmųjų maudynių dalis. Užtat kaip kvepia ir žvilga švarūs plaukai!

Tėvelių pareiga ir atsakomybė - pasirūpinti tinkama vaikų burnos sveikata ir higiena. Nuo pirmojo pieninio danties išdygimo iki pat mokyklinio amžiaus vaikui padėti kruopščiai išsivalyti dantis turėtų tėvai, taip pat pasirūpinti tarpdančių valymu specialiu siūlu. Vaiko dantų valymo rutina taps kur kas įdomesnė, jei įsigysite ar kartu susikonstruosite smagų laikmatį, kuris padėtų sekti laiką valantis dantis. Ryte ir vakare valykite dantukus ne trumpiau nei po 2 minutes. Dantų šepetėlis burnoje turėtų judėti švelniais sukamaisiais ir šluojamaisiais judesiais, atskirai ir kruopščiai išvalant apatinius ir viršutinius dantukus.

vaikų dantų valymas

Tėvai kartu su mažaisiais, ruošdamiesi naujiems mokslo metams, šalia mokyklinių sąsiuvinių, rašiklių, pieštukų ir kitų vaikiškų kanceliarinių prekių nepamiršta įsigyti ir specialiai vaikams skirtų higienos priemonių - skysto muilo, prausiklių, dezinfekcinių rankų gelių, drėgnų servetėlių. Taip pat daugiau nuperkama ir vaikų imuniteto stiprinimui skirtų produktų, pavyzdžiui, vaikiškų žuvų taukų. Tokios specialiai mažiesiems skirtos prekės artėjant rugsėjui tampa vis populiaresnės ir yra gausiai perkamos mūsų parduotuvėse vykstančios mokyklinės mugės metu. Specialiai vaikams skirtos higienos priemonės dažnai yra ne tik pritaikytos jautresnei vaikų odai, tačiau ir parduodamos mažiesiems patraukliose pakuotėse su jų mėgstamų personažų atvaizdais.

Rankų plovimui ir apsisaugojimui nuo viruso tiek vaikams, tiek suaugusiesiems tinka paprastas daugelio rūšių muilas. Vis tik labiausiai rekomenduojama naudoti skystą natūralaus pH muilą dozatoriuose be antimikrobinių priedų. Vaikus reikėtų pratinti rankas plauti dažnai ir kruopščiai - ypač prieš valgį, taip pat kaskart grįžus namo ir tik atvykus į ugdymo įstaigas. Rankas reikėtų plauti muiluojant ir trinant plaštakas 20-40 sekundžių. Ypač kruopščiai reikėtų nuplauti riešus, tarpupirščius, pirštų galiukus, nagus, nykščius.

Vaikai, ypač kūdikiai, turi gerokai jautresnę odą nei suaugusieji, tad ir maži vandens teršalai ar cheminės medžiagos gali sukelti alergijas, dirginimą ar kitus sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, prausiantis su prastos kokybės vandeniu yra tikimybė odos išsausėjimui, bėrimui, uždegimui ar alergijoms. Švarus vanduo padeda ne tik to išvengti, bet it užtikrina gerą higieną ir apsaugą nuo virusų, bakterijų, sukeliančių infekcijas ar ligas. Tai ypač svarbu vaikams, nes jų imunitetas dar nėra pilnai išsivystęs, ir jie yra jautresni infekcijoms. Kitas svarbus dalykas prausiantis švariu vandeniu - tai dušo skleidžiamų neigiamų jonų nauda. Neigiamų jonų nauda yra įvairi ir gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, jie pagerina miego kokybę, nes turi raminamąjį poveikį. Taip pat dėl savo gebėjimo pašalinti alergenus ir užterštus oro daleles, neigiami jonai palengvina kvėpavimo takų ligų simptomus: astmą ar alergijas. Svarbu paminėti ir tai, kad jie didina ir energijos lygį, mažina stresą.

Tėvai įprastai atsakingi, kad vaikai išmoktų valytis dantis, laikytis asmeninės higienos, bet intymioji higiena neretai lieka nutylėta. Nors tinkama intymi higiena yra svarbi sveikatos dalis, ši tema daliai žmonių dar yra tabu, apie tai nepatogu ir nejauku kalbėti. Formuojant tinkamus higienos įgūdžius nuo mažens, kyla mažesnė infekcijų ir kitokių negalavimų rizika. Todėl tėvams nereikėtų laukti, kol vaikai kaip nors išmoks intymios higienos pagrindų savaime ar, dar blogiau, pradės skųstis nemaloniais pojūčiais: niežėjimu, perštėjimu ar skausmu. Kaip mokome vaikus valyti dantis ar trinkti galvą, taip reikėtų paaiškinti ir apie intymią higieną.

