Dauno sindromą turinčių vaikų slauga: tyrimai ir integracija į visuomenę

Kovo 21-ąją, minimos Pasaulinės Dauno sindromo dienos išvakarėse, vis daugiau Lietuvos gyventojų pasisako už platesnę žmonių, turinčių šį sutrikimą, integraciją į visuomenę. „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, 58 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad užtikrinus reikiamą pagalbą, vaikai su Dauno sindromu gali būti mokomi bendrojo lavinimo darželiuose ir mokyklose.

Daugeliu atvejų, kalbant apie mokyklas, remiamasi nuojautomis ir baimėmis, tačiau trūksta tikrų faktų, kaip vaikams sektųsi kartu mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Todėl vaikai su Dauno sindromu turėtų pirmiausia būti mokomi kartu su savo bendraamžiais priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Nors vaikai su Dauno sindromu gali pareikalauti daugiau mokytojų dėmesio, tačiau yra vaikų, kurie ir neturėdami šio sindromo lėčiau įsisavina informaciją, sunkiau koncentruoja dėmesį, turi elgesio ar mokymosi sutrikimų. Tačiau ar juos priimti į bendrojo lavinimo mokyklą, ar ne, niekas nesvarsto.

Specialistų teigimu, mokydamiesi kartu su kitais vaikais, Dauno sindromą turintys vaikai sparčiau tobulėja, pasiekia geresnių rezultatų, geriau socializuojasi ir yra paruošiami sėkmingai ateičiai. „Empatija, pagalba silpnesniam, tolerancija iš tiesų padeda kurti geresnę visuomenę. Juk būtent jaunoji karta ateityje bus darbdaviai, tėvai, įstatymų leidėjai,“ - įsitikinusi specialistė.

Magistro darbo tyrimas: socializacijos prielaidos

Magistro darbe pateikiamu tyrimu siekiama atskleisti, kaip vaikų, turinčių Dauno sindromą, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymas šeimose sudaro prielaidas vaikų socializacijai. Šiame darbe remiamasi vaikų su DS socializacijos sampratai artimiausia (kaip dvikrypčio proceso, kai vaikas yra veikiamas aplinkos, kultūros, visuomenės; antra vertus, socializacija yra paties asmens „įaugimas“, įsiliejimas į aplinką, kultūrą, visuomenę, sėkmingas veikimas joje) socializacijos apibrėžtimi.

Tyrimo problema, objektas ir tikslas

• Tyrimo problema: kaip vaikų, turinčių Dauno sindromą, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymas šeimose sudaro prielaidas sėkmingai vaikų socializacijai.
• Tyrimo objektas: Vaikų, turinčių Dauno sindromą, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymas šeimose kaip prielaida sėkmingai vaikų socializacijai.
• Tyrimo tikslas: atskleisti, kaip vaikų, turinčių Dauno sindromą, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymas šeimose sudaro prielaidas vaikų socializacijai.

Tyrimo uždaviniai

1. Pateikti teorinį vaikų, turinčių DS, socializacijos apibendrinimą.
2. Pateikti vaikų, turinčių DS, socializacijos prielaidas kuriančių ugdymo būdų apibendrinimą.
3. Išanalizuoti tėvų galimą gauti pagalbą ugdant šeimoje vaiko, turinčio DS, įgūdžius ir gebėjimus savarankiškai veikti.
4. Pagrįsti vaikų, turinčių DS, gebėjimų savarankiškai veikti ugdymą šeimose kaip socializaciją lengvinančios prielaidos būtinybę.

Tyrimo metodai ir išvados

Pasirenkant kokybinio tyrimo prieigą, taikytas literatūros šaltinių ir Lietuvos švietimo dokumentų analizės metodas. Empiriniam tyrimui pasirinkta kokybinio turinio analizės strategija, o duomenys rinkti taikant pusiau struktūruotą giluminį interviu. Duomenų analizei naudota kokybinės turinio analizės indukcinė versija.

