Specialieji poreikiai ugdyme: kaip nustatomi ir kokia pagalba teikiama vaikams
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Taigi specialiųjų poreikių turi dažnas vaikas. Poreikis - tai tarsi noras žengti žingsnį pirmyn savęs realizavimo link. Apleisti poreikiai gali sukelti neigiamas emocijas - ypač liūdesio ar savigraužos jausmą, depresiją, nerimą. Poreikių formavimasis atlieka milžinišką vaidmenį žmogaus asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, tačiau net apie 70 tūkst. Lietuvoje augančių vaikų susiduria su sunkumais siekdami realizuoti savo poreikius.
Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Specialusis poreikis atsiranda tada, kai vaikui prireikia specialiosios pagalbos. Taip gali nutikti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių vaiko sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Šie vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ir jų ugdymosi sėkmei būtina tinkamai pritaikyta ugdymosi aplinka, įskaitant pedagoginę, psichologinę, logopedinę ir kitą pagalbą. Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose. Tai gali būti masažo, logopedo, kineziterapeuto paslaugos, vaistų sugirdymas ligos atveju.
Specialiųjų poreikių nustatymo procesas
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka Lietuvoje yra reglamentuota įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą asmenims, turintiems specialiųjų poreikių. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja šie įstatymai ir kiti teisės aktai: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas. Elektrinių vežimėlių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis kompensavimo laikinąja tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Transporto išlaidų ir specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimo sutrikusią judėjimo funkcija turintiems asmenims tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Socialinių paslaugų poreikio asmeniui nustatymo principais ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis kitų tarnybų pagal kompetenciją pateikta informacija ir nustatytus specialiuosius poreikius bei pokalbiu su asmeniu.
Specialiųjų poreikių nustatymo procesas vaikams ir besimokantiems asmenims iki 21 m.
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT. Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas
Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių. Įvertinimas - vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas. Jį atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai. Įvertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ikimokyklinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosios programos, profesinio mokymo programos, neformaliojo vaikų švietimo programos pritaikymą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus, siekiant sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) optimalias ugdymosi sąlygas.
Kaip pasiruošti vertinimui?
Aptarkite vertinimo poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite. Vertinimo poreikį, prieš kreipiantis į Tarnybą, rekomenduojame aptarti su lankomos ugdymo arba medicinos įstaigos specialistais, prašant išduoti Vaiko gerovės komisijos pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/ pakartotinio įvertinimo arba medikų - pažymą apie nustatytus sveikatos, raidos sutrikimus.
Dokumentai, reikalingi atvykstant į Tarnybą:
- Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos (1 priedas) kopiją;
- Mokyklos VGK posėdžio išrašą apie neatliktą Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą;
- Mokinio individualaus ugdymo planą;
- Mokinio rašto darbus, piešinius;
- Vaiko gimimo išrašo kopiją;
- Išrašą iš medicinos dokumentų.
Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908.
Pažymos ir jų reikšmė
Išduodamos šios pažymos: Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.
Specialiųjų poreikių lygiai ir pagalbos priemonės
Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis Specialiosios pagalbos priemonių, kuriomis tenkinami specialieji poreikiai ir jų nustatymo lygis aprašu. Nuo š. m. liepos 1 d. pensinio amžiaus žmonėms vietoj šiuo metu nustatomų trijų specialiųjų poreikių lygių bus nustatomi du - vidutinių ir didelių (nebelieka nedidelių specialiųjų poreikių lygio). Didelių specialiųjų poreikių lygis bus nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0-30 proc. darbingumo lygis. Vidutinių specialiųjų poreikių lygis nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis, arba tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35-55 proc. darbingumo lygis. Tie senjorai, kuriems jau yra nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, galės kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad jų turimas nedidelių specialiųjų poreikių lygis būtų prilygintas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui.
| Požymis | Nedideli specialieji poreikiai | Vidutiniai specialieji poreikiai | Dideli specialieji poreikiai |
|---|---|---|---|
| Transportas | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, vairuoti automobilį, judėti vienas. Nuolat techninės pagalbos priemonių nereikia arba reikalingos nesudėtingos techninės pagalbos priemonės. | Gali keliauti be kitų pagalbos visuomeniniu transportu, pats vairuoti automobilį, judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba, tačiau tam reikia sudėtingesnių techninės pagalbos priemonių. | Gali keliauti su palydovo pagalba visuomeniniu transportu, pats vairuoti spec. automobilį, naudotis elektra varomu vežimėliu, negali judėti vienas techninės pagalbos priemonių pagalba (vežimėliu). Prikaustytas prie lovos. |
| Būstas | Reikalingas labai nedidelis būsto ar aplinkos pritaikymas. | Reikalingas dalinis būsto (prausimosi, maudymosi vonioje ir duše priemonės, persikėlimo priemonės) ir aplinkos pritaikymas (pandusas, nuolydis ir kt.). | Reikalingas pilnas būsto (durų praplatinimas, specialių baldų įsigijimas, keltuvai, lifto ir kt.) ir aplinkos pritaikymas arba naujas pritaikytas būstas. |
| Bendravimas | Pats gali bendrauti su kitais, dalyvauti pokalbiuose, suprasti ženklus, sugebėti siųsti ir gauti įvairią informaciją. | Gali bendrauti kitų priemonių pagalba (gestų kalbos pagalba, kompiuterio pagalba ir kt.), gali bendrauti ir suprasti ženklus, dalyvauti pokalbiuose. | Sunkiai sekasi bendrauti ir suprasti ženklus, techninės pagalbos priemonės mažai padeda. |
| Vaikai | Gali lankyti ir mokytis visose švietimo įstaigose. | Gali mokytis su spec. pedagogo pagalba ar specialiojoje mokykloje. | Gali būti ugdomi dienos centre, užimtumo dienos centre ir mokytis specialiojoje mokykloje. |
Parama ir kompensacijos
Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus. Lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją galima gauti ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų.
Vidutinę arba sunkią negalią turintį vaiką slaugančiam asmeniu neskaičiuojamas darbo stažas, bet vaiko slaugymo terminas (15 metų) turi įtakos šalpos bazinei pensijai gauti tuo atveju, kai NDNT išduoda pažymą apie vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) tikslinį poreikį (SPP-2).
Ko galima išmokti iš specialiųjų poreikių turinčių vaikų?
tags: #dokumentai #susije #su #specialiuju #poreikiu #vaiku
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
