Kaip apsaugoti daržą nuo šliužų: veiksmingos priemonės ir patarimai
Šliužai - turbūt retas daržininkas apie šį moliuską galėtų pasakyti ką nors gero. Esant gausiam šių kenkėjų būriui, jie kruopščiai niokoja derlių ir jeigu daržininkai nesiima priemonių, rudens derlius gali būti ženkliai skurdesnis. Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Šliužai ir sraigės yra tos pačios pilvakojų (Gastropoda) klasės, tačiau darže šliužai yra ženkliai didesni kenkėjai nei sraigės. Mokslininkų teigimu prieš šliužų ėdrumą ir žalingumą nublanksta net didžiausi bulvių kenkėjai kolorado vabalai. Šliužų naikinimas yra svarbus, kadangi šliužai padaro daug daugiau žalos negu sraigės. Šliužų populiacijos mėgstama vieta yra drėgni daržai, sodai ir pievos su gausia bei tankia augmenija.
Šliužai būna aktyviausi ir daugiausia maitinasi naktį, kai iškrenta rasa arba po lietaus. Dieną slepiasi po lapais ar žemės grumstais, todėl dienos metu ne taip paprasta juos pamatyti. Šliužai dienos metu paprastai būna neaktyvūs ir tūno įvairiose slėptuvėse - po akmenimis, lentomis, nuokritomis ir panašiai. Kuo mažiau bus tinkamų slėpimuisi buveinių, tuo lengviau bus aptikti šliužų sankaupas. Šliužai maitinasi naktį, kai būna didelis oro drėgnis ir iškrenta rasa, todėl būna ne visada paprasta juos pamatyti.
Šliužai ir sraigės yra pilvakojai moliuskai. Daugiausia bėdos pridaro tam tikros dirvašliužių (Deroceras) ir arionų (Arion) rūšys, pavyzdžiui, luzitaniniai arionai (arba ispaniniai arionai) - šliužai, kurių norime atsikratyti, kol jie nesuėdė mūsų salotų, barškių ir gražiųjų melsvių lapų. Rudasis, o ypač - luzitaninis smalžiai kelia didžiulę grėsmę tiek žmonių auginamiems augalams, tiek mūsų vietinėms ekosistemoms. Užregistruoti jų antpuoliai daržuose, kai masiškai nugraužiami beveik visi daržo augalai. Invaziniai šliužai būna vienspalviai - nuo oranžinio iki tamsiai rudo atspalvio. Didžiųjų šliužų nereikia naikinti.
Šliužai, besimaitindami ir palikdami gleivių juostas, padaro didelę žalą augalams. Grauždami jaunus augalų daigus, juos gali visiškai nugraužti, o išgrauždami lapus sugadina lapinių daržovių išvaizdą ir kokybę. Ypač šie kenkėjai pavojingi rudenį. Nenaikinami šliužai pakenkia net kopūstams, kada pradėjus sukti galvas apsigyvena jose. Šie kenkėjai gadina ir naikina ne tik lapines daržoves, bet gali išplisti net žirniuose. Ypač jų gausu drėgnais metais. Nekovojant su šiais kenkėjais, žirniuose apsigyvenę šliužai derliaus nuėmimo metu patenka į produkciją kaip priemaiša. Esant didesnei jų gausai, žalieji žirneliai būna nebetinkami tolesniam perdirbimui. Apsigyvenę braškynuose šliužai maitinasi uogomis ir tokiu būdu sugadina didelę derliaus dalį. Be išgraužtų skylių, šliauždami naktį, jie palieka ant uogų sustingusių gleivių juostas. Šliužai taip pat išgraužia ir žemuoges. Vėlesnį rudenį šliužai labai puikiai įsikuria sudygusiuose žieminiuose rapsuose. Kada rapsas sudygsta ir turi 2-4 lapelius, šalimais apsigyvenę šliužai suėda lapo minkštąją dalį, palikdami tik gyslas. Stipriau pažeisti rapsų pasėliai nuo šliužų antpuolio net žūva. Šliužai kenkia ir žiemkenčių javų pasėliams, pažeidžia miežių daigus, kenkia dobilams, vikiams ir dekoratyviniams augalams (lelijoms, irisams, chrizantemoms, ciklamenams, amariliams, orchidėjoms ir kt.). Be to, apgraužia bulvių gumbus ir įvairius šakniavaisius bei sugadina šių daržovių prekinę išvaizdą.
Besimaitindami šliužai per parą suėda augalų masės, sudarančios apie 40 proc. kenkėjo masės. Šliužai labai gausiai dauginasi, todėl išnaikinti juos yra labai sunku. Pagrindines apsaugos priemones reikia nukreipti jautrių ūglių bei jų daigų apsaugai.
