Emocijos nėštumo metu: kaip suprasti ir valdyti pokyčius
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas ne tik fizinių, bet ir gilių emocinių pokyčių. Besilaukdama vaikelio, moteris tampa jautresnė, jos emocijos gali kilti stipriau ir dažniau - nuo didelės laimės iki staigaus graudulio be aiškios priežasties. Šie pokyčiai yra natūrali ir svarbi nėštumo dalis, padedanti užmegzti ryšį su būsimuoju vaiku.
Kiekviena moteris nėštumą išgyvena savaip, tačiau tai visada yra didelis, gyvenimą keičiantis įvykis. Dėl to kyla daugybė jausmų ir minčių apie tai, kaip pasikeis gyvenimas. Vienas iš pirmųjų iššūkių - tai neapibrėžtumas, ypač kai dar nėra akivaizdžių nėštumo požymių. Dažnai kyla klausimai: „Ar tikrai laukiuosi? Ar viskas gerai?“ Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną ir fiksuoti net menkiausius pokyčius.
Pirmaisiais nėštumo mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas. Gali atrodyti, kad nėštumas vyksta savaime, o moteris negali jo kontroliuoti. Kartais siekiant atgauti kontrolę, moterys dažniau tikrinasi pas gydytojus, reguliuoja mitybą, fizinį aktyvumą ir netgi savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įvardinti ir įsisąmoninti iškilusius jausmus, nes jie gali lydėti visą nėštumą. Kai gebame atpažinti savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau.
Pokalbiai, rašymas, piešimas ar skaitymas gali padėti geriau pažinti vidinius pokyčius ir juos išgyventi. Svarbu pasirūpinti tuo, kas teikia saugumo jausmą: artimais santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didelis susitaikymas ir ramybė dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Emocijų bangavimai nėštumo metu
Besilaukdama vaikelio, moteris tampa jautresnė. Emocijų kyla daugiau, jos tampa stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Antroje nėštumo pusėje moteris pradeda lėtėti, tampa sunkiau greitai mąstyti, priimti sprendimus ar apdoroti didelius informacijos srautus. Žmonės gali pradėti varginti ar erzinti, o moteris gali jautriau reaguoti į komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu.
Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti glaudesnį santykį su vaiku. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios padeda suprasti vaikelį. Viena vertus, tai padeda užsimegzti būtiną ryšį mama-naujagimis, kita vertus, tai gali sukelti vidinius dalykus, tokius kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas, arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas.
Nėštumo metu moters organizme padidėja hormonų (progesterono ir estrogenų) gamyba. Šie hormonai veikia gebėjimą valdyti emocijas, todėl jos tampa daug aštresnės nei kitais gyvenimo laikotarpiais. Vyksta ir matomi išvaizdos pokyčiai. Besikeičiantis kūnas gali būti suvokiamas kaip svetimas, jis tampa sunkesnis, keičiasi formos. Dažnai nėštumo metu kūno pokyčiai gali sukelti net pyktį, nes pasidaro sunkiau judėti. Moterys, kurios linkusios kontroliuoti savo gyvenimą, su savo kūnu gali turėti sudėtingesnį santykį. Jos sunkiau supranta savo emocijas ir dažnai į pokyčius reaguoja jautriau. Kartais gali kilti nerimo epizodų ar panikos atakų. Svarbiausia nebijoti kreiptis pagalbos.
Besilaukianti moteris gali pradėti audringai reaguoti į tai, kas anksčiau nejaudindavo. Taip psichika ruošiasi sukurti empatišką santykį su vaiku. Besilaukiančios moterys turėtų po truputį lėtinti savo gyvenimą, neapsikrauti nebūtinais dalykais: darbais, santykiais, įsipareigojimais. Svarbu atminti, kad žmogaus psichikos resursai yra riboti. Jei dirginame save ir apsikrauname papildomais, nebūtinai reikalingais dalykais, galime pradėti blokuoti savo emocijas arba jos nekontroliuojamos išsilies.
Viena dažniausių emocijų, su kuria susiduria būsimos mamos, yra nerimas. Nerimauti galima dėl daugelio dalykų: ar viskas bus gerai su kūdikiu, ar pavyks būti gera mama, ar gyvenimas po gimdymo pasikeis ir kaip. Tai visiškai natūralus procesas, tačiau svarbu nepamiršti, kad nerimas gali tapti per didelis, jei nėra tinkamai valdomas.
