Efektyvus kosulio gydymas

Kosulys - tai organizmo reakcija, kai kas nors dirgina gerklę ar kvėpavimo takus. Šis dirgiklis stimuliuoja nervus ir jie savo ruožtu siunčia žinią arba, taip sakant, pavojaus signalą smegenims. Nors kartais pasitaikantis kosulys yra normalu, nuolatinis kosulys gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Kosulys yra organizmo apsauginis refleksas, padedantis pašalinti iš kvėpavimo takų įvairias svetimas medžiagas. Jis gali būti sausas (neproduktyvus) ir drėgnas (šlapias, produktyvus).

Peršalimo ligų sezonu įprastai pasireiškia drėgnas kosulys, kuris dažnai vėliau pereina į sausą kosulį. Peršalimo ligų metu dažniausiai pasireiškia drėgnas kosulys, kuris dažnai vėliau pereina į sausą kosulį. Skirtingai negu drėgno kosulio atveju, sauso kosėjimo metu iš kvėpavimo takų nėra išstumiamos gleivės. Sausas kosulys dažnai prasideda kutenimo pojūčiu gerklėje, kuris ir suaktyvina kosulio refleksą, sukeliantį kosėjimą. Sausas kosulys yra sunkiau valdomas ir dažnai tęsiasi ilgiau, negu drėgnas kosulys. Be to, sausas kosulys neretai pasireiškia ilgesniais priepuoliais, ypač vargina naktimis. Sausas kosulys dažnai yra liekamasis simptomas persirgus peršalimu, gripu ar kitomis kvėpavimo sistemos ligomis. Taip pat sausas kosulys gali pasireikšti susiduriant su gastroezofaginio refliukso liga (GERL), laringitu, gerklės skausmu, krupu, tonzilitu (angina), sinusitu, astma, alergijomis ir kitais kvėpavimo sistemos sutrikimais, vartojant tam tikrus medikamentus (pavyzdžiui, AKF inhibitorius). Be to, manoma, kad moterims būdingas labiau išreikštas kosulio refleksas, negu vyrams.

Sausas kosulys yra labai varginantis simptomas, lydintis daugiau nei šimtą skirtingų ligų. Jis gali išlikti dar ilgai po to, kai išnyksta kiti paciento simptomai, todėl sauso kosulio gydymas reikalauja laiko ir kantrybės. Sauso kosulio simptomas pasireiškia per pirmąsias 48 ligos valandas ir gali varginti dar ilgai po ligos pabaigos. Virusai dauginasi bronchų epitelyje, pažeisdami jį ir sukeldami dirginimą, kuris pasireiškia sausu kosuliu. Kankinantis refleksas gali pasireikšti, kai mūsų kūnas įšyla, pavyzdžiui, miegant, esant fiziniam krūviui, taip pat kalbant ar juokiantis. Kosulio priepuolius taip pat gali sukelti staigūs temperatūros pokyčiai ir tabako dūmai. Virusai neskatina pūlingo sekreto susidarymo kvėpavimo takuose, todėl sausas kosulys yra varginantis, o atsikosėjimas neatneša palengvėjimo.

Sauso kosulio priežastys būna įvairios: tai gali būti gripo „palikimas“, bronchito, alergijos, astmos, faringito, kraujotakos nepakankamumo ar plaučių hipertenzijos, gastroezofaginio refliukso požymis. Tačiau dažniausiai tai yra signalas, kad organizme vystosi virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Kosulio priežastys gali būti įvairios:

• Peršalimas
• Gripas
• Įkvėpus kai kurių dirginančių medžiagų (pvz., dūmų, dulkių, cheminių medžiagų ar svetimkūnio)
• Plaučių uždegimas
• Kokliušas
• Alergija
• Astma (dažniausiai vaikams)
• Bronchitas
• Gastroezofaginis refliuksas (GERD)
• Postnazalinis lašėjimas arba postnazalinis sindromas. Būtent, esant ponosiniam lašėjimui, nosies ir gerklės liaukos gamina daugiau nei įprastai gleivių, kurios susirenka ir nuteka į gerklės nugarą. Žmogus, kenčiantis nuo lašinimo po nosimi, gali jausti, kad gerklėje yra nuolatinis kutenimas.
• Ūminis sinusitas arba lėtinis sinusitas (nosies ir sinusų uždegimas).
• Bronchektazinė liga. Bronchektazė yra lėtinė liga, kurios metu išsiplėtę kvėpavimo takai plaučiuose. Dėl to kaupiasi gleivių perteklius, todėl plaučiai gali būti labiau pažeidžiami infekcijų. Dažniausi bronchektazės simptomai yra nuolatinis kosulys, skrepliai ir dusulys.
• Bronchiolitas (ypač mažiems vaikams). Bronchiolitas yra dažnas mažų vaikų krūtinės uždegimas, kurį sukelia virusinė plaučių infekcija. Infekcija sukelia uždegimą ir gleivių kaupimąsi kvėpavimo takuose, todėl tampa sunkiau kvėpuoti. Bronchiolitu dažniausiai serga kūdikiai iki šešių mėnesių, tačiau kartais suserga ir kūdikiai iki 12 mėnesių amžiaus.
• Uždusimas (ypač vaikams).
• Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) simptomų pablogėjimas.
• Korona viruso liga 2019 (COVID-19).
• KRUPAS (laringotracheobronchitas, laringotracheitas) arba gerklų ir trachėjos uždegimas (ypač mažiems vaikams). Laringotracheobronchitas reiškia viršutinių kvėpavimo takų infekciją, kuri trukdo kvėpuoti ir sukelia būdingą lojantį kosulį. Kosulys ir kiti požymiai bei simptomai atsiranda dėl uždegimo ir patinimo aplink gerklas, trachėją ir bronchus. Kai kosulys išstumia orą per šį susiaurėjusį kanalą, ištinusios balso stygos sukelia garsą, panašų į ruonio. Be to, kvėpavimas dažnai skleidžia aukštą švilpimo garsą. Laringotracheobronchitas dažniausiai pasireiškia jaunesniems vaikams. Paprastai tai nėra rimta liga ir dauguma vaikų gali būti gydomi namuose.
• Cistinė fibrozė (klampių gleivių liga). Cistinė fibrozė yra reta, paveldima liga, dėl kurios labai pažeidžiami plaučiai, virškinimo sistema ir kiti organizmo organai. Ši liga pažeidžia ląsteles, kurios gamina gleives, prakaitą ir virškinimo sultis. Šie skysčiai dažniausiai būna ploni ir slidūs. Tačiau žmonėms, sergantiems cistine fibroze, sugedęs genas daro išskyras lipnias ir tirštas. Taigi, užuot veikusios kaip lubrikantai, šios sutirštėjusios išskyros užkemša latakus, ypač plaučiuose ir kasoje.
• Emfizema. Emfizema dažniausiai yra plaučių liga, kurią sukelia kita liga (astma, lėtinis bronchitas), sukelianti dusulį. Žmonėms, sergantiems emfizema, pažeidžiami oro maišeliai (alveolės) plaučiuose. Laikui bėgant oro maišelių vidinės sienelės susilpnėja ir plyšta - susidaro tiek daug mažų oro tarpų, o ne didesnių. Tai sumažina plaučių paviršiaus plotą ir, savo ruožtu, į kraują patenkančio deguonies kiekį. Kai iškvepiate, pažeistos alveolės neveikia tinkamai, o senas oras sulaikomas, nepaliekant vietos šviežiam, deguonies turtingam orui. Dauguma žmonių, sergančių emfizema, taip pat turi lėtinį bronchitą.
• Laringitas. Laringitas yra gerklų uždegimas, kurį sukelia perkrova, dirginimas ar infekcija. Sergant laringitu, balso stygos uždegamos arba sudirgsta. Dėl to balso stygos išsipučia, o tai iškreipia per jas sklindančio oro skleidžiamus garsus. Dėl to balsas skamba užkimęs. Kai kuriais atvejais, sergant laringitu, žmogaus balsas gali tapti beveik neatpažįstamas.
• Plaučių vėžys.
• Vaistai, vadinami angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais. AKF inhibitoriai yra vaistai, kurie padeda atpalaiduoti venas ir arterijas, kad sumažintų kraujospūdį.
• Neuroraumeninės ligos, dėl kurių susilpnėja viršutinių kvėpavimo ir rijimo raumenų koordinacija.
• Plaučių embolija (kraujo krešulys plaučių arterijoje).
• Kvėpavimo takų sincitinis virusas (RSV) (ypač mažiems vaikams). Kvėpavimo takų sincitinis virusas sukelia uždegimą plaučiuose ir kvėpavimo takuose. Tai taip įprasta, kad dauguma vaikų jau būna užsikrėtę 2 metų amžiaus. Tačiau kvėpavimo takų sincitinis virusas gali užkrėsti ir suaugusiuosius. Sveikiems suaugusiems ir vyresniems vaikams RSV simptomai yra lengvi ir primena peršalimą. Paprastai norint palengvinti ligos simptomus, reikia tik namų gydymo priemonių.
• Sarkoidozė. Sarkoidozė yra liga, kuriai būdingas mažų uždegiminių ląstelių (granulomų) sankaupų augimas bet kurioje kūno vietoje - dažniausiai plaučiuose ir limfmazgiuose. Tačiau uždegiminių ląstelių sankaupos taip pat gali paveikti akis, odą, širdį ir kitus organus.
• Tuberkuliozė.
• Tonzilitas.