Veiksmingos priemonės nuo šliužų
Ne visos priemonės nuo šliužų suveikia taip, kaip norėtume. Internetuose gana dažnas patarimas nuo šliužų gelbėtis smulkintais kiaušinių lukštais. Kiaušinių lukštai nėra veiksminga kovos su šliužais priemonė. Dar viena natūrali priemonė, kurią žmonės išbando - pelenai. Tačiau dažniausiai šliužai būna aktyvūs, kai yra drėgna: paryčiais, kai yra rasa, arba po lietaus. Pelenai - netinkama priemonė nuo šliužų darže. Pastebėjau, kad gėlyne, kur esu užžėrusi grikių lukštų mulčio, šliužų beveik nematau. Čia svarbi viena sąlyga - neturi būti jokių piktžolių ar nukritusių lapų.
Taip, šliužai alaus kvapą mėgsta. Esu bandžiusi įkasti plastikinį indą su alumi, kad šliužai būtų privilioti ir tada ten nuskęstų. Po nakties radau 2 nuskendusius ir kokius 12 aplink laimingai šliaužiojančius. Bėda ta, kad jie šį kvapą taip mėgsta, kad pas jus gali atkeliauti iš visų apylinkių (taip minėjo ir mokslininkė, kurią kalbinome LRT laidoje “Čia mano sodas”).
Geriausia šliužus rinkti anksti ryte ar po lietaus. Tamsesniame sklypo kampe, kur visada pavėsis ir drėgniau, padėkite lentą ar kartono lakštą. Patarimas: neišmeskite jų už tvoros, nes jie labai greitai grįš.
Veiksmingiausios yra priemonės, kurios specialiai tam sukurtos - tai moliuskocidai. Aš rekomenduoju “Vitrol”: kai šliužai ar sraigės suėda šias granules, sumažėja jų sekrecija ir jie nustoja maitintis. “Vitrol” yra pagamintas geležies pirofosfato pagrindu. Gamtoje jis išsiskaido į geležies jonus ir fosfatų jonus - tai, kas ir natūraliai yra dirvoje. Granulės “Vitrol” yra veiksmingos priemonės nuo šliužų, kurias galima naudoti ir ekologiniuose ūkiuose. “Vitrol” būna dviejų tipų pakuotėse. Barstykite jas per barstymo angas, taip bus lengviau paskleisti granules tarp augalų.
Šliužų ir sraigių kontrolei siūlomi keletas preparatų - moliuskocidų. Vienas tokių cheminių preparatų - tai Ferramol Limacide. Šią priemonę galima naudoti net ekologiniuose ūkiuose uogynų, lauko ir uždaro grunto daržovių bei dekoratyvinių augalų apsaugai nuo šliužų ir sraigių. Preparato veiklioji medžiaga - geležies fosfatas, kuris yra toksiškas šliužams ir sraigėms. Pasirodžius šliužams Ferramol Limacide tolygiai, ne eilėmis ir ne krūvelėmis, paskirstomas ant žemės tarp augalų. Granulės paberiamos ankstyvą vakarą, kenkėjams išlindus iš slėptuvių. Paragavę moliuskocido po kelių valandų jie nustoja maitintis ir pasitraukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Šias granules reikia tolygiai paskleisti tarp augalų, norma - 2,5-5,0 g kvadratiniam metrui. Pradėti naudoti reikėtų nuo šliužų pasirodymo. Maksimalus apdorojimų šiuo preparatu skaičius - 4 kartai per sezoną. Tad po kiekvieno apdorojimo preparatu reikėtų palaukti, kol neliks grūdelių, ir tik tada naudoti vėl, žinoma, jei dar likę šliužų ir sraigių.
Biologinis preparatas kovai su šliužais - Nematodai šliužams, skirtas šliužų (Arion lusitanicus), (Derocerus reticulatum), Lehmannia valentiana) kontrolei darže, sode ir vejoje. Produkto sudėtyje yra 12 mln. entomopatogeninių nematodų - Phasmarhabditis hermaphrodita - gamtoje aptinkamų šliužų ir sraigių natūralių priešų. Paskleidus šiuos nematodus ant dirvos paviršiaus, jie suranda, įsiskverbia ir nužudo šeimininkus maždaug per savaitę.
Šiuolaikinis daržas - nuotoliniai kursai norintiems auginti valgomus augalus ne iš nuojautos, o remiantis mokslu paremtomis žiniomis ir patyrusių sodininkų sukaupta praktika.
