GIMK Programa ir Išsamus Globos bei Įvaikinimo Kelias Lietuvoje

Globa ar įvaikinimas - tai ypatinga dovana, suteikianti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti mylinčioje ir saugioje šeimoje. Tai atsakingas ir reikšmingas žingsnis, kuriuo siekiama suteikti šeimą ir namus vaikams, likusiems be tėvų globos. Lietuvoje šis procesas apipintas įvairiais mitais ir klaidingais įsitikinimais, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Globos centrai yra tam, kad padėtų išsklaidyti abejones ir suteiktų visą reikalingą pagalbą.

Nors įvaikinimas ir globa turi bendrą tikslą - užtikrinti vaiko gerovę - tai yra dvi skirtingos teisinės procedūros, turinčios savitų niuansų.

Globos ir Įvaikinimo Apibrėžtys

Norintys tapti vaikų globėjais ar įtėviais turi suprasti šių terminų reikšmes ir skirtumus.

• Globa - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas. Vaikui globa nustatoma tuomet, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys jo auginti.

• Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Globos ir Įvaikinimo Rūšys bei Jų Ypatumai

Lietuvoje yra keletas globos ir įvaikinimo formų, kurios atitinka skirtingus vaikų poreikius ir globėjų galimybes.

Budintis Globotojas

Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Budintys globotojai yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Taip vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu sugrįžti į namus. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

Nuolatinis Globotojas

Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.

Kad geriau suprastumėte pagrindinius skirtumus tarp globos ir įvaikinimo, pateikiame apibendrintą informaciją:

GIMK Programa: Kelias į Globą ar Įvaikinimą

Žmonėms, kurie nori tapti globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais, nuolatiniais globotojais, šeimynų dalyviais ar įtėviais, Globėjų ir įtėvių rengimo programa (GIMK - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, nuolatinių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa) yra žinių ir pagalbos šaltinis. Jos tikslas yra dalytis svarbia informacija Jūsų tobulėjimui, kad galėtumėte tapti tinkamais globėjais ar įtėviais. Svarbus GIMK programos dėsnis - viską pradėti nuo savęs.

GIMK programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai - padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patyrimą vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą. Globėjų ir įtėvių rengimo programos įgyvendinimas neapsiriboja vien asmenų, ketinančių globoti (rūpintis), teikti vaiko priežiūros paslaugas ar įvaikinti vaikus, rengimu.

Mokymai apima esmines temas, padedančias pasirengti vaiko globai ar įvaikinimui:

• Vaiko globos sistema
• Trauma, gijimas
• Savivertė
• Pasirengimas pokyčiams
• Stresas globojant ar įvaikinus vaiką
• Lytinio ugdymo klausimai

Reikia daug laiko ir energijos, kad būtų priimtas galutinis teisingiausias sprendimas.

Išsamus Globos ir Įvaikinimo Procesas: 7 Žingsniai

Tapti globėju ar įtėviu yra nuoseklus procesas, susidedantis iš kelių etapų, kuriuos reguliuoja valstybinės institucijos, siekdamos užtikrinti vaiko interesų apsaugą.

Pasirengimo etapas trunka iki 5 mėnesių ir apima šiuos žingsnius:

1. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos. Pirmiausia, apsispręskite ir ieškokite informacijos apie globą ar įvaikinimą, konsultuokitės su specialistais.

2. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046a formos gavimo. Būtina gauti medicininę pažymą, patvirtinančią jūsų tinkamumą globoti ar įvaikinti.

3. Dokumentų pateikimas. Surinkti reikalingus dokumentus ir juos pateikti Žiburio Fondui, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui arba pasinaudoti elektronine paslauga „Asmens skyrimas vaiko globėju (rūpintoju)“ ir pateikti prašymą elektroniniu būdu.

4. Pradinis dokumentų vertinimas ir kvietimas į mokymus. Per 20 darbo dienų atliekamas pirminis dokumentų vertinimas. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, specialistai jus nukreips į artimiausią GIMK mokymų grupę.

5. GIMK mokymai. GIMK kursų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai ir juos sudaro 7 grupinės sesijos bei ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai jūsų namuose (arba 10 kassavaitinių temų ir bent du individualūs susitikimai). Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti ar įvaikinti vaiką. Kursų metu pateikiama teorinė medžiaga, atliekamos praktinės užduotys ir vedamos diskusijos.

6. Išvados globai gavimas. Išklausius GIMK mokymus, juos vedę specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai. Joje bus nurodyta, kokiu vaiku šeima geriausiai galėtų pasirūpinti. Baigus mokymus, per 10 darbo dienų pateikiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti.

7. Laukimas ir sprendimo priėmimas. Gavus teigiamą išvadą, jūsų duomenys bus įvesti į SPIS (socialinės paramos šeimai informacinė sistema). Globos atveju gaunamas pasiūlymas globoti vaiką. Įvaikinimo atveju asmuo yra įrašomas į Norinčių įvaikinti LR piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir yra laukiama pasiūlymo įvaikinti. Kai globa bus reikalinga konkrečiam vaikui, jūs sulauksite skambučio. Antrasis įvaikinimo etapas - galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo laukimas. Abiem atvejais gavus pasiūlymą, kreipiamasi į teismą dėl įvaikinimo arba nuolatinės globos. Teismas patvirtina, kad įvaikinimas yra vaiko interesų labui.

Kuo lankstesni įtėviai bus apsibrėždami norimo įvaikinti vaiko amžiaus ribas, jo sveikatos sunkumus/negalias bei socialinę kilmę, tuo greičiau jie sulauks pasiūlymo įvaikinti.

Reikalavimai Būsimiems Globėjams ir Įtėviams

Įvaikinimas Lietuvoje yra aiškiai reglamentuota teisinė procedūra, skirta užtikrinti vaikui saugią, stabilią ir visaverčią aplinką. Nepaisant šilto emocinio aspekto, įvaikinimas yra sudėtingas teisinis procesas, kuris reikalauja pasirengimo, dokumentų ir atsakingo požiūrio. Įvaikinimo tikslas - ne tik suteikti vaikui namus, bet ir garantuoti, kad naujoji šeima bus tinkama, saugi ir pasirengusi rūpintis vaiku ilgalaikėje perspektyvoje. Tam, kad vaiko interesai būtų apsaugoti, įvaikinimą prižiūri valstybinės institucijos, o procesas vyksta pagal Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.

Amžiaus Cenzas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja amžių, kurio sulaukę asmenys gali įsivaikinti. Jame nurodoma, kad įvaikinti gali darbingo amžiaus asmenys, ne jaunesni nei 25 metų, kurie yra bent 18 metų vyresni už vaiką. Teisiškai nurodyta, kad įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų. Tačiau amžiaus cenzas gali būti lankstesnis: jei įvaikinamas vyresnis vaikas - aštuonerių ar daugiau metų, jei vaikas ilgą laiką augo toje šeimoje, jei įtėvius su vaiku sieja giminystės ryšiai arba jei vaikas iki tol jau buvo sutuoktinio vaikas.

Teisiniai Apribojimai

Įvaikintojais negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), kurie buvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų šio kodekso 3.246 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, asmenys, nuo kurių yra atskirtas vaikas, taip pat asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų ar sergantys kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įvaikintojais taip pat negali būti asmenys, nuteisti už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Finansinis ir Gyvenimo Sąlygų Vertinimas

Nors įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti, visgi pastebima, kad pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą. Atkreipiamas dėmesys, kad šeimoje atsiradus naujam nariui ji netaptų socialinės rizikos šeima. Socialiniai darbuotojai lankosi šeimoje, vertina gyvenimo sąlygas, tarpusavio santykius, motyvaciją įvaikinti, pasirengimą priimti vaiką. Šis etapas yra vienas svarbiausių visame procese.