Kai kurie iš šių susirgimų, pavyzdžiui, laringitas, gali sukelti būdingą lojantį kosulį, ypač vaikams. Kitais atvejais, kaip sergant astma, kosulys gali būti spazminis ir sunkinti kvėpavimą.

Kaip sušvelninti sauso kosulio simptomus?

Norint sušvelninti sauso kosulio simptomus, labai svarbu drėkinti orą namuose, ypač kambaryje, kuriame miega sergantysis. Galite naudoti buitinius oro drėkintuvus arba ant radiatoriaus pakabinti drėgnų rankšluosčių. Šildymo sezono metu pravartu kiek sumažinti radiatorių temperatūrą, kad oro temperatūra miegamajame siektų 18-20 laipsnių Celsijaus.

Gleivines gerai drėkina švarus vanduo, kurį reikėtų dažnai gerti mažais gurkšneliais. Naktį pravartu du ar tris kartus nusistatyti žadintuvą keliems gurkšniams vandens išgerti. Sausam kosuliui palengvinti taip pat puikiai tinka gerti linų sėmenų užpilą arba pieną su ištirpintu sviestu. Tačiau svarbu, kad gėrimai būtų kambario temperatūros, nes per karšti dirgina gleivinę ir sustiprina kosulio refleksą.

Kosuliui gydyti galite čiulpti tabletes su propoliu, svilarožėmis ar čiobreliais. Nuo sauso kosulio gerai padeda ir naminis svogūnų sirupas (smulkintus svogūnus užpilkite cukrumi arba medumi ir palikite kelioms valandoms), gerklės skalavimas ir alyvuogių aliejaus su citrinomis arba kokosų aliejaus gėrimas. Taip pat gali padėti fiziologinio tirpalo inhaliacijos. Dažnai pasikartojant sausam kosuliui, vaistinėje galima įsigyti specialų prietaisą - inhaliatorių.

Natūralios priemonės sausam kosuliui malšinti:

• Medus: Moksliškai įrodyta, kad medus yra itin naudingas gydant kosulį ir skaudančią gerklę. Jį galite tiesiog valgyti, kai susergate, arba pasidarykite paprastą sirupą: į medų įlašinkite kokosų aliejaus ir įpilkite citrinų sulčių. Arbatinis šaukštelis medaus gali padėti numalšinti kosulį. Tačiau vaikams iki 1 metų medaus duoti nerekomenduojama, nes meduje gali būti kūdikiams kenksmingų bakterijų.
• Čiobrelių arbata: Vokietijoje čiobreliai oficialiai pripažinti kaip vaistas nuo kosulio, nuo įvairių kvėpavimo takų infekcijų ar netgi nuo bronchito. Nedideliuose šios žolelės lapeliuose apstu kosulį raminančių medžiagų, kurios atpalaiduoja trachėją ir mažina įvairius peršalimo sukeltus uždegimus. Čiobrelių lapelių įsigysite kiekvienoje vaistinėje - tiesiog užplikykite du šaukštus šių lapelių karštu vandeniu, palaikykite 10 minučių ir išgerkite, jei norite, arbatą paskaninkite medumi ar citrina.
• Karštas dušas: Užsidarykite visus langus namuose ir eikite į vonią, pasileiskite karštą vandenį ir pakvėpuokite garais - juk jie yra didžiausias kosulio priešas. Garai nuramina kvėpavimo takus, atkiša užsikišusią nosį ir suskystina plaučiuose ar gerklėje susikaupusius skreplius (atminkite, kad šis būdas tinka tik peršalimo sukeltam kosuliui, astma sergantiems žmonėms karšti garai gali tik sustiprinti kosulį).
• Juodųjų pipirų ir medaus arbata: „Šlapiam“ kosuliui numalšinti siūlome išbandyti juodųjų pipirų ir medaus arbatą. Medikai tikina, kad pipirai stimuliuoja gleivių cirkuliaciją, o medus natūraliai mažina kosulį. Į puodelį įberkite arbatinį šaukštelį šviežiai sumaltų juodųjų pipirų, įdėkite 2 šaukštus medaus ir užpilkite karštu vandeniu, arbatą uždenkite ir palaikykite maždaug 15 minučių.
• Vartokite kuo daugiau skysčių: Gerti kuo daugiau skysčių peršalus rekomenduoja visi gydytojai, tad stenkitės kuo dažniau gurkšnoti įvairiais arbatas ar paprastą vandenį. Sirupai, arbatos ar tiesiog vanduo skystina gleives ir leidžia lengviau atsikosėti.
• Sučiulpkite citriną: Atsipjaukite skiltelę citrinos, užberkite ant jos druskos, pipirų ir sučiulpkite. Skonis tikrai nebus pats geriausias, tačiau kosulį garantuotai palengvins.
• Saldymedis: Saldymečio šaknis jau nuo seno naudojama peršalimui gydyti, o iš jos gaminami saldainiai mažina gerklės uždegimą ir kutenimą.
• Imbieras: Medicininės imbiero savybės buvo naudojamos dar antikos laikais. Rytų medicinos propaguotojai imbieru dažniausiai gydo įvairius peršalimo ar gripo simptomus. Nusipirkę imbiero šaknį, pasidarykite arbatos: į puodą įpilkite 3 puodelius vandens, įmeskite 12 ne itin storų griežinėlių imbiero šaknies ir pavirkite apie 20 minučių. Nukaiskite, palaukite, kol arbata kiek pravės ir, pasiskaninę ją citrina ar medumi, išgerkite. Jei arbata bus per aštri, praskieskite vandeniu.
• Skalauti sūriu vandeniu 4-5 kartus per dieną.
• Naudokite skystus vaistus nuo kosulio ar gerklės pastiles. Pastilės nuo kosulio ir gerklės pastilės gali nuraminti sudirgusią gerklę, taip pat palengvinti sausą ar užsikimšusią kosulį. Tačiau jie nerekomenduojami vaikams iki 6 metų, nes jais galima užspringti.
• Sudrėkinkite orą. Naudokite vėsios dulksnos drėkintuvą, išsimaudykite maloniame garų duše, įkvėpkite šiltų garų virš dubens su garuojančiu vandeniu arba įveskite vaiką į garų pripildytą vonią 10 minučių, nes didesnė drėgmė padeda atlaisvinti skreplius esant užkietėjusiam kosuliui.
• Pailsėkite kiek įmanoma.
• Išveskite vaiką į lauką pakvėpuoti vėsiu oru (tai ypač rekomenduojama sergant KRUP, t. y. gerklų ir trachėjos uždegimu).
• Gerkite daug švaraus vandens ir kitų skysčių. Skystis padeda ploninti gerklės gleives ir palengvina skreplių atkosėjimą. Pavyzdžiui, į įprastą geriamąjį vandenį galite dėti natūralių žolelių ar vaisių, kurie turi antibakterinį, priešuždegiminį, antimikrobinį arba atsikosėjimą skatinantį poveikį, pavyzdžiui, juodųjų pipirų, cinamono, gvazdikėlių, medaus, česnako, imbiero, citrinos, mėtų, slidžios guobos, čiobrelių ir ciberžolės. Šilti skysčiai, tokie kaip sultinys, arbata ar net citrinos sultys, taip pat gali nuraminti gerklę.
• Čiobrelių kremas taip pat labai tinka tepti kaktą. Dėl savo stiprumo čiobrelių kremu, sumaišytu su žąsies taukais, vaikams galima tepti tik tarp pirštų ir padukus.