Ekologiniai ir fiziniai metodai
Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges. Laistykite augalus ankstyvą rytą, kad dirva galėtų išdžiūti iki vakaro. Sausesnė dirva mažiau pritraukia šliužus ir sraiges, nes jie labiau mėgsta drėgnas sąlygas. Skatinkite natūralių šliužų ir sraigių priešų, tokių kaip paukščiai, ežiai ir varlės, buvimą savo darže. Nors tai gali būti laiko ir darbo reikalaujantis metodas, rankinis šliužų ir sraigių rinkimas yra efektyvus būdas sumažinti jų skaičių.
Norint apsisaugoti nuo šių kenkėjų tarp lysvių galite pasėti aštraus kvapo augalų, pavyzdžiui, garstyčių ar nasturtų. Jos nemėgsta ir prieskoninių augalų - raudonėlių, mairūnų bei gelsvių kvapo. Dar galite paruošti eglių kankorėžių nuoviro ir juo palieti dirvą aplink graužiamus augalus (tik jokiu būdu nepilkite ant jų!). Sakų kvapas baido minėtus kenkėjus.
Šliužų atbaidymui nuo braškių apie braškyną gali būti klojami eglių ar pušų spyglių užtvarai arba paberiama pjuvenų ar smėlio. Kadangi šliužų kūneliai labai minkšti ir jautrūs, jiems nepatinka šliaužti per šias kliūtis, be to, tokie pabarstai ar paklotai sausina kenkėjų kūnelius, todėl jie ieško palankesnių maitinimosi ir susisiekimo su maistu vietų. Tačiau tokius pabarstus gali tekti dažnai atnaujinti.
Dėl savo savybės atstumti drėgmę, vermikulitas yra veiksminga priemonė nuo šliužų. Vermikulito laisvai galima nusipirkti dideliuose statybinių medžiagų prekybos centruose. Šliužai turi gana daug natūralių priešų, kurie jais minta, tačiau ypatingai dideliu apetitu šliužams pasižymi ežiai.
Galima išdėlioti įvairių tipų gaudykles tose sodo ir daržo vietose, kur didžiausia šliužų antpuolių ar pasireiškimo tikimybė arba aplink jautriausius antpuoliui augalus. Gaudyklės gali būti įvairios - tai gali būti apversti vazonai ar išskobtų melionų pusės - po jais naktį susirinks daug šliužų, kuriuos dieną reikia surinkti ir sunaikinti. Tokias gaudykles reikia apžiūrėti ir šliužus rinkti kiekvieną dieną. Šliužus humaniškai sunaikinti galima sudedant juos į kibirą su muiluotu vandeniu, o kai šliužai nugaišta, paprasčiausiai juos išpilti į komposto krūvą.
Taip pat galima naudoti gaudykles su kvapiaisiais jaukais. Šis indas bent iki pusės užpildomas alumi, arba kitu lengvai besifermentuojančiu skysčiu - cukraus, vandens ir mielių tirpalu. Šios gaudyklės nėra labai efektyvios, kadangi pritraukia šliužus tik iš gana nedidelio nuotolio. Kai kuriose sodininkų reikmenų parduotuvėse galima nusipirkti pramoniniu būdu pagamintų šliužų gaudyklių, kurių konstrukcija tokia, kad šliužai patekę į jį nebesugebėtų iššliaužti.
Siekiant apsaugoti jautriausius šliužams augalus, juos galima aptverti užtvarais. Jie gali būti kelių tipų. Vario skardos užtvarai turėtų būti apie 2,5 cm aukščio ir apie 7 cm pločio. Varis naudojamas dėl to, kad teigiama, jog šliužų gleivės reaguoja su variu ir ši reakcija iššaukia nervų sistemos sutrikimus. Taip pat folija galima apjuosti ir vaismedžių kamienus.
Svarbu tinkamai prižiūrėti produktą. Augalų apsaugos produktą laikyti sandariai uždarytoje originalioje pakuotėje, sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, vaikams neprieinamoje vietoje. Laikyti atskirai nuo maisto, vandens ir gyvūnų pašaro. Laikyti 0°C 30°C temperatūroje.
Rekomenduojama vienkartinio naudojimo norma: 1.2-2.5g/m². Naudojimo laikotarpis: pasirodžius kenkėjams arba pastebėjus pirmuosius kenkėjų padarytus pažeidimus. Didžiausias naudojimų skaičius - 6. Intervalai tarp naudojimų: mažiausiai 14 dienų. Paskirstyti tolygiai naudojant barstytuvą. Prieš pilant produktą ant sausos dirvos, patartina ją šiek tiek sudrėkinti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
