Moteris su vaiku: nelaimės, iššūkiai ir paramos svarba
Tragiškas įvykis Alytuje, kur mirė naujagimis, sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Nors oficiali mirties priežastis dar nėra nustatyta, šis atvejis išryškina daugybę su motinyste ir vaikų auginimu susijusių iššūkių, nuo sunkios finansinės padėties iki emocinio išsekimo ir visuomenės nepakantumo.
Tragedija Alytuje ir pačios motinos išgyvenimai
Nelaimė įvyko šeštadienį apie 19 valandą Alytuje, Putinų gatvėje. Pirminiais duomenimis, medikai gavo pranešimą apie gaivinamą kūdikį gyvenamajame būste. Atvykę į vietą jie bandė gelbėti naujagimio gyvybę, tačiau, nepaisant pastangų, vaikas mirė. Apie įvykį informuoti policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Tyrimo metu renkami duomenys, apklausiami galimi liudytojai, vertinama medicininė informacija ir laukiama teismo medicinos ekspertų išvadų. Vėliau Kauno apygardos prokuratūra patikslino, kad naujagimio kūnas rastas be išorinių smurto žymių. Institucijos taip pat pabrėžė, kad dėl jautraus įvykio pobūdžio šiuo metu daugiau detalių neviešina, o visi galutiniai atsakymai bus pateikti tik atlikus visus procesinius veiksmus. Pareigūnai akcentuoja, kad šioje tyrimo stadijoje jokios versijos nėra patvirtintos, o oficiali mirties priežastis paaiškės tik gavus teismo medicinos specialistų išvadą.
Portalui Alytusplius.lt anksčiau kalbėjusi motina pasakojo, kad nelaimės dieną buvo stipriai pervargusi. Anot jos, dėl konfliktų su kaimynais ir nuolatinio triukšmo ji buvo beveik nemiegojusi. „Pasidėjau vaiko galvytę ant žasto. Daviau krūtinę, paskutinį kartą pamačiau, kaip jis žiūrėjo tomis mėlynomis akytėmis... ir užmigau iš nuovargio“, - pasakojo ji. Moteris pripažino galinti, kad miego metu netyčia prispaudė kūdikį. Pabudusi po kelių valandų, anot jos, rado vaiką pabalusį, o iš nosies, akių ir burnos esą bėgo kraujas. Ji paskambino 112 ir bandė gaivinti kūdikį pagal operatoriaus instrukcijas. Policija patvirtino, kad moteris tą dien buvo blaivi - alkoholio matuoklis rodė 0,00 promilės. Įtarimai jai iki šiol nėra pareikšti.
„Man pasakė, kad skrandyje buvo rasta turinio, greičiausiai vaikutis atpylė ir užspringo atpylimo metu“, - teigė moteris, kalbėdama apie esą išgirstą paaiškinimą. Vis dėlto Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė pateikė komentarą: „Atsakydami į Jūsų pateiktą užklausą informuojame, kad dar nėra gauta teismo medicinos specialisto išvada. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas mirties priežasčiai nustatyti, tebevyksta. Pranešimas apie įtarimą niekam nėra įteiktas.“ Oficiali mirties priežastis šiuo metu nėra nustatyta, o bet kokia informacija apie ją laikoma nepatvirtinta.
Po įvykio moteris jau buvo paguldyta į gydymo įstaigą. Ji teigė patyrusi stiprų emocinį sukrėtimą ir psichologinę krizę. Pasak jos, po kūdikio mirties ji nebesugebėjo likti bute, kuriame viskas įvyko, o patirtas šokas buvęs toks stiprus, kad kurį laiką ji nebegalėjo aiškiai suvokti aplinkos. „Aš tą vaiko kūną apsikabinusi verkiau, sakiau, kad nebenoriu be savo sūnaus gyventi“, - pasakojo ji. Moteris teigė, kad pirmosiomis valandomis po nelaimės jautėsi visiškai beviltiškai, o grįžimas į butą, kuriame mirė jos sūnus, buvo itin skausmingas. Ji pasakojo, kad jai teko matyti kraujo balas ir tai dar labiau ją pažeidė. Pasak jos, šiuo metu ji neketina grįžti gyventi į tą patį būstą ir tikisi rasti prieglobstį krizių centre. Ji taip pat atvirai kalbėjo apie finansinius sunkumus - teigė neturinti lėšų sūnaus laidotuvėms organizuoti. „Aš neturiu pinigų palaidoti, suprantate? Net nežinau iš ko“, - sakė ji. Vėliau paaiškėjo, kad vieni laidojimo namai pasiūlė kūdikį palaidoti neatlygintinai, atsižvelgdami į sudėtingą moters finansinę situaciją. Tuo pat metu moteris pabrėžė, kad jaučiasi viešai smerkiama ir kaltinama, nors, jos teigimu, jokių oficialių kaltinimų teisėsauga jai nėra pateikusi.
Kaimynų liudijimai ir socialinių tinklų narpliojimas
Po tragedijos socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įvairios interpretacijos apie tai, kas galėjo nutikti lemtingą vakarą. Vieni vartotojai reiškė užuojautą kūdikio mamai ir ragino neskubėti jos smerkti, pabrėždami, kad nelaimės gali nutikti bet kam. Kiti, priešingai, viešai kėlė abejones dėl motinos elgesio ir dalijosi savo interpretacijomis apie galimas įvykio aplinkybes ar ankstesnius incidentus.
Į viešą diskusiją įsitraukė ir tame pačiame daugiabutyje gyvenantys žmonės. Vienas kaimynas pasakojo tą vakarą buvęs laiptinėje ir išgirdęs stiprų garsą, kurį apibūdino kaip „bumtelėjimą, lyg kažkas būtų nukritę“. Anot jo, maždaug po pusvalandžio prie namo atvyko greitoji medicinos pagalba, o vėliau gyventojai suprato, kad įvyko nelaimė. „Visi buvo šoke - niekas negalėjo patikėti, kas nutiko. Vėliau matėme, kaip išneša kūdikėlį“, - pasakojo vyras.
Tas pats kaimynas teigė, kad santykiai su moterimi esą jau anksčiau buvo įtempti. Jo tvirtinimu, dėl konfliktų ne kartą buvo kviestos tarnybos, tarp jų - policija ir vaiko teisių specialistai. Vyras taip pat sakė girdėdavęs, kaip moteris esą rėkdavo ant vaiko, tačiau šie teiginiai nėra patvirtinti oficialiais institucijų duomenimis. Anot pašnekovo, vienu metu moteriai net esą buvo skirta bauda už melagingą policijos iškvietimą. Vis dėlto jis pats pripažino tiksliai nežinantis, kas įvyko tragedijos vakarą, ir teigė galintis remtis tuo, ką girdėjo ar matė iš šalies. Po įvykio, pasak vyro, situacija dar labiau įsitempė - jis teigė socialiniuose tinkluose buvęs apkaltintas dėl kūdikio mirties. Dėl šios priežasties vyras kreipėsi į policiją, prašydamas įvertinti galimą šmeižtą.
Kiti namo gyventojai taip pat svarstė, ar vienai moteriai nebuvo sudėtinga auginti kūdikį, tačiau daugelis pripažino nieko nežinantys ir besiremiantys tik nuogirdomis.
Motinos pozicija ir pagalbos šeimai svarba
Motina patvirtino, kad viešai pasirodę kaimynų pasakojimai neatitinka tikrovės ir sudaro klaidingą įspūdį apie ją bei jos gyvenimo sąlygas. Jos teigimu, konfliktai name iš tiesų egzistavo, tačiau policija esą buvo kviečiama ne dėl jos elgesio, o priešingai - dėl kaimynų veiksmų. Moteris teigė, kad yra tris kartus oficialiai pripažinta nukentėjusia dėl triukšmo ir netinkamo kaimynų elgesio. Pasak jos, dėl incidentų buvo fiksuoti policijos iškvietimai, o kai kuriais atvejais kaimynams esą skirtos administracinės nuobaudos.
„Nė vienas iškvietimas dėl to, kad aš rėkiu ant kūdikio, nepasitvirtino. Vaikų teisės pripažino, kad pažeidimų nenustatyta, pagalba šeimai buvo tęsiama“, - teigė ji. Motina taip pat nurodė, kad įtampa su vienu konkrečiu kaimynynu tęsėsi jau kurį laiką iki tragedijos. Jos teigimu, vyras esą triukšmaudavo, konfliktuodavo, o kartais prie jos durų šaukdavo. Šiuos teiginius ji bandė pagrįsti redakcijai atsiųstomis ekrano nuotraukomis ir susirašinėjimų fragmentais, kurie, pasak jos, rodo konfliktines situacijas. Vis dėlto šių vaizdų konteksto, datos ir aplinkybių redakcija nepriklausomai patikrinti negali.
Motina taip pat pabrėžė, kad socialinės tarnybos šeimą lankė reguliariai ir turėjo galimybę įvertinti situaciją vietoje. Jos teigimu, specialistai jokių pažeidimų neužfiksavo ir toliau teikė pagalbą. Vaiko teisių apsaugos tarnyba anksčiau yra patvirtinusi, kad šeimai iš tiesų buvo teikiama intensyvi pagalba - socialiniai darbuotojai lankėsi kasdien ir padėjo rūpintis kūdikiu. Tarnyba taip pat nurodė, kad iki tragedijos neturėjo duomenų apie vaikui nesaugią aplinką.
Kitų moterų ir vaikų istorijos: iššūkiai ir parama
Straipsnyje nagrinėjamos įvairios moterų ir vaikų gyvenimo situacijos, susijusios su globa, įvaikinimu, smurtu artimoje aplinkoje bei asmeninėmis istorijomis, kurios atskleidžia tiek iššūkius, tiek džiaugsmus auginant vaikus. Straipsnyje remiamasi realių žmonių patirtimi, siekiant atskleisti globos ir įvaikinimo svarbą, smurto poveikį bei bendruomenės palaikymo reikšmę.
Viena iš tokių istorijų - apie moterį, kuri susidūrė su sunkia diagnoze, kai jos vaikui buvo nustatyta išvarža nugaros juosmeninėje dalyje, vėliau diagnozuota lėtinė neurologinė liga siringomielija, taip pat raumenų atrofija. Dukros būklė labai sunki, ji nuolat skendi didžiuliuose skausmuose, raumenys nyksta, o gydymo nėra. Motina viena rūpinasi dukra, moteris neslėpė, kad sunku ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Būtent dėl šios priežasties, atsitiktinai portale „Delfi“ pamačius informaciją apie „Norfos“ iniciatyvą ir teikiamą paramą žmonėms, kuriems jos labai reikia, ji nedvejojo ir užpildė paraišką: „Griebiuosi šiaudo, nes aš tiesiog nebeturiu, iš ko mokėti už paslaugas. Nemokama yra tik pirminė ir antrinė reabilitacija, o aš per metus vežu į penkias ar šešias. Masažas 40 eurų, lašelinė 50 eurų, o kiek dar visi vizitai pas specialistus kainuoja. Dukros gydymui kas mėnesį išleidžiu per 2 tūkst. eurų, nesu jokia verslininkė, tad iš tiesų situacija yra labai sudėtinga.“
Kita istorija - apie moterį, kuri augina du neišnešiotukus. Jos istorija - tai ne vien pasakojimas apie sudėtingą nėštumą ar užklupusią sūnaus negalią. Tai pasakojimas apie ilgą laukimą, apie motinystę, kurioje džiaugsmas ir baimė egzistuoja greta, apie sistemines spragas ir apie tylų, kasdienį darbą, kuris nematomas iš šalies, bet reikalaujantis milžiniškų vidinių resursų. Šiuo metu jau paaugusiems vaikams reikalinga terapija, kurios metu jie lavinami ir fiziškai, ir psichologiškai. Būtent dėl to šeima kreipėsi į „Norfai rūpi“, kad projektas padėtų vaikams bent kuriam laikui užtikrinti taip reikalingą reabilitaciją.
Taip pat aptariama situacija, kai motinystė tampa iššūkiu dėl smurto artimoje aplinkoje. Viena kaunietė su mylimuoju išsiskyrė po kelerius metus trukusio bendro gyvenimo dėl girtuokliavimo. Po skyrybų pora dar bandė lipdyti sudužusius santykius, bet viskas pasibaigdavo tuo, kad jis prisigerdavo ir vėl tas pats. Nuo birželio buvęs partneris pradėjo jos lūkuriuoti prie namų, grasinti draugėms ir net gadinti jos turtą. Per šį laiką moteris ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus. Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyr. specialistė Justina Kazragytė DELFI teigė, kad dėl moters pranešimų prieš buvusį mylimąjį yra pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, kurie tyrimo eigoje buvo sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą. Vyrui pareikšti įtarimai dėl vagystės ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar žmogaus terorizavimo. Jam gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Emocinės paramos svarba ir pagalbos institucijos
Šiuo metu Lietuvoje veikia įvairios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, teikiančios pagalbą moterims ir vaikams, susiduriantiems su sunkumais. Viena iš tokių paslaugų - emocinės paramos tarnybos, kurios teikia konsultacijas telefonu ir internetu. Pavyzdžiui, „Vaikų linija“ teikia pagalbą kasdien nuo 11 iki 23 valandos.
Taip pat svarbu paminėti, kad vis dažniau kalbama apie globą mūsų šalyje, apie jos prasmę ir poreikį, tad globa vis mažiau kelia klausimų ir abejonių. Norima pasidžiaugti, kad vis daugiau vaikų auga saugiose globėjų, įtėvių ir budinčių globotojų šeimose. Šeimose, kuriose bandoma kompensuoti vaiko praradimus ir suteikti aplinką, sveikai augti ir pažinti pasaulį. Ne paslaptis, kad daugiausia keblumų kelia vyresnių vaikų globa. Čia nemažai baimių ir abejonių, ar sugebėsim, ar pavyks, ar tai tikrai mums. Kviečiama skaityti nuostabios šeimos Linos, Antano ir Jonuko globos istoriją.
Siekiant padėti sunkumus patiriantiems žmonėms, veikia įvairūs paramos projektai. Pavyzdžiui, projektas „Norfai rūpi“ skiria paramą žmonėms, kuriems jos labai reikia. Iš viso per septynis projekto „Norfai rūpi“ mėnesius buvo skirta 147 450 EUR paramos. Projektas tęsiasi, tad jo komanda kviečia visus, kuriuos yra užgriuvę sunkumai, pildyti prašymą. Komisija kiekvieną mėnesį keliais etapais sprendžia, kuriuos prašymus tenkinti.
Kodėl mamos yra nelaimingos | Sheryl Ziegler | TEDxWilmingtonWomen
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