Nuo pirmųjų dienų moteriškos lyties kūdikiams būtina kruopščiai prausti išorinius lytinius organus, siekiant išvengti infekcijų. Paaugusias mergaites reikėtų mokyti praustis šiltu vandeniu išangės link, optimaliu atveju - ryte ir vakare, ir nusausinti tapšnojant rankšluosčiu. Nei vaikams, nei suaugusioms moterims nereikia plauti makšties, tik išorinius lytinius organus. Labai svarbu, kad visos mergaitės augtų suprasdamos, jog nieko su jų lytiniais organais iš esmės nėra įgimtai nešvaraus, ypatingai kai tema pasisuka apie mėnesines, tuo pačiu kalbant, kad reikia praustis, taip užtikrinant sveiką vulvovaginalinę zoną. Tiesa, per kruopštus „šveitimas“ yra kenksmingas, naudingiausias yra tiesiog reguliarus prausimasis.

Kiek dažnesnis apsiprausimas gali būti reikalingas per menstruacijas, norint užtikrinti gaivos jausmą. Daugelis moterų nustemba išgirdusios, kad intymiai higienai užtenka tik vandens, specialūs intymios higienos prausikliai nebūtini. Žinoma, juos galima naudoti, tačiau tai yra asmeninio pasirinkimo klausimas, reikalaujantis įžvalgumo ir apdairumo renkantis priemonę. Dalis moterų renkasi praustis su prausikliu, kas yra suprantama, kuomet suprakaituojama dienos metu ar menstruojama. Tačiau jeigu tinka ir patinka, pasirinkimas praustis vien vandeniu yra saugus ir tikrai pakankamas.

Įprastas muilas ar dušo prausikliai intymiai higienai nėra patys geriausi pasirinkimai. Muilas gali sausinti odą, nes nėra skirtas jautrios odos plovimui, o dušo prausikliai dažnai turi pridėtinių kvapiųjų medžiagų, kurios taip pat gali dirginti odą. Tuo tarpu intymiai higienai skirti prausikliai palaiko reikiamą pH, apsaugo nuo odos sudirginimo ar infekcijų. Renkant prausiklius vaikams, svarbu suvokti, kad skirtingo amžiaus vaikai susiduria su skirtingomis problemomis. Paauglystėje dėl hormonų pokyčių padidėja prakaito išsiskyrimas, kūnui bręstant lytiniai organai pradeda išskirti išskyras, mergaitėms atsiranda menstruacijos. Mergaitėms nuo 1-3 metų iki pasireiškiant menstruacijoms rekomenduojami jautriai odai skirti produktai, vėliau, keičiantis terpės pH - preparatai, kurie papildomai padeda išlaikyti pH ~ 4, siekiant išvengti uždegimų. Berniukams geriausia rinktis bekvapius intymios higienos prausiklius.

Kaip ir nepakankama, taip ir pernelyg pedantiška higiena gali sukelti problemų. Nepakankamas prausimasis gali sukelti mikroorganizmų dauginimąsi, lemti nemalonų kvapą ir kitus simptomus. Šios problemos gali pasireikšti lytinių takų niežėjimu, skausmu, paraudimu, išskyrų pakitimu, ir, galiausiai - nemaloniu kvapu. Tokiais atvejais reiktų kreiptis į gydytoją, kuris skiria gydymą priklausomai nuo nustatytos priežasties.

Niežėjimas ir perštėjimas gali atsirasti ne tik dėl infekcijų, bet pasirinkus netinkamas, agresyvias higienos priemones, sausinančias ir pažeidžiančias odą. Jei dar yra dėvimas sintetinis ar itin apspaudžiantis apatinis trikotažas - odos sudirginimas dar labiau didėja. Suaugusios moterys sąmoningesnės, o vaikai gali nepasisakyti, tad patys tėvai turėtų paaiškinti vaikams, kad tylėtų, atsiradus diskomforto jausmui, paraudimui, jo neignoruotų, o iš karto apie jį pasakytų tėvams. Pastebiu, kad tėvai kartais yra linkę vaikus gėdinti: „nesikasyk viešumoje“, „ištrauk pirštus iš kelnių“ ir panašiai. Pastebėjus tokį vaikų elgesį, svarbu atkreipti dėmesį - jį gali lemti jaučiamas diskomfortas, kurį ne visada lengva įvardinti, o parodyti dar nedrąsiau. Kartais ir apžiūrėjus gali nesimatyti nei paraudimo, nei iššutimo, bet atsiradęs nemalonus jausmas jau signalizuoja, kad nėra gerai.

Dažnai bijodami pasipasakoti paaugliai ir suaugusieji uždelsia problemos sprendimą. Vaistininkė sako turėjusi ne vieną atvejį, kai ateina pacientai, kankinami itin stiprių odos sudirginimų, išbandę ne vieną preparatą, bet dažnai ne tą, kurio reikėjo. Nesėkmingi bandymai tik pailgina gydymo trukmę.

vaikų asmeninė higiena

tags: #higiena #prausianti #duse #ikimokyklinio #amziaus #vaikams



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems