Didžiausia Lietuvos šeima: gyvenimas su 17 vaikų ir valstybės parama
Lietuvoje gyvena didelė šeima, kurioje auga net septyniolika vaikų. Vyriausiai jųdviejų atžalai - 23-eji, jauniausiai - daugiau nei du mėnesiai. Šeimoje iš viso auga 9 mergaitės ir 8 berniukai.
Tiesa, neužėjęs į vidų greičiausiai ir nepasakytum, kad vaikų čia - tiek daug. Kieme stovi tik vienas krepšinio lankas be tinklo ir medinė karstyklė. Greta sulipdytas nedidelis sniego senis. Tačiau artėjant lauko durų link girdėti vaikiški balsai. Nors šeimą aplankėme darbo dieną, namuose buvo ir krūva mažųjų, ir abu tėvai.
Šeimos kasdienybė ir tėvų užimtumas
Nė Ingrida, nė Vacys nedirba oficialaus darbo. Jie dviese prižiūri vaikus ir ūkį - augina 3 karves, turi kiaulių. Vaikų mama rūpinasi mažaisiais, valgyti jiems dažnai pagamina ir tėtis. „Jaunutė ji ištekėjo - 40 metų nėra, o jau 17 vaikų turi“, - skaičiavo kaimynė. Tačiau ji paneigė galinčius kilti įtarimus, kad vaikų skaičių lemia krikščioniškas mokymas.
Vyresniųjų vaikų gyvenimas ir perspektyvos
Vyriausia jų sūnus, 20-metis Mantas, yra trečias vaikas šeimoje. Nors gyvena kartu su tėvais ir mažaisiais, dieną namuose vaikinas praktiškai nebūna, nes dirba Tauragėje esančiame autoservise. „Aišku. Kur mandriau rasi“, - atkerta paklaustas, ar šis užsiėmimas patinka. Iš Tauragės išvykti jis kol kas neplanuoja, džiaugiasi darbu, kurį, neslepia, pavyko rasti „per draugus“.
Vyriausia jo sesuo, 23-ejų Laura, taip pat dirba Tauragėje. 21-erių brolis Lukas gyvena užsienyje, į Lietuvą dabar yra grįžęs tik trumpam. Mantas sunkiai vardijo visus brolius ir seseris. „Aš - Mantas. Po to - Vitalijus ir Deividas, Airis, Deivis. Nu, vienu žodžiu“, - ranka tik numojo paklaustas, kokie jo brolių ir sesių vardai, kiek jiems metų. Pasidomėjus, kiek jų neina į mokyklą, Mantas irgi ilgokai pasvarstė: „5, gal 6“. „Sugyvenam, nesipykstam“, - santykius su jais apibūdino.
Tačiau pasiteiravus, ar tenka mažuosius pažiūrėti, paauklėti, o gal jiems patarti ar pažaisti, Mantas tik atkirto, kad yra ne mažas vaikas, tai ir nežaidžia. „Ką aš žinau“, - paklaustas, ar tokia didelė šeima patinka, įvertino. Vaikinas tik šyptelėjo išgirdęs ir klausimą, kaip reaguoja, kai išgirsta, kad sulauks dar vieno šeimos nario - brolio ar sesės. „Aš nemiegu šalia ir nestoviu su žvake. Tas pats man, vienodai“, - pernelyg nesirūpino jis tuo. Jo mamai, prasitarė Mantas, vos 39-eri, tėčiui - kiek daugiau nei 40.
Gyvenamoji vieta ir kaimynystė
Šeima gyvena buvusios mokyklos pastate. Anot artimiausių šeimos kaimynų, mokyklos pastate, kuris buvo suteiktas kaip socialinis būstas, jie glaudžiasi jau bene 3 metus. Mokyklos pastatu, kur gyvena, Mantas džiaugiasi. Prieš tai, prisiminė, gyveno gretimame kaime - Būteniuose, tačiau ten trūko vietos. „Dabar 5-6 kambariai viduj“, - išskyręs, kad turi savo, atskirą, sakė jis.
