Patarimai tėvams: kaip užauginti laimingą, pasitikintį ir saugų vaiką

Kiekvienas tėvas svajoja, kad jo vaikas užaugtų pasitikintis savimi, savarankiškas ir laimingas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tam reikia ypatingų metodikų ar idealių sąlygų. Tačiau daugiametė mokslinė stebėsena rodo: pagrindiniai sėkmingo auklėjimo veiksniai yra kur kas paprastesni. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius patarimus, pradedant patyčių prevencija ir baigiant kasdieniais įpročiais, kurie padės jūsų vaikui jaustis saugiam, suprastam ir mylimam.

Patyčių mastas ir prevencijos svarba

Patyčių mastas Lietuvoje - didelis, tačiau ilgainiui mažėja. Patyčių mastą leidžia pamatuoti Pasaulinio sveikatos organizacijos atliekamas tarptautinis Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas, kuriame dalyvauja 45 Europos ir Amerikos šalys. Kas ketverius metus atliekamame tyrime galima pamatyti, kaip ilgainiui keičiasi patyčių rezultatai. Kaip teigia „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė, Lietuvos rezultatai šiame kontekste rodo nedžiuginančius rezultatus. Paskutinį kartą tyrimas buvo atliekamas 2017-2018 metais, o pagal jį galime matyti, kad Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis - 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Tiesa, remiantis ir ankstesniais duomenimis, galima matyti, kad ilgainiui patyčių mastas mažėja.

Kas tyčiojasi ir kas patiria patyčias?

Apibrėžti besityčiojančių vaikų portretą yra labai sunku, tačiau galima išskirti patirtis ir poreikius, kurie gali būti susiję su patyčiomis. „Tarp besityčiojančių vaikų dažnai yra tų, kurie turi neigiamas ankstyvosios vaikystės patirtis. Turėdami sudėtingų patirčių savo šeimoje, susikaupusį emocinį krūvį jie gali išlieti ant kitų bendraamžių patyčių forma. Dar vienas vidinis motyvas, kuris veda link to, kad vaikas tyčiosis - neįgyvendinti vaiko poreikiai lyderiauti, būti dėmesio centre. Jei tai aplinka, kurioje patyčios toleruojamos, bendraamžiai jų nestabdo, o suaugusiųjų reakcija į žeminantį elgesį yra ne visai aiški, nenubrėžianti ribos, tai toks vaikas gali žeminti kitus. Jis jaučia, kad tai duoda jam norimą rezultatą, jis iš tiesų tampa matomu, įgyja statusą, lyderiauja“, - sako „Vaikų linijos“ psichologė J. S. Jasiulionė. Patyčias gali inicijuoti ir tinkamų socialinių įgūdžių neturintys vaikai, kurie bendraudami peržengia ribas, įskaudina. Tačiau dažnai tarp skriaudėjų pasitaiko ir vaikų, kurie turi puikius socialinius įgūdžius - jie labai gerai supranta, kaip jaučiasi patyčias patiriantis žmogus, geba užmegzti gerą santykį su suaugusiais. Anot J. S. Jasiulionės, polinkis į tokį dominuojantį elgesį priklauso nuo to, kaip anksti suaugusieji pastebės tai ir tinkamai sureaguos.

Patyčių taikinyje gali atsidurti patys įvairiausi vaikai. Tačiau pastebima, kad dažniau tai būna jautriau į aplinkinių reakcijas reaguojantys vaikai, kurie patys rečiau linkę reaguoti smurtu ir agresija į kitų žmonių elgesį. „Stereotipiniu požiūriu, tai yra vaikai, kurie nesigina patyčių situacijose. Sunku pasakyti, ar tai priežastis, ar pasekmė, kad tai būna drovesni, nusišalinę nuo bendraamžių vaikai. Vis dėlto, Lietuvoje turime beveik trečdalį vaikų, kurie patiria patyčias, ir į tą dalį patenka įvairiausi vaikai“, - sako J. S. Jasiulionė.

Kaip tėvai turėtų reaguoti į patyčias?

Pasak psichologės, labai svarbu, kad su patyčiomis susiduriantis vaikas negalvotų, jog su šia problema turi dorotis vienas, nes patyčios - grupinis reiškinys, vykstantis ne individo lygyje. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie tai, ką konkretus vaikas gali padaryti šioje situacijoje, bet ką gali padaryti ir kiti. „Labai svarbu, kad vaikas kreiptųsi pagalbos į darželio auklėtoją, klasės mokytoją ar tėvus, ir informuotų apie atvejus, kuomet tyčiojamasi iš jo. Tėvams svarbu skatinti ir drąsinti vaikus kreiptis pagalbos. Suaugusiųjų vaidmuo stabdant patyčias yra milžiniškas, sakyčiau, net svarbiausias“, - pabrėžia psichologė. Svarbiausias tėvų darbas - išklausyti vaiką ir parodyti, kad jiems tai rūpi, kad jie ieško sprendimo.

Psichologė Vaida Gabė teigia, kad daugelis tėvų ir pedagogų įsivaizduoja, kad patirdamas patyčias vaikas turėtų kažkaip apsiginti, tačiau tai yra mitas. „Tenka girdėti daug tokių pamokymų, kad tu nekreipk dėmesio arba kažkaip atsikirsk. Reikia suprasti, kad patyčios visada yra nelygi jėgos situacija. Vaiką, kuris atsiduria patyčių taikinyje, neteisinga mokyti atsikirsti, apsiginti. Jam labai svarbu žinoti, kad tai yra netinkamas elgesys, kad taip negali būti, kad niekas neturi nuo to kentėti. Čia tampa labai svarbūs suaugusieji, kad jie patyčias sustabdytų, įsikištų. Netinkamas vaikų elgesys turi būti sustabdytas“, - pabrėžė V. Gabė.

Dažniausios tėvų klaidos

Didžiausia tėvų klaida, kurią jie daro reaguodami į patyčias, yra nekreipti dėmesio patiems ir mokyti vaiką nekreipti dėmesio taip pat. „Kai vaikas trenkia kitam norėdamas paimti žaislą ar pavadina kitą vaiką skaudinančiu žodžiu, o suaugusieji į šį elgesį nereaguoja ir tikisi, kad vaikas išaugs, taip jie skatina agresyvų elgesį. Matydamas, kad šis elgesys toleruojamas, vaikas jį taikys ir ateityje. Iš kitos pusės, jei vaikas kreipiasi pagalbos, arba mes pastebime, kad su juo pasielgė žeminančiai, ir sakome, nekreipk dėmesio, nesiskųsk, arba ką jau prisidirbai, kad prie tavęs vėl prikibo - šios reakcijos veda prie to, kad vaikas negali kreiptis pagalbos į suaugusiuosius. Kyla rizika, kad jis, sulaukdamas pasikartojančių patyčių ir negalėdamas gauti pagalbos, taps nuolatiniu patyčių taikiniu“, - dažniausias tėvų klaidas įvardija psichologė.

Išgirdus iš vaiko, jog jam tenka patirti ar stebėti patyčias, tėvams svarbu vaiko žodžius priimti rimtai: „gal jam taip tik atrodo“, „jis per jautriai reaguoja“ nėra tinkama reakcija. Taip pat žalinga ir mokyti vaiką „duoti atgal“ - tokiose situacijose tėvai turėtų pasirūpinti, kad mokytojai ar būrelių vadovai, kurie atsakingi už vaikų grupę, būtų informuoti apie netinkamą elgesį ir imtųsi jo spręsti. Mokinių patyčių prevenciją ir palankaus emocinio klimato kūrimą skatina ES struktūrinių fondų finansuojamos priemonės.

Pagalbos galimybės

Nukentėjęs vaikas turi žinoti, kad jis nėra vienas. Laiku sustabdytos patyčios padeda išvengti sudėtingų pasekmių. Užsitęsusios patyčios gali nulemti, kad ateityje jų dalyviams be specialistų pagalbos bus itin sunku. Be to, palikus vaiką vieną patyčių taikinyje, kenčia jo savivertė, mažėja pasitikėjimas aplinka.

