Pirštukų žaidimai: kodėl jie svarbūs ir kaip juos pritaikyti ugdymo procese

Visi mes mokame daryti „Viru viru košę“, tačiau tuo kai kurių iš mūsų praktinės žinios apie pirštukų žaidimus dažnai ir apsiriboja. Pirštukų žaidimai, kaip ir įvairūs sūpavimai, mylavimai, kėkavimai bei jodinimai, yra žinomi nuo senų senovės ir yra itin mėgstami vaikų. Šie užsiėmimai su juos lydinčiais eiliuotais kūrinėliais vadinami bendru „žaidinimų“ vardu. Senais laikais juos kūrė pačios motinos, norėdamos nuraminti verkiantį vaikelį ar tiesiog jį pralinksminti, sugalvodamos trumpus posmelius, tarsi trumpas pasakėles, palydėdamos jas atitinkamais judesiais.

Skaitydami tautosakos knygas, randame daug įvairių žaidinimų, pavyzdžiui, katutes „Gydu gydu katutės“, sūpavimą „Bitė ritė baltaragė“, jodinimą „Josim josim į turgelį“ ar ratavimą „Ratu ratu“. Tokius žaidimus savo pedagogikoje propagavo Valdorfo pedagogikos pradininkas Rudolfas Steineris. Jų nauda buvo moksliškai pagrįsta jau prieš 100 metų - tada suvokta, kad rankų judesiai turi didelę įtaką kalbos centro vystymuisi.

Kodėl pirštukų žaidimai yra naudingi vaikams?

Vaikus nuo mažens verta mokyti per žaidimus - masažuoti pirštuose esančius taškus, kuo įvairiau lankstyti pirštelius. Japonas Jasiro Cucuniu knygoje „Paprasta metodika sveikatai išsaugoti, atliekant pratimus pirštais“ rašo, kad rankų pirštų galai - tai „antrosios smegenys“. Pirštukų žaidimai ir pasakėlės ypač naudingi ikimokykliniame amžiuje, kai vaikai pradeda mokytis piešti ar rašyti. Šie užsiėmimai yra itin naudingi tiems vaikams, kurių smulkioji motorika dar nėra pakankamai išlavėjusi - jiems sunkiau nei bendraamžiams piešti ar atlikti rankomis kitus tikslumo reikalaujančius darbelius.

Be fiziologinės naudos, šie žaidimai padeda mažiesiems suvokti bendrijos svarbą ir priklausomybę vienas nuo kito. Kartu tai gali būti puikus būdas atkreipti dėmesį į gamtos reiškinius, susipažinti su gyvūnais ir aplinka. Darželyje „Volungėlė“ nuolat juos žaidžiame, pritaikydami pagal sezonus:

• Žiemą žaidžiame apie nykštukus, besmegenius.
• Rudenį - apie vaisius, daržoves, grybus, lietų.
• Pavasarį - apie saulę, gėles.

Kaip praktiškai įgyvendinti pirštukų žaidimus

Pirštukų žaidimais galime užsiimti nuo ankstyvos kūdikystės. Kai vaikas šiek tiek labiau koncentruoja dėmesį, maždaug nuo 6 mėn. amžiaus, galima pradėti daryti „Viru viru košę“ ir pan. Iš pradžių kūdikio pirštukus, verdant košytę, nulenkia suaugusysis, o netrukus mažylis pradeda pirštukus lenkti pats. Vyresnis vaikas, išmokęs tokių žaidimų su mama ar tėčiu, vėliau gali žaisti juos vienas pats.

Štai keletas idėjų, kaip įtraukti pirštukus į kūrybinę veiklą:

Pirštukų žaidimus galime kurti ir patys. Pavyzdžiui, pasirenkame gražų Martyno Vainilaičio, Violetos Palčinskaitės ar Ramutės Skučaitės eilėraštuką ir jį „įgarsiname“ įvairiais judesiais. Būtų dar linksmiau, jeigu sukurtumėte melodiją ir ne deklamuotumėte, o dainuotumėte. Svarbu atminti, kad vaikai iki 7-erių metų gyvena „švelnių“ garsų nuotaikoje, todėl ugdymo procese svarbiausia - pavyzdys ir pamėgdžiojimas.

O kai vaikas zyzia ar yra neramus, pradėkite tarsi pačiai sau deklamuoti ar dainuoti jo mėgstamo žaidinimo žodžius. Tai ne tik nuramins mažylį, bet ir stiprins ryšį tarp tėvų bei vaikų. Kai kurie suaugusieji vaikystėje žaidė pagal 1984 m. „Vagos“ leidyklos išleistoje knygelėje „Bitė ritė baltaragė“ esančius žaidinimus. Ši tradicija tęsiama ir šiandien - dalijimasis pirštukų žaidimų popuri tarp tėvelių ir pedagogų suteikia visiems daugiau džiaugsmo ir naujų idėjų kasdienybei.

tags: #darzelis #volungele #projektas #smagus #pirsciuku #zaidimai

• Probiotikai vaikams ir kūdikiams
• Apie inovatyvius paukštininkystės sprendimus
• Apie aktyvias dalyves vaikų sveikatos stiprinimo srityje
• Veikla lygių galimybių politikos srityje
• Sužinokite daugiau apie populiarias vaikiškas daineles