Teisinėje sistemoje dažnai painiojamos dvi skirtingos priemonės - globa ir rūpyba. Nors jos turi bendrų bruožų, jos skiriasi tiek savo apimtimi, tiek pasekmėmis žmogaus teisėms bei artimųjų atsakomybei. Svarbu suprasti, kad sprendimą dėl šių priemonių nustatymo visais atvejais priima tik teismas.

Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos, kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai priemonė, taikoma tik tada, kai kitų būdų užtikrinti žmogaus saugumą ir interesus nebepakanka. Globa - kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, o tai reiškia, kad žmogus savarankiškai nebegali sudaryti sandorių, spręsti finansinių ir teisinių klausimų - visus svarbiausius sprendimus jo vardu priima paskirtas globėjas.
Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę. Dažniausiai tai susiję su psichikos sutrikimais ar priklausomybėmis. Rūpyba - kai gebėjimai iš dalies apriboti. Tai lankstesnė priemonė, leidžianti žmogui išlaikyti dalį savarankiškumo: asmuo gali atlikti kasdienius veiksmus, tačiau priimant sprendimus srityse, kuriose veiksnumas teismo apribotas, reikalingas rūpintojo sutikimas, priežiūra ar pagalba. Taip pat rūpyba gali būti nustatoma veiksniam asmeniui, dėl fizinės sveikatos būklės negalinčiam savarankiškai naudotis savo teisėmis ar vykdyti pareigų.
Į teismą dėl globos ar rūpybos nustatymo gali kreiptis asmens sutuoktinis, tėvai ar pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija ar prokuroras. Veiksnus žmogus dėl rūpybos į teismą kreipiasi pats. Dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą.
Svarbiausia proceso dalis - teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai. Būtent ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu teismo sprendimo pagrindu. Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali atmesti pareiškimą, pripažinti žmogų ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą arba pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą.

Globėjo vaidmuo nėra formalus - jis apima kasdienius sprendimus ir atsakomybę už žmogaus gerovę. Globėjas rūpinasi globotinio sveikatos priežiūra, finansais ir atstovauja jam institucijose. Rūpintojo vaidmuo - padėti, o ne spręsti už žmogų. Jis konsultuoja, prižiūri finansinius sprendimus ir saugo nuo galimų klaidų.
| Funkcija | Globėjas | Rūpintojas |
|---|---|---|
| Sprendimų priėmimas | Priima sprendimus neveiksnaus asmens vardu | Padeda priimti sprendimus, duoda sutikimą |
| Atstovavimas | Atstovauja visose srityse be pavedimo | Atstovauja ribotai veiksnių asmenų interesams |
Vaiko globa - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas. Vaikui iki 14 metų nustatoma globa ir skiriamas globėjas, o vyresniems negu 14 metų vaikams steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.
Globos formos:

Norint tapti globėju, būtina išklausyti privalomus mokymus, gauti sveikatos pažymą ir sulaukti specialistų išvados dėl pasirengimo vaiko globai. Svarbu atsiminti, kad socialinė globa, teikiama pagal Socialinių paslaugų įstatymą, nėra tapati Civiliniame kodekse nustatytai globai, todėl visada rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininkais dėl konkrečios situacijos.
tags: #globa #tarptautiskai #pavadinimas