Drevernos vaikų darželis, ilgainiui žinomas įvairiais pavadinimais, yra ugdymo įstaiga, kurioje siekiama suteikti vaikams kokybišką ikimokyklinį ugdymą. Nors įstaiga 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo išregistruota, jos veiklos ir bendruomenės istorija išlieka aktuali, atspindėdama vaikų ugdymo svarbą.
Viena iš svarbių darželio veiklų buvo gamtosauginis ugdymas, skatinantis vaikus rūpintis aplinka. Pavyzdžiui, „Vabaliukų“ ir „Spalviukų“ grupių vaikai, kartu su auklėtojomis, aktyviai dalyvavo akcijoje „DAROM 2016“. Šios akcijos metu jie tvarkė ir grąžino švarią aplinką šalia Drevernos upės ir darželio teritorijoje. Mažieji akcijos dalyviai ne tik rinko šiukšles, bet ir jas rūšiavo bei išmetė į tam tikrus konteinerius.
Vaikai su dideliu atsakomybės jausmu stebėjo aplinką, rinkdami plastiko, butelių, popieriaus ir stiklo duženų atliekas. Po akcijos, sugrįžę į darželio teritoriją, visi pasidžiaugė savo darbu ir pažaidė bendrus žaidimus. Ši veikla padėjo vaikams suprasti, kaip svarbu saugoti gamtą.

Dėmesys gamtai ir jos reiškiniams buvo skiriamas ir per įvairius eksperimentus. Vienas iš tokių projektų - vandens tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kuo skiriasi vanduo iš čiaupo nuo vandens iš Drevernos upės. Stebint vandenį dvi savaites, vaikai pastebėjo reikšmingus skirtumus. Vanduo iš čiaupo liko nepakitęs, o upės vanduo keitėsi - atsirado dumblas, kuris vėliau pradėjo augti, primindamas augmeniją. Šio tyrimo išvada buvo, kad upės vanduo, būdamas „gyvas“ ir turintis daugybę nematomų organizmų, netinkamas maistui.
Per savaitę, skirtą temai „Vandens paslaptys“, vaikai buvo skatinami daugiau vartoti vandenį, suprasdami jo naudą žmogui ir gyvybei. Mažuosius sužavėjo eksperimentai su vandeniu, o vyresnieji vaikai, laistydami gėles, įsitikino, kad jos be vandens žūtų. Taip pat stebint filmuotą medžiagą apie vandens gyvūnus ir paukščius, vaikai mėgdžiojo jų elgseną ir garsus, o smagiausiai pavyko imituoti varlių chorą.

Darželyje vyko ir keletas renginių, skirtų projektui „Apkabinkime Žemę“. Vaikai ir jų tėveliai rinko ir tapė akmenėlius, kuriais papuošė aplinką prie darželio. Taip pat buvo kirpami vandens lašeliai, kuriais puošiamas darželio kiemas, o susikabinus rankomis vaikai prisiekė mylėti ir saugoti Žemelę, dainavo jai dainas.
Šios veiklos skatino vaikus suprasti gamtosauginę atsakomybę ir meilę gamtai. Pokalbiai apie tai, kas atsitiktų, jei dingtų vanduo arba jis taptų nešvarus, atskleidė vaikų požiūrį į šią svarbią gamtos dalį. Po šių pokalbių, vėl grįžus prie vandens valymo įrengimų ir surinkus bei išrūšiuojus šiukšles, dar kartą buvo įtvirtinta gamtosauginė žinutė.
Drevernos vaikų darželis taip pat buvo aktyvus bendruomenės ir savanorių įtraukimo į kūrybines veiklas pavyzdys. Vienas iš tokių projektų buvo dirbtuvės, kuriose vaikai kartu su savanoriais kūrė jiems skirtą erdvę. Šiose dirbtuvėse savanoriai buvo ne tik mokytojai, bet ir bendražygiai, padėję vaikams įgyvendinti jų svajonių erdves. Tėvų susidomėjimas ir įsitraukimas į veiklas taip pat buvo labai svarbus.
Vietos atstovai taip pat prisidėjo prie projekto, padėdami derinti objektų vietas, ieškant reikiamų medžiagų ir nagingų pagalbos rankų. Vaikų ir savanorių idėjų pagrindu gimė unikalūs projektai, pavyzdžiui, užrašas „AteiKite“, primenantis inkilo ertmę, per kurią galima pažvelgti į kitą pusę. Visa tai atspindėjo bendrą darbą, svajones ir atidų planavimą.
Nors Drevernos vaikų darželis kaip juridinis asmuo buvo išregistruotas, jo ugdomoji veikla, gamtosauginės iniciatyvos ir bendruomenės įtraukimas paliko ryškų pėdsaką, skatinantį rūpintis aplinka ir puoselėti gamtą.