Pagrindinės tyrimo išvados

• Tėvų pastangos ugdyti vaikų gebėjimus savarankiškai veikti yra itin svarbios vaikų, turinčių DS, socializacijai: šeimoje vaikai perima visuomenės, bendruomenės kultūros vertybes ir normas, tuo pačiu metu vaikai įgalinami pagal savo galimybes - negalios laipsnį, suformuotus įgūdžius ir išugdytus gebėjimus veikti visuomenėje.
• Vaikų su DS ugdymas vykdomas patirtiniu ir tikslingai organizuotais būdais: šeimoje įgūdžiai formuojami ir gebėjimai savarankiškai veikti ugdomi dažniausiai patirtiniu principu, remiantis DS turinčių vaikų savybe elgtis pagal matomus, patiriamus šeimos gyvenimo pavyzdžius. Ugdymo institucijos (darželiai, mokyklos, ugdymo centrai ir pan.) yra DS turinčių vaikų gebėjimų savarankiškai veikti ugdymo partneriai, organizuojantys tikslingą patirtiniu ir pažintiniu principais paremtą gebėjimų savarankiškai veikti ugdymą.
• Šeimų, auginančių ir ugdančių DS turinčius vaikus, galimybės pasinaudoti joms priklausančia medicinine, psichologine, edukacine ir nevyriausybinių institucijų pagalba yra prieštaringos. Tiek tėvai, tiek mokytojai, ugdantys DS turinčius vaikus, pasigenda koordinuotos informacinės pagalbos, todėl informacijos ieško patys, savais ryšiais. Visokeriopą pagalbą gauna gerai informuoti, atkaklūs, už savo vaiko ugdymą besąlygiškai kovojantys tėvai.
• Bendrojo ugdymo institucijos pernelyg silpnai pasirengusios ugdyti DS turinčius vaikus įtraukiojo ugdymo principais ir formomis. Be to, stinga mokytojų padėjėjų, logopedų, ergoterapeutų, kineziterapeutų. Ugdymo paslaugų poreikis yra didesnis nei valstybės kompensuojamų paslaugų kiekis.
• Socializacijai būtini įgūdžiai, gebėjimai savarankiškai veikti suformuojami ir ugdomi pirmiausia šeimoje. Ugdymo institucijos tęsia įgūdžių formavimą ir gebėjimų ugdymą sėkmingiau tais vaikų su DS atvejais, kai ugdymas pradėtas šeimoje ir vyksta partneriškai su instituciniu ugdymu.

Dauno sindromo samprata ir kompleksinė pagalba

Dauno sindromas yra genetinė būklė, kuri paveikia maždaug 1 iš 700 gimimų. Tai atsiranda, kai žmogaus DNR yra papildoma 21 chromosomos kopija. Dėl šios papildomos chromosomos atsiranda intelekto sutrikimų, taip pat fizinių ir elgesio problemų. Nors Dauno sindromo išgydyti nėra, įvairūs gydymo būdai gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti vaiko gyvenimo kokybę.

Terapinės intervencijos vaikams su Dauno sindromu

• Ergoterapija (OT) padeda vaikams išsiugdyti kasdienei veiklai reikalingus įgūdžius, pavyzdžiui, apsirengti ar naudotis indais. Ergoterapeutai tobulina smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, sugriebia ir laiko daiktus, taip pat padeda sensorinei integracijai, kuri padeda vaikams išmokti apdoroti jutiminę informaciją.
• Fizioterapija (PT) sukurta taip, kad padėtų lavinti motorinius įgūdžius ir mobilumą. Kineziterapeutai dirba su vaikais, siekdami pagerinti pusiausvyrą, koordinaciją ir jėgą, taip pat padėti vaikams išmokti sėdėti, šliaužioti, vaikščioti ar bėgioti.
• Kalbos ir kalbos terapija gali padėti vaikams pagerinti jų gebėjimą išreikšti save ir efektyviai bendrauti, ypač jei jiems sunku kalbėti, prireikia pagalbos dėl artikuliacijos, sklandumo ar kitų bendravimo įgūdžių.
• Elgesio terapija gali padėti valdyti emocinius ir elgesio iššūkius, kurie gali kilti su Dauno sindromu. Ši terapija gali padėti vaikams valdyti nerimą, susitvarkyti su socialiniais įgūdžiais ir sukurti įveikos mechanizmus.
• Ankstyvoji intervencija - tai požiūris, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas vystymosi poreikių tenkinimui kuo anksčiau. Ankstyvosios intervencijos programos gali apimti terapijos ir edukacinės veiklos derinį, kuriuo siekiama pagerinti bendrą vaiko vystymąsi ir padėti jam išnaudoti visas savo galimybes.
• Mitybos terapija gali padėti vaikams, turintiems Dauno sindromą, kurie gali būti jautresni tam tikroms sveikatos problemoms, tokioms kaip nutukimas, skydliaukės sutrikimai ar virškinimo trakto sutrikimai, išlaikyti sveiką svorį ir išvengti kitų sveikatos komplikacijų.

Apibendrinant, svarbiausi Dauno sindromo vaikų gydymo būdai yra ergoterapija, fizioterapija, kalbos ir kalbos terapija, elgesio terapija, ankstyva intervencija ir mitybos terapija. Šios terapijos gali padėti vaikams išsiugdyti svarbius įgūdžius, valdyti simptomus ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

tags: #dauno #sindromu #serganciu #vaiku #slauga #magistro

• istorinis Chodakauskaičių seserų vaidmuo Lietuvos valstybingumui
• Patarimai ir patirtys apie sklandų gimdymą
• Kaip išsirinkti tinkamiausią krikšto vardą
• Panevėžio lopšelis-darželis „Vaikystė“ ugdymo informacija
• Vaisingumo akimirkos svarba