Sauso kosulio gydymui netinka preparatai, skirti skystinti šlapią kosulį: ambroksolis, acetilcisteino rųgštis, gebenės lipikės ekstraktas. Sausą spazminį kosulį efektyviai malšina plačialapiai gysločiai, kurie pasižymi ir antialerginėmis savybėmis, todėl tinka kovojant prieš alerginį kosulį. Jei kankina nuolatinis dirginantis, kutenantis kosulys, rekomenduojama vartoti natūralius aguonos birulės preparatus, kurie normalizuoja suaktyvėjusį kosulio centrą. Tiek plačialapis gyslotis, tiek aguona birulė pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl gali malšinti kvėpavimo takų gleivinės paburkimą, lengvinti kvėpavimą. Taip pat uždegimas gali sukelti bronchų spindžio susiaurėjimą - bronchospazmą. Esant šiai būklei juntamas apsunkęs kvėpavimas, gali kamuoti dusulys. Natūralios priemonės, plečiančios broncho spindį - juodieji serbentai ir cinamonas - taip pat pasižymi ir antimikrobinėmis savybėmis, todėl padeda kovoti ir su kosulio bei apsunkusio kvėpavimo priežastimi - kvėpavimo takų infekcija.

Vaistai nuo sauso kosulio

Jei sausas kosulys trukdo miegoti, prieš pat miegą galite išgerti kosulį malšinančių nereceptinių vaistų. Tačiau nepamirškite pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Jei sausas kosulys asmenį vargina labai stipriai, gali būti vartojami kosulį slopinantys vaistiniai preparatai. Sausam kosuliui netinkami atsikosėjimą gerinantys vaistiniai preparatai (tokie preparatai turėtų būti vartojami tik drėgnam, produktyviam kosuliui gydyti). Dėl bet kokių vaistų vartojimo derėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, nes kosulį slopinantys vaistiniai preparatai turėtų būti vartojami tik būtinais atvejais ir ne ilgiau nei 5-7 dienas. Kai kurie iš jų gali sukelti mieguistumą, todėl jie neitin tinkami daug vairuojantiems ar su mechanizmais dirbantiems asmenims.

„Slopinti kosulį reiktų tuomet, jeigu jus kamuoja sausas, intensyvus, varginantis kosulys. Tuomet pirmas 2 ligos dienas kosulį galima slopinti. Kosulį slopinančių vaistų būna augaliniu arba cheminiu pagrindu, tablečių arba sirupo pavidalu. Sauso kosulio negalima gydyti gleives skystinančiais vaistais, nes geriami skystinantys vaistai tik erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar daugiau sausai kosėja“, - įspėja vaistininkė.

Jei pašalinus rizikos veiksnius ir pritaikius simptominį gydymą sausas kosulys nepraeina, priepuoliai ilgėja, intensyvėja - svarbu kreiptis į gydytoją.

Drėgno kosulio gydymas

Dienos metu, iki 16 val. vakaro, galima vartoti skreplius skystinančias priemones, skirtas gydyti drėgną kosulį. Dėl jų veikimo bus galima iškosti sekretą iš viršutinių kvėpavimo takų. Vėliau, po 2-3 dienų kosulys drėksta, pradedama atsikosėti. Tuomet jau vartojami vaistai, skystinantys bronchų sekretą ir skatinantys sekreto šalinimą iš kvėpavimo takų. Skystinančių bronchų sekretą vaistų yra didelis pasirinkimas, žmogus gali rinktis tablečių, sirupų, lašų forma. Kokį vaistą geriausiai pasirinkti šlapio kosulio gydymui, priklauso individualiai, pagal kosulio intensyvumą, kosulio trukmę. Svarbiausia drėgno kosulio negydyti kosulį slopinančiais vaistais, nes tuomet bronchų sekretas kaupiasi kvėpavimo takuose, gali pakilti temperatūra, atsirasti dusulys, vystytis pneumonija.

