Gabija – lietuvių ugnies deivė ir jos pagerbimo tradicijos
Gabija (dar žinoma kaip Gabėta, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Pelengabija, Matergabija, Gabjauja) - lietuvių ugnies deivė. Gabiją buvus ugnies dievybe manė Algirdas Julius Greimas, Marija Gimbutienė ir kiti. Kaip pastebėjo Vladimiras Toporovas ir Viačeslavas Ivanovas, lietuvių deivė Gabija buvo labai artima prūsų mitologizuotam ugnies įvaizdžiui. Krikščionybės laikais ji buvo sutapatinta su šventaisiais.
Namų židinio kultas ir pagarba ugniai
Namų židiniui lietuviai ne tik aukojo aukas, bet rūpinosi juo kaip žmogumi, kad būtų sotus, netgi „klodavo“ patalą, guldydavo, paguldę užklodavo, migdydavo. Pakloti ugniai patalą reiškė stropiai sutvarkyti žarijas, o apkloti - apgaubti žarijas pelenais, kad jos ilgai neišblėstų. Ugniai klodavo patalą ir ją apklodavo kasdien. Jeigu šeimininkė nepaklodavo ugniai patalo ir jos neužklodavo, tai ugnis pykdavo ir kartais išeidavo iš savo šeimininkų namų, t. y. uždegdavo namus.
Klojant ugniai patalą būdavo kalbamos maldos Gabijai ir prašoma, kad nepadegtų namų, būtų rami. Ugnį buvę galima užteršti ir metant į ją nešvarius daiktus, spjaudant į ją, mindžiojant kojomis ar pan. Užterštą ugnį žmonės privalėjo „prausti“ - šlakstyti švariu vandeniu. Jeigu bekūrenant krosnį iškrisdavo žarijų ar nuodėgulių, tai juos suimdavo ir sudėdavo atgal. Iškritusios iš krosnies ugnies nespardydavo, nemindydavo kojomis, nes tai buvo laikoma dideliu nusidėjimu.
Ugnies atnaujinimas ir ritualinė švara
Gabijos ugnis galėjusi ir pati užsiteršti, todėl ją reikėdavo atnaujinti iš bendro rituališkai skaisčios ugnies šaltinio. Senoji židinio ugnis buvo užgesinama ir sukuriama nauja. Tai buvo atliekama per vasaros saulėgrįžos šventes, kai sukuriamas apeiginis laužas. Laužą uždegdavo nauja, švaria, neužteršta ugnimi, gauta trinant vieną medžio gabalą į kitą arba naudojant sukamą ratą ir šiaudines virves.
| Veiksmas | Paskirtis |
|---|---|
| Patalo klojimas | Pagarbos išreiškimas, židinio ramybės užtikrinimas |
| Ugnies „prausimas“ | Švaros atkūrimas po užteršimo |
| Ugnies atnaujinimas | Ritualinis atgimimas per saulėgrįžos šventes |
Ne visai aiškus Gabijos santykis su Lasickio minimomis Matergabija, Pelengabija bei kitame šaltinyje paminėtu Gabjauju. Vis dėlto, ugnies kultas išliko svarbia lietuvių pasaulėjautos dalimi per šimtmečius, pabrėžiant ryšį tarp žmogaus buities ir sakraliosios ugnies galios.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
