Vaikų ekonominis ugdymas: kodėl tai svarbu ir kaip pradėti?
Ekonomikos vadovėlių trūkumas ir šiandienos poreikių nebeatitinkančios literatūros naudojimas - dažniausiai moksleivių įvardijamos priežastys, lemiančios prastą moksleivių finansinio raštingumo situaciją šalyje. Nors ekonomikos pamokos Lietuvos mokyklų švietimo programose atsirado dar 2002-aisiais, pagal finansinį raštingumą Europoje Lietuvos moksleiviai rikiuojasi gale. Pasaulinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) tyrimo rezultatus apie finansinį raštingumą, kurie parodė, kad Lietuvos penkiolikmečiai iš visų tyrime vertintų europiečių atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Kartu su Slovakija turime finansiškai neraštingiausius jaunuolius. Tiesa, suaugusiųjų finansinio raštingumo kompetencijų tyrimai apie lietuvius taip pat nesako nieko gero.
Šiemet Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atlikto tyrimo duomenys parodė, kad daugiau nei dviejų trečdalių (76 proc.) suaugusiųjų finansų žinios yra patenkinamos arba vidutinės. Vidutiniškai ir geriau lietuviai supranta savo finansinę padėtį ir taupymo principus, atitinkamai, 78 ir 71 proc. Tuo metu investavimo pagrindus ir savo žinias apie pasiruošimą pensijai vidutiniškai ir geriau vertina, atitinkamai, 38 ir 50 proc. Neretai finansų planavimas yra iššūkis net suaugusiems - Lietuvos banko inicijuota apklausa rodo, kad net 69 proc. respondentų vertina savo finansinio raštingumo lygį prastai. Tyrimai rodo, kad finansinio raštingumo temoje Lietuva padarė didžiulį šuolį per pastaruosius keletą metų, tačiau vis dar esame kiek žemiau ES vidurkio.
Prieš kelerius metus J. Brazaitis atliko tyrimą, kuris parodė: daugiau nei 75 proc. vaikų pirmąsias žinias apie pinigus perima iš savo tėvų. J. Brazaičio teigimu, siekiant didinti visuomenės finansinį raštingumą, pokyčiai turi prasidėti nuo tėvų. Būtent tėvai pirmieji formuoja vaikų požiūrį į pinigus, o jų elgsena tampa pavyzdžiu. Kaip elgtis su pinigais, didžioji vaikų dalis mokosi iš tėvų. Tyrimai rodo - jeigu tėvai neplanuoja biudžeto ar gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, tikėtina, kad jų atžalos darys tą patį.
Kada pradėti ir kas atsakingas už finansinį ugdymą?
Specialistai sutinka - finansinio raštingumo pagrindas turi atsirasti dar vaikystėje, tačiau kaip vaikus sudominti finansinio raštingumo pamokomis? „Nereikia laukti, kol vaikai pradės mokytis ekonomikos mokykloje - apie pinigus su jais reikėtų pradėti kalbėti dar ankstyvoje vaikystėje. Tėvai gali įtraukti vaikus į kasdienio šeimos biudžeto planavimą, pavyzdžiui, ruošiantis atostogoms. Be to, jei vaikams suprantama kalba pasakosite, kaip uždirbami pinigai, jie pamažu pradės suprasti, kaip jie atsiranda ir kad, jų kiekis šeimoje nėra neribotas“, - sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Pasak asmeninių finansų ekspertės S. Strockytės-Varnės, nėra aiškaus nustatyto amžiaus, nuo kurio dera pradėti kalbėti su vaikais apie finansus, taupymą ir investavimą. Tą laiką turėtų pajausti vaiko tėvai pagal tai, kaip atžala pasiruošusi, kokiomis temomis kalbėti jau adekvatu pagal vaiko gebėjimą skaičiuoti ir pan. Visgi, pasak asmeninių finansų ekspertės, 4-5 metai yra idealus vaiko amžius, kuomet jau galima pradėti liesti finansines temas. Tai neturėtų tapti specialia užduotimi tėvams, o labiau paprasti, elementarūs pratimai ir pašnekesiai, pvz. nuvažiavus su vaiku į parduotuvę - galbūt susitarimas, kad bus perkamas tik vienas vaiko išsirinktas daiktas. Tokie susitarimai parodo išteklių ribotumą ir kad negalima nusipirkti visko, ko norime.
„Svarbiausia nebijoti vaikams parodyti šitos pinigų temos, todėl, kad vaikai gali labai daug ko iš to išmokti. Tai yra ir pasitikėjimo savimi, kad jie patys geba priimti finansinius sprendimus, o eigoje, kol jie mokosi, kartu gali suprasti labai daug dalykų - nuo to, kaip valdyti pačius pinigus, kas yra skolos, kokios skolos yra geros, kokios blogos, kada yra naudinga skolintis, o kada galbūt pavojinga, toliau keliaujame prie investavimo, rizikų supratimo ir pan. Kuo anksčiau pradėsim kalbėti - tuo labiau padėsim savo vaikui“, - įsitikinusi S. Strockytė-Varnė.
„Manau, kad mes visi esame atsakingi už mūsų ateitį, ateities šviesius žmones, už mūsų vaikus. Kokie jie užaugs ir kiek bus finansiškai raštingi - tokią mes ir visuomenę turėsime, taip gebėsime kurti ekonomiką ir t.t. Tad čia turime būti susitelkę visi. Mes, tėvai, patinka tai ar ne, esame numeris vienas, nes vaikai tiesiog mus kopijuoja. Jei bandysime įdiegti labai aiškias taisykles, kaip reikėtų elgtis finansiškai teisingai, bet patys elgiamės priešingai, - vaikai vis tiek kopijuos mūsų tą tikrąjį elgesį, o ne tai, kaip mes norime parodyti. Tuo tarpu, be abejonės, mokykla, draugai taip pat vaidina labai stiprų vaidmenį. Lygiai taip pat mes, finansų institucijos, įstaigos, kuriose susiduriame su finansais, taip pat turime prisidėti socialiai ir padėti mokytis finansinio raštingumo“, - įsitikinusi S. Strockytė-Varnė.
Tėvų vaidmuo: praktiniai patarimai
Leiskite užsidirbti patiems
Puikus būdas pradėti mokytis - susitarti konkrečias užduotis, už kurias vaikai patys uždirbs pinigų ir juos galės išleisti savo norams. Su atžalomis sudėliokite aiškų planą užduočių, nutarkite, per kiek laiko jas reikės atlikti. Tai gali būti jaunesnio brolio ar sesers priežiūra, daržo ravėjimas, uogų rinkimas, mašinos plovimas ir pan. Jei vaikas sėkmingai įvykdo užduotį, už tai gauna atlygį. Pavyzdžiui, nereikėtų vaiko skatinti pinigais už gerus pažymius mokykloje ar savo kambario tvarkymą.
Įtraukite į šeimos biudžeto planavimą
Atviras kalbėjimas apie pinigus, o ypač su vaikais, nėra dažnas mūsų kultūroje. Nepaisant to, išmokyti vaiką elgtis su pinigais ne mažiau svarbu, nei paskatinti juos užsidirbti. Vaikas turėtų žinoti, kad išleisti gali tik tiek, kiek uždirba arba tik dalį sutaupytos sumos. Įtraukite vaiką į savo namų ūkio biudžeto planavimą - peržiūrėkite, kas sudaro nuolatines jūsų šeimos išlaidas. Tuomet kartu aptarkite, kaip pasirenkate prioritetus ir kam šį mėnesį skirsite pajamas. Tokių pokalbių metu vaikai ne tik mokosi sudaryti biudžetą, bet dažnai ir pateikia vertingų idėjų. Šeimoje finansų planavimo pavyzdžius mato anaiptol ne kiekvienas vaikas. „Swedbank“ Finansų instituto atliktas tyrimas atskleidė, jog beveik 70 proc. Lietuvos šeimų savo finansus planuoja intuityviai, o su vaikais apie pinigus kalbasi vos 12 procentų.
Akcentuokite taupymo svarbą
Vaikas turi suprasti, kad ne visada užteks pinigų norimai prekei įsigyti iš karto, bet brangesniam pirkiniui galima susitaupyti. Kartu apskaičiuokite, kiek pinigų reikia kiekvieną mėnesį atidėti norimam daiktui, kad galėtumėte jį įsigyti numatytu laiku. Taip pat su vyresniais vaikais verta pasikalbėti ir apie ilgalaikį taupymą, pavyzdžiui, studijoms universitete. Galite sutarti, kad jų ateičiai taupote kartu, tik jūsų indėlis bus didesnis. Vaikas, žinodamas, kad jo sutaupytą sumą padvigubinsite ar nors nedidele dalimi padidinsite, turės didesnę motyvaciją stengtis.
Pasitelkite išmaniąsias technologijas
Pradėjusiam eiti į mokyklą vaikui jau galima atidaryti atskirą banko sąskaitą ir turėti savo mokėjimo kortelę. Kortelė vaikui gali būti efektyvi pinigų laikymo priemonė - uždirbti pinigai nepasimes ir vaikas, vizualiai jų nematydamas, nepasiduos pagundai juos greičiau išleisti. Sąskaitos atidarymas yra greitas ir paprastas procesas, o specialaus dizaino vaikams ar jaunimui skirta mokėjimo kortelė bus ne tik praktiška atsiskaitymo priemonė, bet ir pagalba tėvams, įvertinant, kaip ir kur vaikas leidžia pinigus - prireiks tik susieti su savo asmenine kortele.
Nepamirškite dalinimosi
Mokymasis dalintis su kitais ne tik pradžiugina žmones, bet ir suteikia moralinį pasitenkinimą turinčiam, kuo dalintis. Paaiškinkite atžalai, kaip svarbu padėti tiems, kuriems to reikia labiau. Jei šeimos finansinė padėtis leidžia, apsvarstykite galimybę į savo šeimos biudžetą įtraukti sumą, skirtą aukojimui. Galite paskatinti vaiką paaukoti dalį savo santaupų įvairioms iniciatyvoms, labdaros organizacijoms, gyvūnų prieglaudoms ir pan. Leiskite vaikui pačiam nuspręsti, ką jis nori palaikyti. Taip vaikai sužinos, kad su pinigais galima ne tik įgyvendinti savo norus, bet ir padėti kitiems.
Atsakingas skolinimasis
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus momentas - atsakingas skolinimasis. Svarbu supažindinti vaiką su pinigų skolinimosi ir grąžinimo principais, nes daugeliui prireikia paskolos tam tikriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui, būstui ar automobiliui įsigyti. Pradėkite nuo paprastų pavyzdžių - paaiškinkite, kad norėdami pasiskolinti mokykloje iš draugo saldumynams, turi suprasti, kad tai nėra dovana, vėliau šiuos pinigus reikės grąžinti.
Kišenpinigiai: kada ir kiek duoti?
„Kišenpinigiai tam yra ideali pradžia. Labai svarbu vaikams ne tik aiškinti, kas yra biudžetas, bet ir leisti jį susidaryti patiems. Lygiai taip pat svarbu nekontroliuoti kiekvieno jų žingsnio, bet leisti klysti, o vėliau aptarti, ką galima daryti kitaip“, - įsitikinęs „Šiaurės licėjaus“ mokytojas, lektorius J. Brazaitis. Finansiniu raštingumu Justinas susidomėjo dar studijuodamas universitete. Jį įkvėpė regionuose sutikti gabūs jaunuoliai, kurie dėl finansinių šeimos sunkumų neturėjo galimybės siekti aukštojo mokslo.
Vaikus finansinio raštingumo, pašnekovės S. Strockytės-Varnės įsitikinimu, geriausia mokyti per praktiką: geriausiai vaikai mokosi, kai patys gauna pinigų ir gali su jais elgtis kaip jiems atrodo geriausia, priiminėti tam tikrus sprendimus. Tam puikiai pasitarnauja kišenpinigiai. Prieš duodant kišenpinigius yra normalu susitarti, kas už juos visgi negali būti perkama, tačiau jau juos davus, vaikui reiktų duoti ir šiek tiek autonomijos, kad atžala galėtų pati priimti sprendimus ir taip mokytis valdyti savo finansinius išteklius. Labai naudinga pajusti ir per didelio išlaidumo pasekmes - kai kortele bandantis kažką nusipirkti vaikas, akis į akį susiduria su faktu, kad pinigų ten nebėra, galbūt tėvams verta neskubėti pervesti daugiau pinigų, o leisti pasimokyti iš šios istorijos ir kitą sykį savo kišenpinigius valdyti apdairiau.
Kada vaikui pradėti duoti kišenpinigius ir kokio dydžio jie turėtų būti? Tai, pasak S. Strockytės-Varnės, pirmiausiai priklauso nuo šeimos finansinių galimybių ir čia įtakos neturėtų daryti faktas, kokio dydžio kišenpinigius gauna kiti vaikai ir t.t. „Labai svarbu, kad kišenpinigiai neturi padidinti jūsų šeimos išlaidų. Reiškia, kad tam tikras atsakomybes, už kurias jūs prieš tai mokėdavote, dabar perleidžiate vaikui. Tai reiškia, jeigu anksčiau nuėję į parduotuvę leisdavote išsirinkti vieną skanumyną iki 2 eurų, o dabar duodate kišenpinigius - tai tiesiog sakote, kad dabar tą skanumyną galėsi nusipirkti iš savo pinigų. Reguliarumas yra daug svarbiau už duodamą sumą. Kiek duoti? Jeigu pasižiūrėti pagal mūsų tyrimus, Lietuvoje duodama nuo maždaug 5 iki 25 eurų per savaitę“, - sako pašnekovė ir priduria, kad suma labiausiai priklauso nuo perleidžiamų vaikui pirkimo atsakomybių ir vaiko amžiaus: kuo vyresnis vaikas - tuo kišenpinigiai dažniausiai yra didesni. Tačiau nežinantiems, nuo ko šią „kišenpiniginių sistemą“ pradėti, ekspertė duoda labai aiškią formulę - vaiko savaitės kišenpinigių sumą galima apskaičiuoti: nuo 50 centų iki 1 euro padauginta iš vaiko amžiaus. Pvz. jei vaikui 8 metai - jo kišenpinigiai galėtų būti nuo 4 iki 8 Eur per savaitę.
Mokyklos ir visuomenės indėlis
Nors kai kuriuos moksleivius motyvuoja mokymasis konkurencingoje aplinkoje, kitą dalį jų tai gąsdina, o nuotolinėse pamokose šis faktorius išnyksta. Moksleivių ekonomikos ir verslumo žinių bagažą gali papildyti sparčiai populiarėjantis nuotolinis mokymasis. Skaičiuojama, kad iki 2025 m. nuotolinių mokymų rinka pasaulyje turėtų pasiekti daugiau nei 330 mlrd. JAV dolerių vertę, o po dviejų metų 2021 m. vaizdo įrašai internete turėtų sutaryti kone 90 proc. turinio, rašo „Forbes“.
Prieš pusantrų metų duris atvėrusi „Swedbank“ Finansų laboratorija jau daugiau nei 7 tūkst. vaikų supažindino su kasdienių finansų valdymu, taupymo bei kaupimo subtilybėmis. Sprendžiant šį didelės paklausos ir ribotų pasiūlos galimybių iššūkį, Finansų laboratorijos turinys perkeltas į virtualią erdvę ir yra pasiekiamas neiškėlus kojos iš namų. Užsukę į interneto svetainę www.finansulaboratorija.lt vaikai gali susipažinti su pamokomis apie išteklius ir taupymą, biudžeto planavimą bei skolinimąsi.
Kompleksinis, integruotas finansinio raštingumo ugdymas yra būtinas. Ir kuo anksčiau vaikai jį gaus, tuo geresnių rezultatų pasieksime. Pašnekovė S. Strockytė-Varnė priduria, kad tyrimai rodo gana aiškią tendenciją - teorinių žinių, supratimo apie infliaciją, paskolas ir t.t. lietuviai turi daug, tačiau atsisukus į elgseną, jau matyti visai kas kita. Ar pavyksta turimas žinias pritaikyti praktikoje, sukaupti finansinį rezervą, investuoti ir t.t.? Toli gražu ne visiems.
„Jeigu mes pasižiūrėtume Estiją kaip pavyzdį, jie tame pačiame tyrime yra labai labai aukštai, gerokai aukščiau nei mes ar latviai. To priežastis - finansinio raštingumo Estijoje mokoma nuo pirmųjų dienų, tai yra nuo pirmos iki pat dvyliktos klasės kaip atskiras dalykas su atskiromis temomis. Mes link to einame, vis daugiau mokyklų stengiasi turėti kaip papildomą pamoką ar būrelį, bet, be abejonės, dar reikia šiek tiek laiko, tačiau žengiame tikrai labai gera linkme“, - įsitikinusi S. Strockytė-Varnė. Vis dėlto, jos teigimu, Lietuvoje kasmet atsiranda vis daugiau iniciatyvų - nuo nemokamo edukacinio turinio iki specializuotų stovyklų ir laboratorijų. Tačiau tam, pasak mokytojo, neužtenka vien mokyklų pastangų. Svarbus ir visuomenės požiūrio pokytis. Lietuviai vis dar gana konservatyvūs - dauguma labiau linkę pinigus kaupti arba investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Šiomis dienomis yra siūlymų integruoti finansinio raštingumo temas į kitas mokomas temas mokykloje, užuot paskyrus tam atskiras pamokas. Vyresnių klasių moksleiviai turi ekonomikos ir verslumo pamokas, tačiau, pasak asmeninių finansų ekspertės, viso to tikrai nepakanka. Šalia formalaus ugdymo programų mokyklos turi galimybes įgyvendinti ir papildomas iniciatyvas. Pavyzdžiui, įsitraukti į iniciatyvos „Būsiu___“ veiklas, kai į mokyklas apie savo profesiją papasakoti ateina savo sričių profesionalai. Arba „Junior Achievement“, kuris padeda vaikams suprasti verslo pasaulį - kurti savo mikroįmones, verslo planus, planuoti biudžetą ir panašiai.