Kaimynai džiaugiasi šia šeima. „Draugiškai gyvena, bendraujam. Tas pats tėvas, ta pati mama - ir visi vaikai jų. Visi geri, gražūs, draugiški. Atbėga čia - tai saldainių, tai ką, pasišnekame“, - pasakojo garbaus amžiaus moteris. Nors pati ji atskleidė turinti vos 2 dukras, suaugę ir jos anūkai, gausia kaimynyste džiaugiasi ir triukšmu nesiskundžia. „Vaikai vaikais palieka, bet didelių išdaigų neprikrečia. Mes visi patenkinti esame, niekas nieko nesako“, - tikino senolė. Jos teigimu, kaimynai nei triukšmauja, nei girtauja, jei kokių svečių neužsuka.
Vaikų ugdymas ir socialinė pagalba
Daugiausiai Ingridos ir Vacio vaikų mokosi. Bene visi, kaip įvardijo, „pagalbinėje“ mokykloje. „Ar 5, ar 7 - nežinau, kiek tiksliai. Krūva tokia eina“, - šyptelėjo kaimynė. Tačiau Skaudvilės seniūnas Virgijus Būdvytis patikslino, kad Skaudvilės specialiąją mokyklą lanko 7 šios šeimos vaikai. Dar vienas berniukas eina į gimnaziją.
Šeima yra įtraukta į socialinės rizikos sąrašą, su ja dirba specialistai. Seniūnas pripažino, kad kartais su globotiniais bendrauti sudėtinga. „Buvo problemų. Neprižiūri vaikų. Koks tas bendradarbiavimas - radai, gerai, jei neradai, niekas nežino, kur yra. Būna, kad ir nerandam. Vaikai vieni kitus prižiūri“, - santykius šeimoje apibūdino jis.
Kaime, kuriame gyvena ši šeima, pastebimas nykimas. „Padeda jiems, viską valdžia padėjo - ir stogą uždengė, ir apatinį aukštą suremontuoti žadėjo, ir vandenį įvedė, maudytis galima. Žinote, mokykla, nieko nebuvo“, - kad rūpesčio šeimai netrūksta, aiškino šeimos kaimynė. Jos teigimu, mokyklą, kurios pastate glaudžiasi daugiavaikė šeima, lankė dar jos dukra. Kadaise čia mokė 2 mokytojos, susirinkdavo apie 20-30 vaikų. „Tačiau dabar - nebe. Kaime žmonių nebeliko. Sunku čia ir pasakyti, kiek gyventojų beliko“, - tik atsiduso ji.
Valstybės parama daugiavaikėms šeimoms
Pagrindinė valstybės parama daugiavaikėms šeimos - finansinė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, jog kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui, arba kitaip - vaiko pinigai.
Papildomos išmokos vaikams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad papildoma 56,65 euro dydžio išmoka vaikui prie vaiko pinigų (96,25 euro) mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams, turintiems negalią.
Štai pagrindiniai papildomos išmokos skyrimo kriterijai:
- Gausiai šeimai, auginančiai ar globojančiai 3 ir daugiau vaikų, ir vaikams su negalia papildoma išmoka skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
- Nepasiturinčiai šeimai, auginančiai 1 ar 2 vaikus, papildomai išmoka vaikui skiriama, jeigu šeimos vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 352 eurų.
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, tenkančias asmeniui, į pajamas nėra įskaitomi patys vaiko pinigai (tiek universali, tiek papildomai skiriama išmoka vaikui) ir, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, 25-40 proc.
Išmokų mokėjimo sąlygos ir galimi pakeitimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad gyventojai, kurie kreipiasi dėl išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus. „Asmens prašyme nurodyta informacija, pavyzdžiui, apie jo šeimos gaunamas pajamas, šeimos sudėtį ir kt., yra vienas iš svarbiausių duomenų nustatant pareiškėjo teisę gauti išmoką.“ Pavyzdžiui, kai kreipiasi nepasiturinti šeima, auginanti 1 ar 2 vaikus, savo parašu turi patvirtinti, kad šeimos pajamos praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo įstatyme nustatytos pajamų ribos.