Pagalba prieinama įvairiomis formomis:

• Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. šeštadieniais 12-16 val.). Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą.
• Pokalbiai internetu (angl. chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val.
• Visa papildoma informacija - puslapyje www.krizesiveikimas.lt.
• Skyrius veikia visą parą.

Pasitikėjimo savimi ugdymas ir ryšio su vaiku stiprinimas

Kiekvieno vaiko gyvenimo pradžioje jų visatos centras yra mama ir tėtis. Tad natūralu, kad būtent šių žmonių rankose yra ne tik mažylio fizinė, bet ir emocinė raida. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentės, Vilniaus psichoterapijos studijos psichologės dr. Linos Gervinskaitės-Paulaitienės teigimu, pradėti rūpintis vaiko vidiniu pasauliu reikia vos tik jam gimus.

Pamatas - ankstyvasis ryšys ir savivertė

„Vienas iš dalykų, veikiančių vaiko savivertę, yra tai, kaip tėvai kuria santykį su juo nuo pat kūdikystės. Vaikui svarbu patirti, kad jo tėvai yra nusiteikę bandyti matyti ir suprasti jo vidinį pasaulį, t. y. jį mentalizuoti, atliepti jo poreikius, rodo meilę, rūpestį, džiaugsmą vaiku, priima įvairias jo emocijas“, - aiškina specialistė. Vaikams patiems naviguoti savo emocijų, įvairių patyrimų ir išgyvenimų pasaulyje gali būti sunku, tad labai svarbu, kad jis galėtų atsiremti į tėvus, nuo pat mažų dienų demonstruojančių, kas yra pasitikėjimas. Ilgainiui toks ryšys rodo vaikui, kad jis gali pasitikėti ir pats savimi.

„Jei tėvai yra prieinami tada, kai vaikui reikia pagalbos ar palaikymo, jis jaučia, kad gali kreiptis į juos, kai kyla stiprios emocijos ar susiduria su kokia nors situacija, kuri iš mažylio perspektyvos atrodo sudėtinga. Tai kuria jausmą, kad esu priimamas su tokiais išgyvenimais, kokius patiriu, toks, koks esu. Matymas ir tai, kas vaikui pasiseka, tėvų tikėjimas jo galiomis, o kartu - ir jo priėmimas su nesėkmėmis, pagalba jas išgyvenant irgi yra svarbūs dalykai formuojantis vaiko pasitikėjimui savimi“, - tikina L. Gervinskaitė-Paulaitienė. Ji taip pat pabrėžia, kad tėvams būtina atkreipti dėmesį, ar jų žodžiai ir veiksmai sutampa. Tarkime, jei tėvai vaikui nuolat kartos, kad jis yra protingas, tačiau baus už kiekvieną klaidą, prastą pažymį ar panašiai, jo pasitikėjimas tiek savimi, tiek aplinka gali susilpnėti.

Tėvų pavyzdžio reikšmė

Vaikai daug mokosi stebėdami tėvus, iš jų pavyzdžio. Mokosi ne tik iš to, kaip tėvai elgiasi su jais, bet ir kaip elgiasi su pačiais savimi, tarpusavyje. Tėvų atidumas savo elgesiui, stebėjimas, kiek jų žodžiai ir veiksmai dera tarpusavyje yra svarbūs. Taip pat reikia nepamiršti, jog vaikai įdėmiai klauso, kaip tėvai kalba apie save, savo išvaizdą, kaip reaguoja į padarytas klaidas ir panašiai - nuolatinė aštri kritika sau taip pat gali turėti įtakos mažylių pasitikėjimui savimi. Jei tėvai nuolat kalba vienaip, o elgiasi kitaip, čia jau reikėtų labiau atkreipti dėmesį.

Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Tinkamo, pagarbaus ir gero elgesio modeliavimas veikia daug geriau nei nurodinėjimas, ką daryti. Prisipažinkite, kai prasižengsite. Tai geriausias būdas parodyti vaikui, kaip ir kada jis turėtų atsiprašyti. Visada sakykite tiesą. Juk norite, kad taip elgtųsi ir jūsų vaikas, tiesa? Bučiuokite ir apkabinkite savo partnerį vaikų akivaizdoje. Jūsų partnerystė yra vienintelis jūsų vaiko pavyzdys, kaip atrodo intymūs santykiai.