Vienas iš svarbiausių finansinio raštingumo aspektų, kurį pabrėžia J. Brazaitis, yra turėti kuo daugiau įvairių pajamų šaltinių. „Jei vaikas mokosi tik taupyti ar investuoti, bet nelavina kūrybinio mąstymo, greičiausiai ateityje jis turės tik vieną pajamų šaltinį. Tokią filosofiją Justinas diegia savo pamokose ir būreliuose, kur jau pradinukai mokosi ne tik socialinių įgūdžių, komandinio darbo, bet ir kurti verslo idėjas, atlikti SWOT analizę (strateginio planavimo metodas, naudojamas organizaciją veikiantiems palankiems ir nepalankiems vidiniams ir išoriniams veiksniams nustatyti) ir planuoti biudžetą. „Viena aštuonmetė visai neseniai į pamoką atsinešė žinomo Lietuvoje verslininko autobiografiją. Jai labai įdomu, kaip jis pasiekė tai, ką turi dabar. Kaip mokytojui, man tai - svarbus ženklas, kad pavyko pažadinti smalsumą ir paskatinti domėtis finansų temomis net ir pasibaigus pamokoms“, - džiaugiasi J. Brazaitis.
J. Brazaitis jau ne vienus metus rengia moksleivius nacionaliniams ir tarptautiniams finansinio raštingumo konkursams. Šiemet jo vadovaujama komanda nuskynė pergalę Lietuvos bankų asociacijos organizuotoje Europos pinigų viktorinoje ir tapo šalies atstovais finaliniame etape Briuselyje. „Man smagu išbandyti jėgas kaip mokytojui ir suteikti galimybę mokiniams sužibėti. Briuselyje mūsų moksleiviai atsakė net į 18 iš 20 klausimų.“
Finansinio švietimo dėlionė turi būti sudėliota taip, kad mokyklą baigęs jaunuolis galėtų priimti racionalius finansinius sprendimus. Juk baigus mokyklą, o ypač persikėlus į kitą miestą ar valstybę, reikės rinktis, kur gyventi, kokiu transportu važinėti, kaip maitintis, spręsti, ar reikės paskolos studijoms, ar pavyks derinti papildomą darbą ir studijas. „Swedbank“ Finansų instituto tyrimai atskleidžia, kad vidutinės studentų Lietuvoje patiriamos išlaidos yra artimos 300 eurų per mėnesį. Jei mokinys iki tol kišenpinigių gaudavo po 2 eurus kasdien, tai žengus žingsnį į studentų pasaulį jam 300 eurų yra didžiuliai pinigai. Išmokti suplanuoti išlaidas taip, kad pinigų užtektų visam mėnesiui, gali būti sudėtinga, bet tai yra būtina. Kai jaunas žmogus jau turi skolų ar pradelstų mokėjimų bei norų ne pagal savo kišenę, greitųjų kreditų vilionės tuomet tampa daug patrauklesnės. Taigi, finansinio raštingumo pagrindai gali nulemti, kaip pasisuks jauno žmogaus gyvenimas. Maža to, tai gali lemti ir valstybės raidos kelią.
„Informacijos dabar daugiau nei bet kada - tereikia noro. Rekomenduočiau pradėti nuo nemokamų šaltinių. Nemokamos edukacinės informacijos labai daug kuria bankai. Jo teigimu, būtina išnaudoti jaunimo pamėgtus kanalus, kad būtų galima pasiekti ir tuos vaikus, kurių tėvai patys neturi finansinio raštingumo įgūdžių. Visai neseniai paskelbtame visuomenės finansinio švietimo plane numatytos gairės, kaip Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įtrauks finansinį ir mokesčių raštingumą į formaliojo ugdymo programas bei sudarys galimybes pedagogams tobulinti ir palaikyti kvalifikaciją finansinio ir mokesčių raštingumo srityje. Tai yra daugiau nei sveikintina iniciatyva. Tik dabar reikėtų visiems kartu pagalvoti, kokių veiksmų imtis toliau, kad planas neliktų tik pats save pateisinančiu dokumentu.
„Jei norime turėti finansiškai stiprią visuomenę, turime pradėti nuo supratimo, kas yra pinigai ir kaip su jais reikia elgtis. O tai prasideda nuo mokyklos, šeimos ir kiekvieno mūsų kasdienių pasirinkimų“, - pabrėžia J. Brazaitis.
tags: #dicpinigaitiene #vaikus #mokyti #ekonomikos
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