Ministerija pažymi, kad jeigu asmenys, kreipdamiesi dėl išmokos, pateikia neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba per mėnesį nepraneša apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką arba jos dydžiui, ir dėl to permokama išmoka, permokėta suma grąžinama arba išskaičiuojama iš išmokos gavėjui pagal Išmokų vaikams įstatymą priklausančių išmokų savivaldybės administracijos sprendimu. „Pavyzdžiui, pasikeitė gausios šeimos, auginančios 3 vaikus, sudėtis, nes vyriausias pilnametis vaikas, kuris įskaitomas į šeimos sudėtį, studijuoja aukštojoje mokykloje ir nutraukė studijas. Tokia šeima nebelaikoma gausia ir praranda teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui nevertinant šeimos gaunamų pajamų.“
Kitos paramos priemonės
- Šeimos kortelė: Teisę į Šeimos kortelę turi daugiau kaip 42 tūkst. šeimų, kortele jau naudojasi daugiau kaip 35 tūkst. „Būčiau su mielu noru turėjusi tokią kortelę, kai mano penki vaikai buvo maži. Pats užmanymas sukurtas taip, kad vienoje vietoje šeima gali sutaupyti, o kitoje - išleisti pinigus patraukliau ten, kur paprastai nebūtų galimybės nueiti“, - tikina R.
- Papildomos poilsio dienos: Dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 12 metų. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. „Svarbu žinoti ir tai, kad papildomas poilsio laikas darbuotojui priklauso ir tuo atveju, jeigu jis dirbo ne visą mėnesį, pavyzdžiui, dalį laiko atostogavo, buvo laikinai nedarbingas ir panašiai“, - pabrėžė I.
- Būsto kredito kompensacija: Šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jeigu jos gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, teikiama 30 proc.
- Šalpos kompensacijos mamoms: Penkis ir daugiau vaikų išauginusiems (mirties atveju - iki 8 metų) senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam motinai ar tėvui, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d.). Šalpos kompensacijos mamoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė ir išaugino iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų, skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo.
Vaikų išlaikymo sąnaudos
SEB bankas skaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti vaiką. Per šių metų liepą atliktą apklausą didžiausia dalis (36 proc.) respondentų nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti per metus reikia 3001-5000 eurų. Šį variantą ir didesnę, viršijančią 5001 eurų, sumą dažniau rinkosi didžiųjų miestų gyventojai. Palyginti, miestelių ir kaimo vietovėse apklausti žmonės dažniau nurodydavo 1000-3000 eurų sumą.
„Skirtumas atspindi statistiką, rodančią, kad vidutinės vieno gyventojo pajamos miestuose yra didesnės negu regionuose. Taip pat įtakos didesnėms bendrosioms išlaidoms miestuose gali turėti gausesnė vaikams siūlomų užsiėmimų pasiūla ir aukštesnės būrelių kainos“, - komentavo SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė. Lygindama šių metų tyrimo duomenis su 2022 metais atlikta panašia apklausa, S. Strockytė-Varnė atkreipė dėmesį, kad per porą metų sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad per metus vaikui užtenka skirti iki 1 tūkst. eurų. Dabar šią sumą nurodė vos 3 proc. respondentų, o prieš porą metų - 17 procentų. Tuo pat metu nuo 13 iki 23 proc. išaugo tėvų dalis, nurodžiusių, kad per metus vaiko poreikiams reikia išleisti daugiau negu 5 tūkst. eurų. Ekspertės nuomone, šiems pokyčiams įtakos galėjo turėti per metus apie 10 proc. augusios gyventojų pajamos, leidusios daugiau pinigų skirti vaikų poreikiams. Išlaidos taip pat didėjo dėl pakilusių būrelių kainų ir mokyklose pabrangusio maisto.
tags: #didziausia #daugiavaike #seima
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