Kai kosulys yra drėgnas ir jo metu atkosėjama skreplių, labiausiai tinkami vaistiniai preparatai, padedantys skystinti šiuos kvėpavimo takų produktus ir lengviau juos pašalinti iš bronchų. Vienas iš jų - „Flavamed“, kuris tiekiamas tablečių, šnypščiųjų tablečių ir geriamojo tirpalo farmacinėmis formomis. „Flavamed“ yra gleives skystinantis vaistas, vartojamas sergant kvėpavimo sistemos ligomis. Jis vartojamas sergant ūmiomis ir lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai susidaro klampios gleivės. Vaistinis preparatas suskystina klampias gleives ir jos gali lengviau pasišalinti. Kiekvienas pacientas gali pasirinkti jam patogiausią vartoti formą ir džiaugtis ne tik vaisto efektyvumu, bet ir maloniu jo skoniu.

Jeigu jaučiate, kad kosėjate drėgnai, tuomet rinkitės vaistinių čiobrelių, pušų pumpurų, raudonėlių, siauralapių gysločių vaistažoles. Pagal skonį arbatas galite pagardinti medumi, citrina ar imbiero griežinėliu.

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų metu, anot vaistininkų, dažniausiai pačią pirmą dieną ima varginti sausas kosulys, o apie trečiąją ligos dieną, jeigu gydomasi, kosulys tampa drėgnu, pradedama atsikosėti. Drėgnas kosulys - sveikimo pranašas, nes tuomet pasišalina ir kvėpavimo takų ligų sukėlėjai bei sekretas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kalbant apie suaugusiuosius, tikrai nebūtina dėl nesunkaus kosulio iš karto kreiptis į gydytojus, ypač jei kosulys yra vienas iš peršalimo simptomų. Labai tikėtina, kad tausojantis režimas, šilti skysčiai, saugios inhaliacijos ir nereceptiniai vaistai bei specialūs maisto papildai padės pasveikti. Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei savaitę arba jis sunkėja, pasikeičia jo pobūdis (pavyzdžiui, pakinta garsas, atkosėjamų skreplių spalva ir t. t.), reikėtų kreiptis į gydytoją. Nedelsti reikėtų ir tuomet, kai kalbama apie kūdikį ar mažą vaiką, nėščią moterį, nusilpusio imuniteto, lėtinėmis plaučių ligomis sergantį ar senyvą asmenį. Kiekvieną atvejį reikėtų įvertinti individualiai ir tuomet spręsti, ar galima dar kelias dienas palūkėti ir gydytis savarankiškai, ar geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Jei kyla abejonių, verta paskambinti sveikatos specialistui ir pasitarti dėl tolimesnių veiksmų.

„Kai kosulys neužsitęsęs, žmogus nekarščiuoja arba temperatūra pakilusi nežymiai, galima gydytis namuose. Leiskite sau pailsėti - ramiai ir šiltai pagulėkite lovoje. Kol kosulys sausas, gerkite įvairias šiltas vaistažolių arbatas, pavyzdžiui, islandinės kerpenos, paprastųjų saldymedžių šaknų, vaistinių svilarožių šaknų, tūbių žiedų arbatas ir jų mišinius. Jeigu jaučiate, kad kosėjate drėgnai, tuomet rinkitės vaistinių čiobrelių, pušų pumpurų, raudonėlių, siauralapių gysločių vaistažoles. Pagal skonį arbatas galite pagardinti medumi, citrina ar imbiero griežinėliu“ - sako vaistininkė.

„Pagal trukmę ūminis kosulys gali trukti iki 3 savaičių. Užsitęsęs kosulys trunka 3-8 savaites. Lėtinis kosulys - daugiau nei 8 savaitės. Ši kosulio trukmė gali išduoti apie galimą astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar net onkologines ligas. Taip pat ilgalaikis kosulys dažnai atsiranda ir rūkantiems žmonėms“, - sako vaistininkė.

Jei kyla abejonių dėl kosulio pobūdžio ar trukmės, visada verta pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

tags: #efektyvus #kosulio #gydymas #musumazyliai

• geriausi vaikų gimtadienių kambariai Mažeikiuose
• Tėvystės nustatymas Lietuvoje
• IUI kontraindikacijos
• Žurnalistas Audrius Bačiulis
• Valdovo Žygimanto Augusto istorija