Globos Centrų Svarba ir Teikiama Pagalba

Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį globos procese, teikiant pagalbą ir paramą tiek vaikams, tiek globėjams.

Pagalbos Koordinavimas

Globos centrai koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, globojamiems (rūpinamiems) globėjų (rūpintojų), šeimynų, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams bei kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ir (ar) teikia ar organizuoja šiems vaikams, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams psichosocialinę, konsultacinę ar kitą reikiamą pagalbą. Jie taip pat teikia budintiems ir nuolatiniams globotojams, globėjams (rūpintojams), šeimynų dalyviams, įtėviams intensyvią pagalbą. Šios paslaugos gali būti teikiamos ir įtėviams, jiems patiems prašant.

Globos centrai:

• organizuoja budinčių globotojų, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių, įtėvių paiešką;
• konsultuoja asmenis, pageidaujančius globoti (rūpintis), įvaikinti ar siekiančius steigti šeimynas;
• vykdo budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių, įtėvių, šeimynų dalyvių pasirengimo globoti (rūpintis), įvaikinti mokymus pagal GIMK programas;
• vykdo specializuotus, tęstinius budinčių globotojų, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių, įtėvių, šeimynų dalyvių, mokymus pagal GIMK programas;
• vertina globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių, įtėvių pasirengimą globoti (rūpintis), prižiūrėti vaikus, įvaikinti pagal GIMK programas ir teikia siūlymus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui (VTAS) išvadai apie jų tinkamumą globoti (rūpintis), įvaikinti rengti;
• nagrinėja ir vertina fizinio asmens, norinčio steigti šeimyną, pasirengimą steigti šeimyną socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu tvirtinamuose Šeimynų nuostatuose nustatyta tvarka;
• atlieka pagalbos vaikui ir budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviui, įtėviui poreikio vertinimą ir pagalbos planavimą;
• parenka vaikui globėją, nesusijusį giminystės ryšiais, globėją giminaitį ir teikia jo kandidatūrą VTAS;
• dalyvauja vaiko laikinos globos (rūpybos) peržiūrose, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintų Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų nustatyta tvarka;
• koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, globojamiems (rūpinamiems) globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių, šeimynų, bei globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, budintiems globotojmas, šeimynų dalyviams ir teikia jiems psichosocialinę, konsultacinę ar kitą pagalbą;
• organizuoja laikino atokvėpio paslaugas budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, esant poreikiui bei galimybėms, globėjams giminaičiams, šeimynos dalyviams;
• vertina budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), nesusijusio giminystės ryšiais, globėjo giminaičio vykdomos veiklos kokybę;
• bendradarbiauja su savivaldybės administracija (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi ir kitais specialistais), kitomis socialinių paslaugų įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis;
• bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, teikiančiais socialinę priežiūrą sunkumus išgyvenančioms šeimoms;
• pagal poreikį bendradarbiauja su vaiko (jei tai neprieštarauja jo interesams) biologiniais tėvais, parengia vaiką susitikimams su biologiniais tėvais, dalyvauja vaiką grąžinant biologiniams tėvams.

Jei globėjas (rūpintojas) kartu su globojamu (rūpinamu) vaiku persikelia gyventi į kitą savivaldybę, informuojama savo teritorijoje veikiantį Tarnybos įgaliotą teritorinį skyrių ir savivaldybės administraciją apie paslaugų teikimo globėjui (rūpintojui) ir jo globojamam (rūpinamam) vaikui nutraukimą. Globos centrai taip pat organizuoja individualias arba grupines budinčių ir nuolatinių globotojų supervizijas.

Vykdomi projektai, tokie kaip „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“, siekia diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu teikiamos bendruomeninės paslaugos laikinai apgyvendintiems, tėvų globos netekusiems vaikams, išskyrus institucijoje globojamus vaikus, bei įvaikintiems vaikams.