Nėštumo pradžia yra laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelį hormonų šuolį. Tai gali turėti tiesioginį poveikį emocinei būsenai. Vienas iš pagrindinių nėštumo hormonų, progesteronas, gali sukelti nuovargį, nerimą ir net depresinius simptomus. Taip pat kinta ir estrogeno lygis, o tai gali sukelti nuotaikų svyravimus - nuo didelio džiaugsmo iki verksmingumo ar irzlumo.
Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą: „Kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „Ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „Ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui.
Pokyčiai nėštumo metu
Antroje nėštumo pusėje moteris pradeda lėtėti. tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus. Žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu.
Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai - tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra.
Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate.
Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaiku. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes.
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo.
Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus.
Pagalba ir palaikymas
Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.
Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.
Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu. Taip pat svarbu domėtis atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa.
Jei jaučiate, kad nerimas ar depresija pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, svarbu neignoruoti šių simptomų ir kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Kvalifikuotas specialistas gali padėti susidoroti su emociniu spaudimu ir pasiekti psichologinę pusiausvyrą. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką. Mobilios krizių įveikimo komandos teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje.
SVEIKAS RYTOJUS - Tyrimai nėštumo metu
Melancholija ir depresija po gimdymo. Nėštumas - vienas didžiausių gyvenimo pokyčių, ir nors daugiausiai kalbama apie fizinius šio etapo iššūkius, negalima pamiršti ir emocinio aspektų. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moters kūnas ne tik prisitaiko prie besikeičiančių hormonų, bet ir išgyvena įvairias emocijas, kurios gali pasireikšti staigiais nuotaikos pokyčiais, nerimu ir net depresija. Supratimas, kas vyksta su jūsų emocijomis, ir tinkamas pasiruošimas gali padėti geriau susidoroti su šiuo periodu ir pasiekti emocinį balansą.
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), dažnai praeina savaime. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė ir kur kas sunkesnė būsena.
Ką daryti, kad nėštumas ir tapimas mama būtų harmoningi:
- Atminkite, kad nėra tobulo būdo būti nėštuke. Jei esate temperamentinga ir nepastovi laukdama, tai visiškai nereiškia, kad nebūsite nuostabi mama.
- Pasistenkite būti kiek įmanoma lankstesnė ir kantresnė bei išsilaisvinkite nuo nepagrįstų lūkesčių tiek sau, tiek kitiems.
- Jei verkiate per graudžius filmus, o kartais ir visai be aiškios priežasties, priimkite, kad nėštumo metu viskas tai labai normalu ir tinkama.
- Atvirai pasikalbėkite su partneriu, draugais ir kitais šeimos nariais apie savo nuotaikas ir jausmus. Tai padės jiems būti supratingesniems, o jums labiau atsipalaiduoti.
- Išbraukite iš savo žodyno žodžius „Aš turiu jaustis [...] būdama nėščia“. Jūs galite jaustis pačiais įvairiausiais būdais ir tai yra normalu.
- Žinokite, kad pirmosios savaitės po gimdymo yra kitokios, kartais sunkios, kiekvienai naujai mamai ir kad rūpintis savimi yra taip pat svarbu, kaip rūpintis savo kūdikiu.
- Prisiminkite ir dažnai kartokite šią mantrą: „Aš neprivalau būti supermama“. Mėgaukitės būdama mama. Leiskite partneriui pasirūpinti jumis ir kūdikiu.
Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas.
Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu.
Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“.
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga.
Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo gali pasireikšti itin padidėjęs jautrumas, nerimastingumas - tai normalu. Ši būsena vadinama motinystės melancholija (angl. baby blues), kuri pasireiškia dėl staigių hormonų pokyčių organizme. Simptomai panašūs į pogimdyminės depresijos, tačiau jie mažiau išreikšti, prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo ir trunka iki poros savaičių. Jie nesukelia bejėgiškumo jausmo ar didžiulės kaltės pojūčio. Dažnai padeda maloni veikla, ramus buvimas su mažyliu, pagalba, galimybė atsitraukti, pabūti vienai. Labai svarbu pasirūpinti ir savimi: skaniai pavalgyti, išsimiegoti.
Depresija tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo gali pasireikšti kiekvienai moteriai. Pastebėjus depresijai būdingus simptomus svarbu kreiptis į artimuosius ar tiesiai į specialistus.
KAS SAU PADĖTI?
- Svarbu suvokti, kad tai nėra atvejis, kuomet jūs esate bloga mama ar tėtis.
- Nenustokite kalbėti su žmonėmis, kuriems galite papasakoti apie savo savijautą ir sulaukti pagalbos, palaikymo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
