Emocinis intelektas vaikams: kodėl jis svarbus ir kaip jį lavinti

Vaiko vystymuisi būdingi keli pagrindiniai emocinės raidos etapai. Vaikų emocinis ugdymas - yra ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų - vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai.

Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka. Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą.

Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais. Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio.

Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvojoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai (pvz. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų. Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.

Taip, visiškai normalu, kad vaiko nuotaika dažnai keičiasi, o emocinės reakcijos yra intensyvios, ypač ankstyvojoje vaikystėje. Šiuo laikotarpiu gebėjimas reguliuoti emocijas vis dar ugdomas, vaikai mokosi jas suvokti ir išreikšti savo jausmus žodžiais. Emocijų slopinimas gali kilti ir iš gerų norų: noro užauginti „stiprų“ vaiką, noro, kad vaikas nejaustų tam tikrų nemalonių emocijų, noro, kad vaikas elgtųsi pagal taisykles. Tačiau realybė tokia, kad neįmanoma nustoti jausti tam tikrų emocijų ir visada jaustis tik gerai, - pabrėžia specialistė. Neįmanoma būti stipriam nejaučiant tam tikrų emocijų ar jas slopinant. K. Kančiauskytės-Beigės nuomone, viena dažniausių tėvų klaidų - bausti, gėdinti, pykti už jausmus. Kuo daugiau tokių komentarų vaikas išgirsta (o jas sakyti gali ne tik tėvai, bet ir mokytojai, kiti suaugusieji, draugai), tuo stipriau tos žinutės pasilieka mąstyme, - teigia specialistė.

Emocinis intelektas (EQ), tai sugebėjimas suprasti, valdyti ir naudoti emocijas efektyviai savo gyvenime. Tai apima gebėjimą atpažinti, interpretuoti ir reaguoti tiek į savo, tiek į kitų žmonių emocijas. Svarbiausios emocinio intelekto savybės, tai savo emocijų supratimas, valdymas, empatija ir gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, taip pat emocijų panaudojimas kaip šaltinis motyvacijai, kūrybiškumui ir efektyviam problemų sprendimui. Emocinio intelekto tobulinimas padeda žmonėms lengviau tvarkytis su stresu, kurti stiprius tarpusavio santykius, būti sėkmingais profesiniame kelyje ir gerinti bendrą gyvenimo kokybę.

Vaiko emocinis intelektas, tai taip pat kaip ir suaugusiųjų, yra sugebėjimas suprasti, valdyti ir reaguoti į savo ir kitų emocijas bei jų poveikį aplinkiniams žmonėms. Nemaišykite emocinio intelekto (EQ) su kognityviniu intelektu (IQ). IQ nurodo žmogaus intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnį IQ turinčių vaikų žodynas bus turtingesnis, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, šie vaikai pasižymės geresniais matematiniais ir loginiais gebėjimais. Emocinio intelekto (EQ), skirtingai nuo kognityvinio (IQ), neįmanoma išmatuoti, jį galima tik atpažinti, todėl gali būti sunkiau vertinti vienų vaikų emocinį intelektą su kitų. Emocinis intelektas, tai esminis įgūdis, kurio vaikai neišmoksta mokykloje, todėl labai svarbu, kad šių įgūdžių lavinimu pasirūpintų tėvai.

Kuo vaiko aukštesnis emocinis intelektas tuo jis geriau pažįsta savo emocijas, norus ir tikslus, geba lengviau prisitaikyti prie kintančių situacijų, lengviau sprendžia konfliktines situacijas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. O IQ nurodo asmens intelekto lygį, lyginant su to paties amžiaus grupe. Aukštesnio IQ vaikų turtingesnis žodynas, geresnis erdvinis mąstymas, atmintis, pasižymi geresniais matematiniais ir loginius gebėjimais. Tačiau jei vaiko žemas EQ, jis gali nesugebėti pademonstruoti savo aukšto IQ ir mokytis prastesniais pažymiais, nei tas vaikas, kurio emocinis intelektas aukštesnis, o IQ žemesnis. Kas labiausiai tikėtina aukštesnio EQ vaikai jaučiasi gyvenime laimingesni ir sėkmingesni. Emocinis intelektas auga kartu su patirtimi ir aukščiausias būna 35-44 metų, o IQ dažniausiai yra stabilus.

Ar tikslinga kalbėti apie vaikų emocinį intelektą , jei vaikai- iš prigimties egocentriški? Kodėl? Labai tikslinga kalbėti apie vaikų emocinį intelektą 3-5 vaikų gyvenimo metais, kadangi vaikai yra labai egocentriški. Vaikai nori ir natūraliai galvoja, kad visas pasaulis sukasi apie juos, kad visi žaislai gali būti jų. O tam, kad vaikas gautų norima daiktą, jis gali kąsti, mušti, spirti. O mes juos iš karto ir mokome, kad draugui skauda, matai jis verkia, jam liūdna. Natūraliai vaikai daug greičiau susiranda draugų, jei išmoksta atpažinti kitų vaikų emocijas, arba išmoksta sukontroliuoti savo pyktį. Juk niekas nenori draugauti su nuolat rėkiančiu ir pykstančiu vaiku.

Vaiko emocinis intelektas priklauso nuo genetikos? Mokslininkai į šį klausimą atsako skirtingai. Vieni teigia, kad emocinis intelektas priklauso prie stabilių asmenybės savybių, kurias šiek tiek gali įtakoti tėvų auklėjimas ir socialinė aplinka, o kiti sako, kad emocinį intelektą galima ir reikia lavinti nuo mažumės ir tai visiškai nepriklauso nuo genetikos. Mano nuomone, vaikų mokinimas atpažinti, priimti ir valdyti savo ir aplinkinių emocijas tik padės vaikams geriau jaustis ir jiems bus lengviau prisitaikyti prie skirtingų aplinkų (namų, darželio, mokyklos ir kt.)

Vaiko emocinio intelekto ugdymas skirtingais amžiaus etapais skiriasi? Kaip? Svarbiausia nuoseklus ir nuoširdus tėvų elgesys su vaikais. Tėvai turi kalbėtis su vaikais apie savo jausmus, mokyti juos spręsti problemas. Tėvai neturi stengtis būti tobuli, be neigiamų emocijų ar jokių problemų, nes geriausias mokymas savo pavyzdžiu. Didžiausia dėmesį ikimokykliniame amžiuje reiktų skirti emocijų pažinimui, pykčio, liūdesio baimių priėmimui ir suvaldymui. Mokykliniame amžiuje - empatija, problemų sprendimas, tikslų kėlimas ir gebėjimas priimti skirtingas nuomones.

Užaugo daugybė kartų, kurių tėvai nežinojo apie emocinį intelektą. Ar tai prarastos kartos? Kodėl? Jei tos kartos užaugo, gyveno ir neturėjo bendravimo ar psichologinių problemų, vadinasi tai nėra prarastos kartos. Emocijos, bendravimas, empatija visada buvo, tik gal nebuvo to mokomasi specialiai. Ir dabar dar tenka sutikti jaunuolių, kurie nesugeba įvardinti kokius jausmus jaučia, o išsako tik vieną jausmą - įtampa/stresas. Vyrams labiau priimtiniau kalbėti apie fizinius pojūčius, kaip įtampa pečiuose, spaudimas krūtinėje.

Nuo kada galima pradėti ugdyti vaiko emocinį intelektą? Natūraliai emocinį intelektą imame lavinti kai kūdikis ima stebėti veidus, šypsenas. Jau pusantrų metų vaikas bando paguosti verkiančią mamą. Vaikas gali glostyti, raminti, nešti saldainį arba barti ir mušti, priklausomai nuo to kaip yra pats raminamas, kai verkia. Daugiausia dėmesio EQ lavinimui reikia skirti tada, kai vaikas ima kalbėti. Dažnai tėvai nebegali patenkinti vaiko visų norų čia ir dabar. Tarkime, jei vaikas nori ledų, o namie jų nėra. Mums suaugusiems yra aišku, kad galima palaukti ir ledus valgyti kitą dieną. O jei vaikas nori, ir negauna jis supyksta arba liūdi. Išgirsdami ir priimdami vaiko norus, įvardydami jo jausmus, parodome, kad mums svarbus vaikas ir jo norai. Taigi labai tikėtina, kad ne iš karto, bet palaipsniui vaikas išmoks palaukti, gebės priimti aplinkinių žmonių norus ir išmoks susitarti.

Jei mama savo vaiką jaučia geriausiai, galbūt ir vaiko emocinį intelektą ji gali ugdyti intuityviai, nesivadovaudama jokiomis specialiomis metodikomis? Kodėl? Žinoma, kad mama jaučia savo vaiką geriausiai. Tik ar visos mamos užaugo namuose, kur buvo galima neslėpti savo blogų emocijų (pykčio, liūdesio, gėdos), kad galima išbūti su šiomis emocijomis. Ar buvo kalbama, kad galima vienu metu išgyventi kelis jausmus, kaip pyktį ir meilę. Teko bedrauti su viena mamyte, kuri pasakojo, kad jos tėvai nemylėjo ir ji pati nemoka mylėti savo vaikų. O meilę vaikui suprantama, kaip maisto davimas, gražiai rengimas ar žaislų pirkimas. Jei mamos aukštas EQ, tai tikėtina, kad ir jos vaikai turės pakankamai aukštą EQ. Jei mamos žemas EQ, tai mama pirmiausia nesupras vaiko jausmų ir tuo labiau negalės padėti susitvarkyti vaikui su neigiamais jausmais, kaip baimė, pyktis, liūdesys, kaltė, gėda.

Kokiomis priemonėmis ir metodais naudojasi specialistai ugdydami vaikų emocinį intelektą? Emocinio intelekto lavinimui tinka visos emocijų lėlytės, veidukai su skirtingomis emocijomis, taip pat gyvūnai, vaizduojantys skirtingas būdo savybes. Galima naudoti ir įvairias korteles, kur pavaizduotos skirtingos situacijos ir žmonių reakcijos. Mokyti vaikus atsipalaiduoti tinka pratimas - „ežiukas“. Kai pradžioje vaikas turi susiriesti į mažą, mažą kamuoliuką, kad pajustų įtampą, o paskui gali išsitiesti-atsipalaiduoti. Pykčio valdymui, galima piešti ugnikalnį. Vaikui aiškiname, kad pyktis kaupiasi mumyse ir jį galima pastebėti daug anksčiau, kad nereiktų sprogti.

Tradicinėje pedagogikoje (valstybinėse ugdymo ir mokymo įstaigose) daug dėmesio skiriama emociniam vaiko intelektui? Kodėl? Emocinis intelektas labai glaudžiai siejasi su vaikų elgesiu. Vaikai, mokėdami atpažinti ir įvardinti tikruosius savo ar draugų jausmus, geriau geba susitarti tarpusavyje be muštynių ir patyčių. Vaikai labai dažnai klaidingai interpretuoja draugų veiksmus dėl egocentrinio mąstymo. Tarkime draugas nepasisveikino ryte, tai vaikai gali galvoti, kad draugas ant jo pyksta ir nebenori draugauti. O nepasisveikinimo priežastys gali būti pačios įvairiausios.

Kokiomis būdo savybėmis (būdo bruožais) pasižymi aukšto EQ vaikai? Aukšto EQ vaikai yra lengvai bendraujantys tiek su kitais vaikais tiek su suaugusiais. Jie moka prisitaikyti prie esamos aplinkos ir užimti lyderio poziciją. Šie vaikai dažniausiai būna geros nuotaikos, optimistiškai žvelgiantys į gyvenimą. Gali būti mėgstantys tarpininkauti tarp konfliktuojančių pusių. Gali būti užjaučiantys ir padedantys silpnesniems arba kaip tik gebantys išsireikalauti sau privilegijų. Kartais su aukštu EQ eina ir gebėjimas manipuliuoti suaugusiais ar kitais vaikais.

Kokie požymiai rodo, kad artimiesiems laikas susirūpinti dėl pernelyg žemo vaiko EQ? Darželyje - agresyvumas, dideli pykčio priepuoliai, negebėjimas valdyti emocijų (ilgas verkimas), nesutarimai su kitais vaikais. Mokykloje - patiriamos patyčios arba nuolatiniai konfliktai su bendraamžiais ir mokytojais.

Emocinis intelektas turi didelę įtaką vaiko mokymuisi ir akademinei sėkmei. Vaikai, kurie geba valdyti savo emocijas, geriau susidoroja su stresu, susijusiu su mokykla, pvz., testais ar socialiniais iššūkiais. Jie taip pat geriau bendradarbiauja su mokytojais ir klasės draugais, yra labiau motyvuoti mokytis ir rečiau susiduria su elgesio problemomis. Vaikai su gerai išvystytu emociniu intelektu paprastai geba atpažinti ir įvardinti savo emocijas bei jas tinkamai išreikšti. Jie yra empatiški ir geba suprasti, kaip kiti jaučiasi. Šie vaikai dažnai turi gerus socialinius įgūdžius - jie moka bendrauti su bendraamžiais, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Taip pat jie geriau valdo savo emocijas sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, nusivylimą ar pyktį, ir geba ramiai ieškoti sprendimų.

Nors kai kurie emocinio intelekto aspektai gali būti įgimti, daugumą šių įgūdžių galima išmokti ir tobulinti. Vaikai gali išmokti atpažinti ir valdyti savo emocijas, ugdyti empatiją ir bendrauti su kitais per tėvų, mokytojų ir aplinkos įtaką. Ankstyvas mokymas ir praktika yra svarbūs, nes emocinio intelekto įgūdžiai yra panašūs į kitus įgūdžius - juos reikia lavinti.

Emocinio lavinimo žaidimų galite sugalvoti ir be žaislų pagalbos, pavyzdžiui, žiūrėdami su šeima filmą įvardinti ir apibūdinti veikėjų jausmus, atsižvelgiant į aktorių veido išraiškas, kūno kalbą. Taip pat galite ant popieriaus lapelių užrašyti pagrindines emocijas - laimingas, liūdnas, piktas, išsigandęs, susigėdęs, o ant kitų lapelių daugiau įvairesnių emocijų. Šiais laikais, kai technologijomis ir išmaniaisiais įrenginiais vaikai naudojasi nuo pat mažumės, toks dažnas laiko leidimas skaitmeninėje erdvėje daro neigiamą įtaką vaikų emociniui intelektui. Mobilieji telefonai ir kompiuteriai leidžia atsipalaiduoti užklupus stresinėms akimirkoms, pavyzdžiui, įsijungti muziką, žiūrėti filmą, naudotis socialinių tinklų programėlėmis ar žaisti žaidimus. Intensyvus mobiliųjų įrenginių naudojimas blogina vaikų socialinius įgūdžius, nes net ir žaisdami žaidimus su draugais jie tuo momentu būna vieni, nereikalaujama komunikuoti ar realiais žodžiais save išreikšti.

Kasdien girdime apie vis daugiau patyčių mokyklose, žemos savivertės ar net savižudybių atvejus. Emocijos veikia mūsų dėmesį, atmintį ir mokymą, mūsų gebėjimą kurti santykius su kitais ir fizinę bei psichinę sveikatą. Emocinio intelekto ugdymas moko efektyviai valdyti emocijas ir išvengti pykčio pliūpsnių ar kitų netikėtų jausmų. Ne veltui, vaikai, turintys aukštesnį emocinį intelektą, lengviau sutelkia dėmesį, labiau įsitraukia pamokose, palaiko pozityvesnius santykius su artimaisiais ir yra empatiškesni.

Vaiko emocinio intelekto ugdymas skirtingais amžiaus etapais skiriasi. Svarbiausia nuoseklus ir nuoširdus tėvų elgesys su vaikais. Tėvai turi kalbėtis su vaikais apie savo jausmus, mokyti juos spręsti problemas. Tėvai neturi stengtis būti tobuli, be neigiamų emocijų ar jokių problemų, nes geriausias mokymas savo pavyzdžiu. Didžiausia dėmesį ikimokykliniame amžiuje reiktų skirti emocijų pažinimui, pykčio, liūdesio baimių priėmimui ir suvaldymui. Mokykliniame amžiuje - empatija, problemų sprendimas, tikslų kėlimas ir gebėjimas priimti skirtingas nuomones.

Vaikų emociniam intelektui lavinti Yes For Skills vaikų ugdymo specialistų sukurtos lavinamosios kortelės ,,Emocijos“. Pažinkite emocijas, jas įvardinkite ir aptarkite. Siekiame, kad vaikų lavinimas būtų kiek įmanoma tvaresnis ir individualesnis. Yes For Skills užduočių rinkinys ,,Emocijos“ PDF formatu - 12 užduočių lapų, 8 skirtingų emocijų temos. Užduotis galite atspausdinti ir įlaminuoti. Aplankius liūdesiui ar kitoms emocijoms, su kuriomis ,,susidoroti“ sudėtinga, siūlome išbandyti mūsų magnetines lentas.