Ryšio stiprinimas augant vaikui ir tėvų emocinė gerovė

Pašnekovė aiškina, kad vaikui augant, keičiantis labai svarbu ir toliau su juo stiprinti ryšį. Esą vaikui labai svarbu matyti, kad tėvai pastebi ir domisi tuo, koks jis yra, kaip augant keičiasi pomėgiai, interesai ir kiti dalykai. „Iš daug skirtingų tyrimų žinome, kad ryšys tarp vaiko ir tėvų yra labai svarbi vaiko raidos dalis. Tad dėmesys ryšiui ir jo kūrimui, išlaikymui, stiprinimui galėtų būti vienas iš patarimų, ką tėvams nuolat reikia turėti galvoje. Tarpusavio ryšio stiprinimas ar atkūrimas galimas bet kuriame gyvenimo momente, tad svarbiausia tam ieškoti būdų“, - aiškina L. Gervinskaitė-Paulaitienė.

Tačiau ji pabrėžia, kad tėvams labai svarbu rūpintis ir savimi. Jeigu tėvai išseks emociškai, jie negalės padėti vaikui naviguoti vidiniame pasaulyje, o kartu - ir didinti mažylio ar jau paaugusio vaiko pasitikėjimo savimi. „Nemažiau svarbus ir tėvų emocinių resursų palaikymas ir atstatymas, kai jie nusenka. Tėvai, turintys emocinių resursų, gali jautriau atliepti vaiko poreikius, susidoroti su vaiko auginimo iššūkiais ir skatinti jo savivertės jausmą. Tai čia jau svarbus ne tik pačių tėvų gebėjimas rasti, kaip pasirūpinti savimi, bet ir pačių tėvų artimųjų, aplinkos, bendruomenės galėjimas padėti, paremti tėvus, padėti jiems pasirūpinti ir vaikais, ir savimi“, - priduria specialistė.

Svarbu ne tik pasitikėjimas savimi: atsparumas ir laimė

Nors pasitikėjimas savimi vaidina svarbų vaidmenį įveikiant gyvenimiškus sunkumus, tai yra tik vienas iš veiksnių, padedančių sklandžiai vaiko raidai. Psichologiškai atspariu vaiku galime laikyti tą, kuris net ir susidūręs su sunkiomis situacijomis gali pakankamai sklandžiai jas įveikti, nepatiria didelių sunkumų jas išgyvendamas ir geba po jų atsitiesti. Šiame procese dalyvauja keletas veiksnių.

„Visų pirma, dažniausiai minimas veiksnys - artimas, saugus santykis su suaugusiu artimu žmogumi. Kiti dalykai - tai šeimos sutelktumas, pozityvūs santykiai su giminaičiais, draugais, platesnės bendruomenės parama, paties vaiko savi-veiksmingumas ir pan. Apie kuo mažesnį vaiką kalbame, tuo svarbesnė aplinkos ir santykių reikšmė jo atsparumui. Įdomu, kad yra tyrimų rodančių, kad būtent mamos mentalizacija apie stresinį įvykį, kurį patyrė vaikas, jam yra svarbus atsparumo veiksnys. Tai reiškia, kad jei mama gali kalbėti, bandyti suprasti, kas vyko vaiko vidiniame pasaulyje to įvykio metu ir po jo, kaip tas įvykis galėjo paveikti vaiką ir ją, vaikas lengviau atsitiesia po emociškai sunkaus įvykio“, - teigia L. Gervinskaitė-Paulaitienė.

7 mokslininkų patarimai, padedantys užauginti laimingą vaiką

Beveik aštuonis dešimtmečius mokslininkai tyrė daugiau nei 70 tūkstančių šeimų gyvenimą, sekdami penkių kartų vaikų likimus. Tyrimas atskleidė esminius veiksnius, kurie turi didžiausią įtaką vaiko gerovei:

1. Gyvas bendravimas. Pokalbiai su vaikais ir nuoširdus domėjimasis jų mintimis yra svarbesni nei kartu praleisto laiko kiekis. Tėvai, kurie moka klausytis ir nesiblaško prie išmaniųjų įrenginių, formuoja vaiko reikšmingumo ir saugumo jausmą.
2. Šilti atsakymai į klausimus. Kai suaugusieji nenumoja ranka į vaikišką smalsumą, o ramiai paaiškina ir diskutuoja, tai padeda lavinti mąstymą ir pasitikėjimą savimi.
3. Pokalbiai apie ateitį. Įtraukdami vaiką į savo planus ir aptardami jo perspektyvas, tėvai padeda jam formuoti tikslus ir tikėjimą savo galimybėmis.
4. Ankstyva pažintis su raidėmis ir skaičiais. Neįkyrus mokymas žaidimo forma suteikia tvirtą pagrindą tolesniam mokymuisi mokykloje.
5. Bendros kelionės ir nauji įspūdžiai. Giminaičių lankymas, pasivaikščiojimai gamtoje, ekskursijos ir kelionės plečia vaiko akiratį bei moko jį sąveikauti su pasauliu.
6. Meilė skaitymui. Vaikai, kuriems skaitoma nuo mažens ir kurie skatinami skaityti savo malonumui, užaugę pasižymi aukštesniu raštingumo, matematinių įgūdžių ir gebėjimo dirbti su informacija lygiu. Šis efektas išlieka nepriklausomai nuo šalies ar kultūros.
7. Stabilus miego režimas. Reguliarus laikas eiti miegoti yra tiesiogiai susijęs su vaikų elgesiu ir emocine būsena. Tyrimai rodo, kad nereguliarus miegas gali sutrikdyti biologinius ritmus ir trukdyti smegenų vystymuisi, o aiškus režimas padeda geresnei savireguliacijai.

Ekspertai pabrėžia: visos šios rekomendacijos atrodo akivaizdžios, tačiau būtent paprasti ir nuoseklūs veiksmai duoda tvariausią rezultatą. Kokybiškas dėmesys, o ne formalus buvimas šalia vaiko, vaidina lemiamą vaidmenį. Vis dėlto gera tėvystės praktika gerokai padidina vaiko šansus į sėkmingą ir laimingą ateitį - nepriklausomai nuo aplinkybių.

Laimingo vaiko požymiai

Kai kuriuos laimingo vaiko požymius galima lengvai pastebėti kasdienybėje:

• Nebijo bandyti iš naujo. Mokytis ko nors naujo niekada nelengva, tačiau vaikams nuolatos tenka tai daryti. Iš pirmo karto ne viskas einasi sklandžiai. Tačiau vieni vaikai, ištikti nesėkmės, nepaliauja bandę iš naujo. Vaikas, kuris jaučiasi mylimas, gerai žino, kad jei kas nepavyko iš pirmo karto, jokios tragedijos tikrai neįvyko: tėvai bet kuriuo atveju tik palaikys, padrąsins ir nuramins. Taip randasi jėgų vėl ir vėl bandyti.
• Nesistengia bet kokia kaina atkreipti į save dėmesį. Vaikas, kurio šeimoje yra problemų, kurio niekas be priežasties neapkabina, nepagiria ir jokiais kitais būdais neparodo, kad jis - vertingas ir brangus, tiesiog nežino, kaip pranešti pasauliui apie savo egzistavimą. Laimingas vaikas jaučiasi matomas ir nereikia nuolatinių pastangų atkreipti dėmesį.
• Nesėdi valandų valandas priešais televizorių. Nėra gerai, kai, užuot žaidęs su mama domino, minęs mįsles, skaitęs knygas arba ruošęs lengvai pagaminamą valgį, vaikas ištisai spokso į ekraną. Laimingas vaikas turi įvairių interesų ir veiklos.
• Nėra pratę užmigti vieni. Visiškai kas kita, kai jaukiai dega naktinė lempa, o kuris nors iš tėvų sėdi ant lovos krašto ir, glostydamas galvą, pasakoja kokią nors istoriją. Tada akys pačios ima merktis, o susapnuoti sapnai būna ryškūs ir šviesūs.

