Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai, itin svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, kad jie galėtų sėkmingai adaptuotis, bendrauti ir spręsti problemas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai.

Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Kitaip tariant, emocinis intelektas apima savimonę, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius.
Kuo vaiko aukštesnis emocinis intelektas, tuo jis geriau pažįsta savo emocijas, norus ir tikslus, geba lengviau prisitaikyti prie kintančių situacijų, lengviau sprendžia konfliktines situacijas su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ.
| Savybė | Emocinis intelektas (EQ) | Intelektas (IQ) |
|---|---|---|
| Esmė | Gebėjimas valdyti emocijas ir santykius | Kognityviniai gebėjimai, žinios |
| Kaita | Auga su patirtimi | Dažniausiai stabilus |
Labai tikslinga kalbėti apie vaikų emocinį intelektą 3-5 vaikų gyvenimo metais, kadangi vaikai yra labai egocentriški. Vaikai nori ir natūraliai galvoja, kad visas pasaulis sukasi apie juos, kad visi žaislai gali būti jų. Natūraliai vaikai daug greičiau susiranda draugų, jei išmoksta atpažinti kitų vaikų emocijas, arba išmoksta sukontroliuoti savo pyktį.
Didžiausių rezultatų pasiekiama, kai emocinis intelektas lavinamas nuosekliai nuo ankstyvojo amžiaus iki mokyklos. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų, rodytų asmeninį pavyzdį.

D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla. Tėvai turi svarbų vaidmenį vaiko emocinio intelekto lavinime. Jei mamos aukštas EQ, tai tikėtina, kad ir jos vaikai turės pakankamai aukštą EQ. Jei mamos žemas EQ, tai mama pirmiausia nesupras vaiko jausmų ir tuo labiau negalės padėti susitvarkyti vaikui su neigiamais jausmais.
Ugdymo įstaigos gali pasirinkti emocinį intelektą bei socialines kompetencijas lavinančias programas. Vaikų darželiuose plačiau paplitusios ir labiau žinomos yra „Zipio draugai“, „Obuolio draugai“ programos, kuriose per pozityvumą lavinamas vaikų emocinis intelektas. Emocinio intelekto ugdymas neapsiriboja vien darželio sienomis - tęstinumas namuose yra būtinas norint pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Emocinio intelekto lavinimui tinka visos emocijų lėlytės, veidukai su skirtingomis emocijomis, taip pat gyvūnai, vaizduojantys skirtingas būdo savybes. Galima naudoti ir įvairias korteles, kur pavaizduotos skirtingos situacijos ir žmonių reakcijų pavyzdžiai. Mokyti vaikus atsipalaiduoti tinka pratimas - „ežiukas“. Pykčio valdymui, galima piešti ugnikalnį.
Savo pavyzdžiu mokykite vaikus įvairių nusiraminimo būdų, juos garsiai įvardinkite. Pasiūlykite vaikui nusipiešti, pavaizduoti simboliais ir matomoje vietoje pasikabinti keletą nusiraminimo būdų: suskaičiuok iki 10, giliai pakvėpuok, atsigerk vandens, pasivaikščiok ir pan. Labai padeda emocijų „atspindėjimas“: bendraudami su vaiku sakykite: „Matau, kad tu labai jaudiniesi, sutrikęs ar susierzinęs“.
tags: #emocinis #intelektas #mokymai #ikimokykliniame #amziuje