Vaikas visų pirma mokosi stebėjimo būdu, todėl tėvų elgesys ypač svarbus. Rodykite teigiamą elgesį patys. Vienas geriausių būdų padėti vaikui ugdyti emocinį intelektą - rodyti patiems teigiamą elgesį. Parodykite savo vaikui, kad galima išreikšti jausmus, klausytis kitų ir išspręsti bet kokius iškilusius konfliktus. Jei vaikai matys, kad į sudėtingas situacijas reaguojate kantriai ir supratingai, jie greičiausiai ir patys ims elgtis taip pat. Įvertinkite vaiko pasiekimus. Vaiko pastangų ir pažangos pagyrimas yra veiksmingas būdas ugdyti vaiko emocinį intelektą. Parodydami savo vaikui, kad pripažįstate ir vertinate jo sunkų darbą labiau vaiką motyvuosite ir toliau siekti sėkmės. Tai padės jiems labiau pasitikėti savo sugebėjimais ir skatins augti. Klausykitės vaiko ir rodykite empatiją. Kai vaikas yra nusiminęs, ypač jei reaguoja irzliai, stenkitės per daug neslopinti jo jausmų, nes taip vaikui rodysite, kad tai, kaip jis tuo metu jaučiasi, yra neteisinga. Verčiau stenkitės suprasti vaiką ir rodykite empatiją, net jei nesuprantate, kodėl vaikas taip nusiminė. Mokykite vaikus išreikšti ir išsakyti savo emocijas. Saviraiška yra svarbi emocinio intelekto dalis. Skatindami vaiką reikšti jausmus ir mintis padėsite geriau suprasti save ir emocijas, jas valdyti, ugdyti empatiją kitiems. Lavinkite vaikų problemų sprendimo įgūdžius. Vaikams, taip pat kaip ir suaugusiems, kyla mažesnių ar didesnių kasdienių problemų. Iškilus konfliktui / problemai paskatinkite vaiką nustatyti bent penkis būdus, kaip ši problema galėtų būti išspręsta. Sprendimai neprivalo būti geros idėjos, iš pradžių svarbu jas tiesiog sugalvoti. Nustačius penkis galimus sprendimus, paraginkite įvertinti kiekvieno privalumus ir trūkumus. Tada paskatinkite vaiką pasirinkti geriausią variantą. Taip pat ir kai vaikas padaro klaidą, papasakokite jam, ką būtų buvę galima padaryti kitaip ar ką jūsų vaikas gali padaryti, kad išspręstų ankstesne problemas. Mokykite vaikus nusiraminti ir atsipalaiduoti. Gyvenime nuolatos kyla daugybė iššūkių ir susitelkimo reikalaujančių įvykių, todėl svarbu mokyti vaiką rasti būdus, padedančius nusiraminti.

Vaikų emocinį intelektą padeda lavinti ir įvairūs žaislai. Žaislai skatina kūrybiškumą, lavina vaizduotę, socialinius ir kalbos įgūdžius, motoriką. aislai lavinantys vaikų jausmų suvokimą. Į jausmus orientuoti žaislai skatins vaikus išreikšti savo jausmus, juos atpažinti savyje ir kitame. Tam puikiai tinka Nathan jausmų kortelių rinkinys, kuriame vaizduojamos tikrų vaikų emocijos nuotraukose. Rinkinio pagalba galima žaisti 4 žaidimus: kalbos žaidimą, rūšiavimo ir 2 loto žaidimus. Penkis skirtingus pojūčius - regą, klausą, kvapą, skonį ir prisilietimą padės lengviau suvokti, atpažinti ir įvardinti Humaniko „5 jausmai“ žaidimas. Tai rinkinys iš 30-ies medinių dėlionių, tinkantis vaikams nuo 4 m. Žaislai lavinantys vaikų emocijų suvokimą. Emocijų pažinimą lavinantys žaislai edukuos vaikus atskirti skirtingas emocijas ir joms priskiriamas išraiškas. Kamuoliukų rinkinys Megaform skatins ne tik fiziškai žaisti su kamuoliukais, bet ir atvaizduos šešias skirtingas žmogaus emocijas. Tuo tarpu Nathan 60-ies nuotraukų rinkinys vaizduoja daugiau skirtingų situacijų ir joms priskiriamų emocijų.

Suprasdami emocinio vystymosi etapus, atpažindami vaikų patiriamų emocijų įvairovę ir įgyvendindami veiksmingas strategijas pykčio priepuoliams valdyti, tėvai ir globėjai gali sukurti vaikų emociniam intelektui ir atsparumui ugdyti palankią aplinką. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina pritaikyti šiuos metodus pagal individualius poreikius ir asmenybę.

tags: #emocinis #intelektas #vaikams

• Kaip vartoti spanguolių ekstraktą kūdikiams
• Atraskite Justino Lapatinsko kelią nuo Druskininkų.
• Jėzaus Kristaus gimimo sukaktis
• Ortopedijos centras „Pes Planus“
• Vaikų apyrankės