Praktiniai patarimai tėvams

Šie patarimai, surinkti iš vaikų gydytojų, raidos ekspertų ir pedagogų, padės jums tapti geresniais tėvais ir užtikrinti vaiko gerovę:

1. Nubrėžkite ribas. Vaikams reikia ribų, kurios padėtų jiems suprasti ir valdyti dažnai painų pasaulį. Parodykite savo meilę nustatydami ribas, kad vaikai galėtų saugiai tyrinėti ir atrasti savo aistras. Drausmė nėra bausmė. Mokydami savo vaikus laikytis tam tikrų ribų mokote juos, kaip elgtis pasaulyje.
2. Nepakirpkite vaikui sparnų. Jūsų mažylio gyvenimo tikslas - įgyti savarankiškumo. Kai jie pagal savo raidą sugebės pasidėti žaislus, nusinešti lėkštę nuo stalo ir patys apsirengti, leiskite jiems tai padaryti. Suteikdami vaikui atsakomybės stiprinsite jo savigarbą.
3. Kasdien kartu skaitykite knygas. Pradėkite skaityti dar naujagimiams - kūdikiams patinka klausytis tėvų balsų. Prisiglauskite prie vaiko su knyga, nes tai puiki suartėjimo patirtis, kuri paskatins vaiką skaityti visą gyvenimą.
4. Suplanuokite kasdienį ypatingą laiką. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti norimą veiklą, kurioje galėtumėte kartu pabūti bent 10 ar 15 minučių be jokių trukdžių. Nėra geresnio būdo parodyti vaikui savo meilę.
5. Skatinkite šeimos laiką ir kurkite šiltus prisiminimus. Vaikams, kurių tėvai skiria jiems laiko, geriau sekasi mokykloje, jie sėkmingiau sprendžia problemas ir apskritai geriau susidoroja su viskuo, ką jiems pateikia gyvenimas. Jūsų vaikai prisimins šeimos ritualus, pavyzdžiui, guldymą miegoti ar žaidimų vakarą, kuriuose būnate kartu.
6. Džiaukitės gerais dalykais ir kalbėkite apie savo vaikus. Pastebėję, kad jūsų vaikas daro ką nors naudingo ar gražaus, parodykite, kad džiaugiatės juo. Kad pagyrimas būtų veiksmingesnis, leiskite vaikui nugirsti, kaip šnabždate komplimentus apie jį močiutei, tėčiui ar net jo meškiukui.
7. Pasitikėkite savo nuojauta. Niekas geriau už jus nepažįsta jūsų vaiko. Vadovaukitės savo nuojauta, kai kalbama apie jų sveikatą ir gerovę. Jei manote, kad kažkas negerai, tikėtina, kad esate teisūs.
8. Tiesiog pasakykite „ne“ papildomiems įsipareigojimams. Niekada nesigailėsite, kad praleidote daugiau laiko su savo vaikais.
9. Nesitaikstykite su nepagarba. Niekada neleiskite savo vaikui elgtis nemandagiai ar sakyti jums ar kam nors kitam įžeidžiančių dalykų. Išgirdę, kad vaikai taip daro, tvirtai pasakykite, jog netoleruosite jokios nepagarbos.
10. Nelepinkite vaiko. Kiekvienas vaikas yra lobis, bet nė vienas jų nėra visatos centras. Neauginkite išlepintų vaikų. Mokykite vaiką atsižvelgti į vyresniųjų interesus ir norus, netrikdyti jų poilsio ir darbo. Mokėkite vaikui atsakyti griežtai ir ryžtingai, jei matote, kad jo noras viršija šeimos galimybes.
11. Aiškinkite vaikui apie tai, ką reiškia būti geru žmogumi. Pradėkite anksti, pavyzdžiui, skaitydami pasakas prieš miegą paklauskite mažylio, ar veikėjai elgiasi piktai, ar maloniai, išsiaiškinkite, kodėl. Mokykite vaiką bendrauti, būti geranorišku su suaugusiais ir bendraamžiais, mokykite dalintis žaislais ir skanumynais.
12. Venkite kovų dėl maisto. Sveikas vaikas instinktyviai žino, kiek valgyti. Jei vaikas atsisako pabaigti bet kokį maistą, esantį jo lėkštėje, tiesiog leiskite jam tai palikti.
13. Kiekvieną dieną bent kartą valgykite visi kartu. Sėdėdami prie bendro stalo visi gali ramiai bendrauti - pasidalinti džiugiomis naujienomis, pasikalbėti apie dieną ar papasakoti kvailą anekdotą. Tai taip pat padeda vaikams ugdyti sveikos mitybos įpročius.
14. Sakykite, kad vaiką mylite, kai tik tai pajusite. Vaiko tiesiog negalite išlepinti per daug minkštais meilės žodžiais ir per daug glamonių.
15. Mėgaukitės akimirkomis. Taip, tėvystė yra labiausiai varginantis darbas planetoje. Bet jūsų vaikas ką tik nusijuokė. Mėgaukitės tuo!
16. Išjudinkite vaikus. Naujausi tyrimai rodo, kad mažų vaikų smegenų vystymasis gali būti susijęs su jų aktyvumo lygiu. Kelis kartus per dieną padėkite kūdikį ant pilvo, leiskite mažyliui vaikščioti, o ne važinėtis vežimėlyje, vyresniam vaikui sudarykite galimybes kuo daugiau judėti.
17. Pasirūpinkite savo vaikų sveikata ir saugumu. Paskiepykite vaikus, apsaugokite vaiko šypseną skatindami jį du kartus per dieną valyti dantis su dantų pasta, turinčia fluoro. Augindami kūdikį kruopščiai pasirūpinkite jo saugumu namuose. Niekada nepalikite jaunesnio nei 5 metų amžiaus vaiko vieno vonioje. Įsitikinkite, kad automobilinės kėdutės prisegtos tinkamai, ir reikalaukite, kad važiuodamas dviračiu ar paspirtuku vaikas visada dėvėtų šalmą.
18. Gulkite kūdikį miegoti mieguistą, bet vis dar budrų. Tai padės vaikui išmokti pačiam nusiraminti ir išvengti problemų prieš miegą.

