Embriono implantacija gimdoje: procesai, ypatumai ir pagalbinės technologijos

Embriono implantacija yra apvaisinto kiaušinėlio, o tiksliau segmentuotos blastocistos įsitvirtinimas gimdos sienelės puriajame sluoksnyje (endometriume) ar gimdos dugne, ir toliau sekantis išorinių blastulės sluoksnių skverbimasis gilyn į gimdos sienelę. Tai esminis biologinis procesas, kurio metu prasideda placentos formavimasis.

Implantacijos biologinis mechanizmas

Šeštą parą po apvaisinimo, jau patekusi į gimdą blastocista išsilaisvina iš skaidriosios zonos. Jos dangalas trofoblastas pradeda gaminti panašius į tripsiną fermentus, ardančius skaidriąją zoną. Blastocistos išėjimas iš skaidriosios zonos atrodo panašiai kaip viščiuko ritimasis iš kiaušinio, todėl angliškai ir yra vadinamas „hatching“ (ritimasis).

Septintą parą po apvaisinimo blastocista ima skverbtis į gleivinę, kuomet trofoblastas ima gaminti gleivinę ardančius fermentus. Trofoblasto nirimas vyksta aktyviai 8-11 dienomis. Sinciciotrofoblasto išaugėlės gilina ir platina implantacinę duobę. Gimdos gleivinėje taip pat vyksta reakcijos kaip atsakas į implantaciją: ji dar labiau paburksta, tampa pilnakrauje, daugėja jungiamojo audinio ir decidualinių ląstelių, kurios atlieka trofinę ir reguliacinę funkcijas.

Ektopinė implantacija

Žmogaus atveju anomali implantacija gali vykti ne tik į gimdą, bet ir į kiaušintakį, labai retai į pilvo ertmę ar gimdos kaklelį. Tokios implantacijos vadinamos ektopinėmis.

• Implantacija gimdos kaklelyje: Blastocista įsitvirtina kaklelio žiomenyse, tuomet formuojasi placentos pirmeiga. Tokia implantacija yra pavojinga, nes paskutiniais nėštumo mėnesiais galimas vaisiaus ir motinos nukraujavimas.
• Implantacija kiaušintakiuose: Blastocista nespėja nukeliauti iki gimdos ir implantuojasi kiaušintakyje. Tokios implantacijos atsiradimo priežastis dažniausiai yra kiaušintakių nepraeinamumas.
• Implantacija Duglaso kišenėje: Labai reti atvejai, kuomet blastocista įsitvirtina kišenėje tarp tiesiosios žarnos ir gimdos. Gemalas kurį laiką vystosi, vėliau kalcifikuojasi.

Sėkmingos implantacijos veiksniai ir endometriumo paruošimas

Sėkmingą embriono implantaciją lemia daugelis veiksnių, tačiau neabejojama, kad vienu pagrindinių išlieka gimdos gleivinės pasiruošimas „priimti“ embrioną. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad endometriumo storis, reikalingas sėkmingai embriono implantacijai, turi siekti ne mažiau kaip 7 mm.

Moksliniai tyrimai patvirtina autologinės trombocitais praturtintos plazmos (PRP) metodo efektyvumą endometriumo paruošimui. Aktyvuoti trombocitai išskiria citokinus bei augimo faktorius, kurie atsakingi už gimdos gleivinės regeneraciją. Daugelis mokslininkų taip pat patvirtina teigiamą aktyvuotų trombocitų įtaką ląstelių migracijai, proliferacijai ir diferenciacijai.

Preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD)

Preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD) - tai sudėtinga reprodukcinė technologija, leidžianti atlikti embrionų genetinį patikrinimą prieš juos implantuojant į gimdą apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) ciklo metu. Ši procedūra skirta nustatyti genetines embrionų anomalijas, užtikrinant, kad implantacijai būtų atrinkti tik tie, kurie neturi specifinių genetinių sutrikimų.

Ankstyvieji implantacijos požymiai

7-10 d. po apvaisinimo (septintą - dešimtą pakilusios bazinės kūno temperatūros dieną) paprastai vyksta gemalo implantacija gimdos gleivinėje. Ji gali praeiti visiškai nepastebimai arba gali pasireikšti vienu ar keliais požymiais:

1. Tepimas kraujingomis išskyromis (implantacinis pakraujavimas).
2. Implantacinis BKT pakritimas (nedidelis vienkartinis bazinės kūno temperatūros pakritimas).
3. Padidėjęs krūtų jautrumas.
4. Dažnas šlapinimasis ir pykinimas.
5. Spazmai gemalo implantacijos metu.

tags: #embriono #implantacija #gimdoje

• kaip užtikrinti ilgalaikį žindymą
• Klasikiniai Brolių Grimų personažai
• Kaip rasti patikimą auklę Pasvalyje
• Išsamus batukų mezgimo gidas
• Olimpinės žaidynės: trumpa istorija ir svarba vaikams