Gyvūnų globos namų steigimas ir veikla Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, benamių gyvūnų problema yra opi, reikalaujanti kompleksinių sprendimų ir atsakingo požiūrio. Gyvūnų globos namų steigimas ir efektyvi veikla yra vienas pagrindinių žingsnių siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir kontroliuoti jų populiaciją.
Gyvūnų globėjų asociacijos indėlis ir bendradarbiavimas
Gyvūnų globėjų asociacija įkurta 1999 m. gegužės mėn. Nuo 2008 metų gyvūnų globėjų asociacija bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. 2008 m. liepos 10 d. gyvūnų globėjų asociacija su LR Aplinkos ministerija pasirašė paslaugų atlikimo sutartį. Nuo 2008 metų sutartis yra sėkmingai vykdoma ir atnaujinama kiekvienais metais. Apie Gyvūnų globėjų asociacijos atliekamus darbus ne kartą buvo rengti reportažai, pasakojantys istorijas apie gyvūnus, tokius kaip Pipiras, Benas, Tina, apie gulbių, gandrų paleidimą, apie rožinio pelikano atklydimą į Lietuvą ir apgyvendinimą Žuvinto rezervate bei daug kitų. Minėti reportažai sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Taip pat Gyvūnų globėjų asociacija aktyviai dalyvauja projektuose, padedančiuose rizikos grupių jaunimui socializuotis. Šiam tikslui įgyvendinti yra sudarytos sutartys su Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriumi - pataisos namais, Kauno regiono pataisos inspekcija, Kauno Švč. Strielčių g. 1, 64464 Norgeliškės, Punios sen., Alytaus r., Kaukėnų g. 8, LT-92336 Kalnuvėnai, Sendvario sen., Klaipėdos r., Stoties g. 18, 62431 Alytus, Alytaus m. Žemėlapyje pažymėtos tik fizinę būstinę turinčios įstaigos bei organizacijos, pavyzdžiui, Kauno r. Užliedžių sen., Sausynės k., Tvenkinio g., Liepų g. 2, 53290 Linksmakalnis, Linksmakalnio sen., Kauno r., Vyčio Kryžiaus g. 173, 53303 Jonučiai, Alšėnų sen., Kauno r. ir kitos įstaigos įvairiose Lietuvos vietovėse, tokiose kaip Šilutė, Šiauliai, Pakruojis, Biržai, Mažeikiai, Telšiai, Utena, Tauragė, Vilnius ir Ukmergė.
Benamių gyvūnų problema Lietuvoje ir sprendimo būdai
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pareigas einantis Giedrius Blekaitis akcentavo: beglobiai gyvūnai yra ne vien Lietuvos, Europos, bet viso pasaulio problema. Ją spręsti privalo savivaldybės. Svečias akcentavo, esą Lietuvoje valkataujančių šunų mažėja, tačiau susirūpinimą kelia katės, kurios šiltėjant orams veisiasi tiesiog prie konteinerių. Tačiau Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkė Rūta Liberienė paneigė mintis, neva beglobių šunų mažėja. Anot jos, per 10 metų, kai Bernatoniuose veikė gyvūnų globos namai, per metus juose gyvendavo per 10 tūkstančių šunų. R. Liberienė taip pat akcentavo, kad artėjant vasarai sodininkai įsitaiso šunis, tačiau pasibaigus sezonui juos paleidžia likimo valiai ir jie tampa valkataujančiais.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis ragino problemą spręsti kompleksiškai, tai yra kartu spręsti valkataujančių gyvūnų gaudymą, jų laikymą, priežiūrą, naujų šeimininkų paiešką, utilizavimą ir taip toliau. Anot jo, globos namai gali būti privatūs, valstybiniai, įkurti bendromis lėšomis. B. Noreikis akcentavo: pagal Prahos pavyzdį, efektyviausiai veikia valdžios įkurtos įstaigos, juolab kad valdžia visada bus atsakinga už valkataujančius gyvūnus ir už šios problemos sprendimą privalės mokėti.
Finansavimas ir gyvūnų registracijos sistemos svarba
Finansuoti privalo valdžia. B. Noreikio įsitikinimu, turi būti įvesta gyvūnų registracijos sistema. Šeimininkui užregistravus, pavyzdžiui, šunį ir sumokėjus metinį mokestį, būtų išduodamas žetonas. Visi matytų ir žinotų, kam gyvūnas priklauso. Be to, už surinktus mokesčius būtų išlaikomi gyvūnų globos namai. B. Noreikio teigimu, kaip automobiliams buvo įvesta techninė priežiūra, tokią ar panašią apžiūrą galima įteisinti ir gyvūnams: veterinarijos gydytojai už šias paslaugas surinktus mokesčius pervestų savivaldybei.
Kiekvienas gyvūno augintinio globėjas, pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui, atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema.
Gyvūnų globos namų steigimo reikalavimai ir iššūkiai
Anot Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkės, valdžios skiriamų pinigų šunims šerti užtekdavo vos 3-4 mėnesiams, o paskui patiems darbuotojams be atlygio tekdavo naudoti savas lėšas. Norint steigti gyvūnų globos namus, iš pradžių reikėtų 10 voljerų su visa įranga, tai kainuotų 32 tūkstančius litų. „Reikia žemės, pastatų, atskirų priimamiems ir išleidžiamiems gyvūnams sutarčių su veterinarijos gydytojais“, - aiškino R. Liberienė.