Darželio adaptacija: patarimai tėvams

Lengva ir sėkminga adaptacija darželyje - svarbi vaiko gerovei. Štai keletas praktinių patarimų:

• Susidraugaukite su vaiko auklėtoja. Svarbu, kad tėvai galėtų atvirai pasakoti auklėtojai apie vaiką, o ši nesibaimintų patarti, kas padėtų vaikui lengviau apsiprasti darželyje.
• Rengti vaiką patogiais rūbais. Ypač, jei vaikas mažas, labai svarbu, kad drabužėliai būtų patogūs jam pačiam nusirengti ar apsirengti. Kuo mažiau vaikas bus nuo kitų priklausomas, tuo bus lengviau.
• Svarbu režimas! Pratinant vaiką prie darželio, patartina šeimoje laikytis darželio režimo ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.
• Tėvų jaudulys persiduoda vaikui. Lengviau adaptuojasi grupėje tie vaikai, kurių mamos yra ramios, drąsios, pasitiki auklėtojomis, geranoriškai bendrauja, per daug nesureikšmina iškilusių keblumų.
• Kurkite atsisveikinimo ir susitikimo ritualus. Atvedę vaiką į darželį, susitarkite, kad visada apsikabinate, pasibučiuojate. Galima susitarti pamojuoti pro langą. Susitikę vėl apsikabinate, pabučiuojate, paklausiate, kaip praėjo diena, ką veikė.
• Pozityvumas. Apie darželį, vaikui girdint, kalbėkite tik teigiamai, linksmai. Nekritikuokite auklėtojų elgesio ar nepatinkančių taisyklių vaikams girdint.
• Būkite realistai. Nusiteikę tam, kad vaikas kolektyve dažniau sirgs. Tai neišvengiama. Aptarkite su namiškiais, kas prižiūrės susirgusį mažylį.

tags: #delfi #skaitytoja #apie #vaikus

• Lopšelis-darželis „Giliukas“ Minties g.
• Paracetamolio ir ibuprofeno vartojimas vaikams
• Neprilygstamas Patogumas ir Apsauga
• Kaip LPL veikia reprodukcinę sveikatą
• Profesionalus ugdymas darželyje