Modelio ugdymui vaikų, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų, pradinėje mokykloje
Daugėja vaikų, patiriančių psichosocialinės adaptacijos, emocijų ir elgesio sunkumų, tokių kaip hiperaktyvumas, savireguliacijos sutrikimai, agresyvumas. Nedidelė profesionalių paslaugų pasiūla ikimokyklinėse ugdymo įstaigose įpareigoja pedagogus imtis iniciatyvos sprendžiant šias problemas.
Šis mokymas yra ilgalaikės programos „Pradinio ugdymo mokytojų akademija: įtraukusis ugdymas, inovatyvūs ugdymo metodai, psichologija“ (40 val.) dalis. Ilgalaikės programos rengimą ir renginius organizuoja bei kvalifikacijos programą ruošia VšĮ Gyvenimo Universitetas LT (akreditacijos pažymos Nr. IVP-38).
Vaikų emocijų ir elgesio sutrikimų samprata
Vaikų emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, pasireiškiančių ryškiomis emocinėmis (dažnai ir elgesio) reakcijomis, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų. Šie sunkumai yra nuolatiniai ir žymūs, neatitinka raidos etapui būdingo elgesio ir trikdo asmens mokymosi veiklą, gebėjimus užmegzti ir palaikyti patenkinamus tarpusavio santykius su bendraamžiais bei suaugusiaisiais.
Šiems sutrikimams būdinga, kad jie dažniausiai nepasiduoda intervencijoms, taikomoms bendrojo ugdymo aplinkoje.
Jei vaiko elgesys yra prastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba iš lėto, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos.
Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas. Eksternalizuoti sutrikimai - jiems būdingas išorėn nukreiptas sutrikęs elgesys, toks kaip agresyvumas, impulsyvumas, hiperaktyvumas ir kt.
Mergaitėms emocijų sutrikimai pasireiškia dažniau nei berniukams.
Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Didžiausias sutrikimo pikas yra apie septynioliktuosius metus, vėliau paplitimas mažėja. Paprastai pirmosios elgesio problemos stebimos jau nuo trejų metų amžiaus ir čia lieka bei stiprėja viso gyvenimo bėgyje. Stipriausiai elgesio sutrikimai pasireiškia paauglystės laikotarpiu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vaikų emocijų ir elgesio sutrikimų priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka.
Nerimastingesni yra vaikai, kurių prigimties yra jautrus reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus.
Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Sulaukus 3-5 metų formuojasi vaiko pasididžiavimo jausmas, o pagrindiniai nerimo sutrikimų veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė.
Fizinis smurtas prieš vaikus. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs. Agresyvaus elgesio modeliavimas. Vaikai gali imituoti agresyvų elgesį, kurį jie mato aplinkoje.
Tėvų auklėjimo nenuoseklumas: nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas.
Suvokimo klaidos - prieštaringi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas.
Sutrikusi moralinių normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram įvaizdžiui.
Draugų įtaka - bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimybę. Bendraamžių atstūmimas dažnai sukelia agresiją.
Pagalbos vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais modelis
Pagalba vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, yra kompleksinė ir reikalauja nuoseklaus darbo. Štai keletas svarbių aspektų:
1. Palaikanti aplinka ir santykiai
- Padėti vaikui susivokti savo jausmuose, suvokti savo emocijas.
- Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.
- Svarbiausia parodyti vaikui, kad jis yra mylimas toks, koks jis yra.
- Kalbant su vaiku, paaiškinti vaikui, kas yra auka, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
- Tinkamai reaguodami situacijoje. Kai vaikas elges netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas.
- Užsiimdami su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu. Kartu su vaiku išdykauti ir žaisti.
- Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo geriausias savybes, pasireiškimus.
- Nuolat vaikus informuokite - svarbu vaikams pranešti apie tai, kas vyksta šeimoje ir kas, tikėtina, įvyks.
- Taisyklės turi būti aiškios.
2. Mokymo metodai ir strategijos
- Vaikas skatinamas kalbėti apie savo nerimą ir baimes.
- Modeliuojamos situacijos, kuriose vaikas stebi, kaip kiti elgiasi ramiai.
- Kognityviniai pagalbos metodai, pvz., sisteminis nujautrinimas - vaikas mokomas atsipalaiduoti, o tada baimę keliantis objektas po truputį artinamas.
- Savikontrolės pratybos, kurios susideda iš relaksacijos, savęs stiprinimo ir vaizduotės ugdymo.
- Naudingas vaiko fizinio aktyvumo skatinimas, kuris dažnai padeda pagerinti nuotaiką.
- Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikos mokymas, kai, prieš ką nors pasielgiant, išmokstama nusiraminti.
- Pagalba vaikui susivokti savo jausmuose, suvokti savo emocijas.
- Susidūrus su agresyviu vaiko elgesiu, nemaloniu veiksmu, jį kartą sustabdykite: jokiu būdu nemuškite vaiko, nepradėkite moralizuoti - tiesiog sulaikykite jį.
3. Darbas su šeima ir bendruomene
- Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovumu ir nuosekli.
- Įtraukiama visa šeima.
- Psichologinio tėvų mokymo grupės.
- Vilties skatinimas. Kai vaikas jaučiasi beviltiškai ir bejėgiškai, nemato išeities, neranda sprendimų. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patirtimi, problemų sprendimo būdais.
- Problemų universalumo įvardijimas. Daugelis žmonių grupėje ateina įsitikinę, kad jų problemos, baimės, kiti simptomai yra vieninteliai ir nepakartojami.
- Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama, kad daugėja 3-5 metų amžiaus vaikų, patiriančių psichosocialinės adaptacijos, emocijų ir elgesio sunkumų (hiperaktyvumas, savireguliacijos sutrikimai, agresyvumas ir kt.).
- Ikimokyklinio ugdymo pedagogai dažnai susiduria su psichologinių žinių trūkumu, nežinojimu, kaip elgtis su emocijų ir elgesio sutrikimų patiriančiais vaikais, šiuolaikinės darbo su šeima metodikos stoka, todėl pedagogės taiko pačių atrastus ugdymo būdus.
Iššūkiai ir galimybės
Dažnai pamokose susiduriame su iššūkiais, kai klasėje mokosi dėmesio ir emocijų sunkumų turintys vaikai. Kaip tokioje situacijoje gauti jų dėmesį, jį išlaikyti ir perteikti reikiamą medžiagą pamokos metu? Kaip optimizuoti ugdymo procesą?
Pranešame antrąjį Terapinio ugdymo centro ,,Aplink" metodinį leidinį ,,Elgesio ir emocijų sutrikimų turintis vaikas mokykloje". Tai yra praktinis vadovas papildantis pirmąją mūsų Centro metodinę priemonę. Šiame leidinyje, remdamiesi savo patirtimi, bandėme perteikti konkrečius metodus, frazes ar susitarimus, galinčius padėti dirbant su EES turinčiu vaiku. Leidinyje rasite, kokie dalykai (susitarimai, perėjimai, pamokos vertinimas ir pan.) padeda elgesio ir emocijų sutrikimų (ar) sunkumų turinčiam vaikui išbūti klasės aplinkoje.
Suprantame, kad šis darbas yra sunkus ir dažnai kelia iššūkių, rezultatų tenka ilgai laukti, todėl neretai apima nusivylimas ir bejėgystė, tačiau nepasiduokite!
Vaikų elgesio sutrikimų demistifikavimas: diagnozė ir gydymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