Dažniausi Mitai Apie Įvaikinimą ir Svarbūs Patarimai

Apie įvaikinimą sklando įvairūs mitai, kurie gali atgrasyti žmones nuo šio kilnaus žingsnio. Svarbu atskirti faktus nuo klaidingų įsitikinimų.

Mitų Išsklaidymas

• Mitas: Įsivaikinti gali tik turtingi žmonės.
  Realybė: Nėra privaloma turėti darbus ar būstą, tačiau norinti įsivaikinti šeima turi gebėti patenkinti svarbiausius vaiko poreikius. Svarbu ne turto kiekis, o stabilumas ir gebėjimas užtikrinti vaiko gerovę.

• Mitas: Už galimybę įsivaikinti reikia mokėti.
  Realybė: Visos procedūros, susijusios su įvaikinimu, yra visiškai nemokamos.

• Mitas: Prioritetas įvaikinant teikiamas jaunoms šeimoms.
  Realybė: Amžius nėra pagrindinis kriterijus, svarbiausia - gebėjimas užtikrinti vaiko gerovę ir ilgalaikį stabilumą.

• Mitas: Vienišas asmuo negali įsivaikinti vaiko.
  Realybė: Lietuvos Respublikos piliečiai lygiateisiškai įrašomi į norinčių įsivaikinti asmenų apskaitą. Tačiau vienišas asmuo negali įsivaikinti vaiko tokiu atveju, jeigu gyvena užsienio valstybėje. Įvaikinant pirmenybė teikiama susituokusiems asmenims, tačiau išimties tvarka leidžiama įvaikinti ir vienišam, nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.

• Mitas: Įvaikinti vaikai yra problemiški.
  Realybė: Problemiški gali būti ir biologiniai vaikai. Kiekvienas vaikas yra individualus, o GIMK mokymai padeda būsimiems globėjams ir įtėviams suprasti galimus iššūkius ir pasiruošti jiems.

Svarbūs Patarimai Būsimiems Įtėviams

Norint sėkmingai praeiti globos ar įvaikinimo procesą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus:

• Motyvacija: Įvertinkite savo motyvus ir įsitikinkite, kad jūsų noras įsivaikinti yra pagrįstas meile ir noru suteikti vaikui šeimą, o ne kitais sumetimais.

• Lūkesčiai: Būkite realistiški dėl įvaikinimo ir supraskite, kad įvaikintas vaikas gali turėti specifinių poreikių, susijusių su jo praeitimi.

• Pasirengimas: Pasiruoškite tiek teisiškai, tiek emociškai. Dalyvaukite GIMK kursuose, skaitykite literatūrą apie įvaikinimą ir konsultuokitės su specialistais.

• Parama: Pasirūpinkite, kad turėtumėte artimųjų ir draugų paramą, kurie galėtų jums padėti ir palaikyti.

Papildoma Informacija

Tapkite globėju ar įtėviu, budinčiu ar nuolatiniu globotoju - padovanokite vaikui šeimą. Dėl išsamesnės informacijos apie globos, įvaikinimo, budinčio ar nuolatinio globotojo veiklą kviečiame kreiptis telefonu +370 5 212 1453.

Globojamam (rūpinamam) vaikui sulaukus 18-os metų jam skiriama vienkartinė išmoka įsikūrimui (būstui, buities technikai, studijoms, mokamoms sveikatos paslaugoms ir kt.). Asmuo, nusprendęs tapti budinčiu globotoju ir pasirašęs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą.

tags: #gimk #is #7 #organizuojamu #galima #praleisti

• viskas, ką reikia žinoti apie Lupilu vaikiškus drabužėlius
• Dekretinių išmokų mokesčių skaičiavimas
• Keptas kiaušinis
• Teisės ir iššūkiai grįžtant iš vaiko priežiūros atostogų
• Kūdikio atrajojimo sindromo simptomai