Apskrities viršininkė Gema Umbrasienė sakė, esą „Panevėžio specialaus autotransporto“ bendrovėje veikia gyvūnų globos namai, tačiau ten šunys net iš rajono nepriimami, o rajonuose tokių įstaigų išvis nėra. J. Katinas replikavo, kad į Panevėžio rajoną šungaudžiai važiuoja iš Alytaus. R. Liberienė akcentavo, jog Bernatoniuose daugiau gyvūnų globos namų nebebus.
Galiausiai nuspręsta nueiti paprasčiausiu keliu ir sudaryti darbo grupę dėl konkrečios vietos gyvūnų globos namams parinkti, išsiaiškinti, koks tokių namų poreikis, kiek reikėtų lėšų jiems įsteigti ir išlaikyti. Galiausiai G. Umbrasienė pareiškė gyvūnų globos namų steigimo klausimą kelsianti Regiono plėtros tarybos posėdyje. Be to, tikimasi paskelbti gyvūnų globos namų steigimo banko sąskaitą. Į ją pinigus galėtų pervesti gyvūnų likimui neabejingi žmonės ir įmonės.
Vilniaus gyvūnų globos namų veiklos pavyzdys
Anot Giedriaus Blekaičio, Vilniuje įrengti modernūs gyvūnų globos namai, nemažai investuota, tačiau daug kas priklauso nuo jų sąveikos su veterinarijos gydytojais, nes ne visada galutinis tikslas turi būti gyvūno sunaikinimas. Vilniaus gyvūnų globos namai gaudo bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus miesto viešosiose teritorijose, suteikia jiems laikiną prieglaudą ir pirmąją veterinarinę pagalbą. Jie registruoja dingusius arba rastus gyvūnus bei teikia informaciją apie juos.
Vilniaus gyvūnų globos namai nemokamai paima gyvūnus iš vienišų neįgaliųjų gyventojų, vienišų pensininkų, kurie dėl sveikatos būklės neįstengia savo globotinių atvežti patys. Taip pat nemokamai priimami sveiki, tinkami dovanojimui gyvūnai (iki 8 m. amžiaus). Gyventojus, ieškančius savo augintinio, norinčius išsirinkti ar pristatyti gyvūną, kviečiame darbo dienomis nuo 12 iki 18 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis - nuo 12 iki 15 val. Mūsų prieglaudoje nuolat atsiranda naujų gyvūnų istorijų.
Programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP)
Programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ esmė yra humaniškai kontroliuoti benamių kačių populiaciją. Šią programą Vilniaus gyvūnų globos namai vykdo nuo 2011 metų. Vykdant PSP programą benamės katės sugaunamos, jei sveikos - kastruojamos ar sterilizuojamos, o po keleto dienų, operacijos randeliams sugijus, paleidžiamos toje pačioje vietoje, kur buvo sugautos.
Žmonėms dažnai kyla klausimų, kodėl pagautos katės nelieka prieglaudoje. Atsakymas paprastas - laukinės katės nesugeba prisitaikyti gyventi patalpose, todėl narvelyje ar net namuose labai stresuoja. Kiemas, iš kurio jos buvo paimtos, ir yra tikrieji jų namai: čia jos geriausiai jaučiasi, čia yra jų medžioklės plotai. Sterilizuotos katės ir toliau gina savo teritoriją, neįsileidžia į ją naujų gyventojų. Tačiau svarbiausia - čia jos efektyviai kontroliuoja graužikų (kartais platinančių sudėtingai pagydomas ligas) populiaciją. Būtent todėl kai kuriuose kiemuose pastatyti specialūs nameliai, kuriuose katės gali pasislėpti esant nepalankioms oro sąlygoms. Jei viešosiose Vilniaus miesto erdvėse pamatote nepažymėtas benames kates (neįkirptu kairės ausies galiuku), praneškite trumpuoju telefono numeriu 1355 arba kreipkitės tiesiogiai į Vilniaus gyvūnų globos namų specialistus - +370 527 36188.
Registruoti augintinį operacijai senjorai gali kiekvieno mėnesio 1 d., skambindami telefono numeriu +370 652 57707 - darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val., savaitgaliais - nuo 9 val. iki 16 val. Operacijos laiką pasiūlys specialistai.
Atskaitomybė ir duomenų apsauga gyvūnų globos srityje
Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas interneto svetainėje, kurios adresą teritorinei VMVT nurodė kaip informacijos apie globojamus gyvūnus skelbimo priemonę, arba visuomenės informavimo priemonėje, kurios pavadinimą nurodė kaip informacijos apie globojamus gyvūnus skelbimo priemonę, skelbia praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą, kurioje gyvūnų duomenis nurodo pagal jų rūšis nuo metų ar veiklos pradžios (jei veiklos pradžios data nesutampa su metų pradžia). Ataskaitoje apie gyvūnų kaitą nurodomas gyvūnų, per ataskaitinį laikotarpį laikytų, priimtų, nugaišintų (nugaišusių), perduotų kitiems gyvūnų savininkams ir grąžintų gyvūnų savininkams, skaičius.
Organizacija, priimdama gyvūną, turi šiose sąlygose numatytas teises, skirtas užtikrinti kitų gyvūnų, priklausančių atiduodančiam asmeniui, gerovę ir užkirsti kelią nepagrįstam gyvūnų dauginimui. Atiduodantis asmuo taip pat patvirtina, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu šioje srityje. Šalys įsipareigoja saugoti ir neatskleisti asmens duomenų tretiesiems asmenims be kitos Šalies sutikimo, taip pat tvarkyti asmens duomenis Europos Sąjungos teisės aktų bei Lietuvos Respublikos įstatymų pagrindais ir tik tiek, kiek reikalinga sutarties bei taikytinų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui (remiantis 2016 m. balandžio 27 d. reglamentu).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
