Vaikų darželių maitinimas ir draugystės ugdymas: subalansuota aplinka augimui

Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko asmenybės formavimuisi ir socialinių įgūdžių ugdymui. Šiuo laikotarpiu vaikams būtina ne tik kokybiška ir subalansuota mityba, bet ir aplinka, skatinanti teigiamus bendravimo įgūdžius bei emocinį intelektą. Panevėžio lopšelis-darželis „Draugystė“ siekia sujungti šiuos esminius aspektus, kurdami unikalią erdvę vaikams augti ir tobulėti.

Darželio „Draugystė“ filosofija ir ugdymo principai

„Draugystė“ - tai unikali vieta jūsų vaikui augti ir tobulėti, nes dirbdami su specialistų komanda, patyrusiais pedagogais, sukūrėme individualią, šiuolaikines edukologijos tendencijas atitinkančią ugdymo programą. Mes siekiame, kad darželis būtų patraukli vaikui ir šeimai, ugdymo(si) standartus atitinkanti institucija, tenkinanti kiekvieno vaiko ugdymo(si) poreikius.

Mūsų tikslas - teikti ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą 1-6 (7) metų amžiaus vaikams ir užtikrinti lygias galimybes vaikų socializacijai. Drauge su šeima ugdome sveiką, kūrybišką, brandžią, šeimos lūkesčius atliepiančią asmenybę. Vaiką gerbiame kaip asmenybę, pripažįstame jo individualumą, saviraiškos vertę, teisę gyventi ir elgtis pagal prigimtį bei asmeninę patirtį. Siekiame vaikų fizinio, psichinio, socialinio ugdymo bei šeimos ir darželio bendradarbiavimo darnos.

Darželio „Draugystė“ grupės

• 1-3 metai: Ankstyvojo amžiaus ugdymo grupės 1-2 ir 2-3 metų vaikams.
• 3-5 metai: Ikimokyklinio ugdymo grupės 3-4 ir 4-5 metų vaikams.
• 5-7 metai: Priešmokyklinio jungtinės ugdymo grupės.
• 6-7 metai: Specialiojo ugdymo grupės.

Adresas: Žemaičių g. 23, LT-36118 Panevėžys.

Draugystės ir emocinio intelekto ugdymas

Siekiant išvengti daugelio konfliktų ir nemalonių situacijų dabar ir vėlesniame vaikų gyvenime, jau ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje būtina ugdyti vaikų gebėjimus pažinti savo ir kitų emocijas, ugdyti pozityvaus bendravimo su kitais įgūdžius. Darželyje su vaikais turime kalbėti apie patyčių reiškinį. Projekto „Mes esame draugai“ veiklos buvo skirtos savireguliacijos, pozityvaus bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių ugdymui.

Su ugdytiniais peržiūrėjome filmuką „Stop patyčioms“ ir jį analizavome, aptarėme, kaip turėtume elgtis pamatę, kad vienas vaikas užgaulioja, liūdina kitą vaiką. Veiklos „Paguosk draugą“ metu ugdytiniai mokėsi empatijos, vaidino situacijas su lėlių teatro lėlėmis. Vaidinimo metu vaikai improvizavo galvodami, kaip galima paguosti nuliūdusį savo draugą?

Džiaugėmės, kad vaikai sugalvojo labai daug būdų:

• švelniai apkabinti draugą;
• pasiūlyti pasikalbėti;
• pasiūlyti draugui pažaisti kartu;
• duoti draugui savo žaislą ir taip jį pralinksminti.

Žaidimas „Nusiraminimo kortelės“ mokė vaikus, kaip nuraminti save. Vaikai prisiminė, kokius žino nusiraminimo būdus ir juos įvardijo. Visi kartu aptarėme jau žinomus ir sužinojome naujus nusiraminimo metodus, piešėme sau skirtą „Nusiraminimo kortelę“.

Ne mažiau svarbu ir pasakų aptarimas. Įdėmiai išklausę, vaikai aptarė pagrindinę pasakos mintį, girdėtus ir matytus įvykius. Tas aptarimas labai svarbus, antraip papasakota istorija tarsi „praeina“ pro šalį, nepalikdama pėdsakų. Daugelis vaikų suprato, kodėl rožinis šuniukas buvo toks liūdnas, juk net mama Kudlė kartais pabumbėdavo - iš kur toks keistuolis radosi? Šaipėsi iš jo ne tik šarkos. Net maži gatvės kačiukai šaipydamiesi kaišiojo liežuvius rožiniam šuniukui... ir tik todėl, kad jis buvo kitoks.

Projekto pabaigoje vaikai kopijavo žodį AČIŪ ir jį kūrybiškai papuošė. Įrengė Padėkos stendą spalvotiems drugeliams už jų stebuklingus žodžius: „Gražus“, „Nuostabus“.

Maitinimo organizavimas darželyje

Maitinimas ugdytiniams gaminamas lopšelio-darželio virtuvėje, lopšelio ir darželio grupių vaikai valgo savo grupėje. Ugdytiniai maitinami 3 kartus dienoje: pusryčiai, pietūs ir pavakariai. Tėvai (globėjai) gali pasirinkti dienos maitinimų skaičių. Nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. ES pieno tiekimo mokykloms programa skatina vaikus vartoti pieno produktus ir subalansuotai maitintis, atlikdama ir švietėjišką vaidmenį, remdama gerų valgymo ir maitinimosi įgūdžių, išliksiančių visą gyvenimą, ugdymą.

„Maistas veža“ - partnerystė kokybiškam maitinimui

Darželis „Draugystė“ vaikučius maitina „Maistas veža” maisto gamybos kompanija, su kuria bendradarbiauja ir kuria draugystę daugiau nei dešimt metų. Vaikai prie stalo susitinka žvalumo pusryčių, bičiulių pietų, gardžių pavakarių metu. Be to, dienos eigoje skanauja sveikuoliškais ir vitaminų užkandžiais.

Subalansuotas meniu:

• Žvalumo pusryčiai: Meniu rasime ne tik įvairių energijos suteikiančių kruopų košių, pagardintų ir ghi sviestu, ir cinamonu, vaisių pabarstukais, selėnomis ar trintų uogų šypsenėlėmis, bet ir traškių dribsnių su natūraliu jogurtu, puraus omleto ar virto kiaušinio, sveikuoliškų sumuštinių, kurių mėsytė bei duona kepama „Maistas veža“ virtuvėje. Visada siūloma žolelių ar vaisių arbata.
• Bičiulių pietūs: Tiekiamos kasdien šviežiai verdamos sriubos ir karšti antrieji patiekalai. Jų mėsos racionas įvairus: vištiena, jautiena, kalakutiena ir kiauliena, kuriuos papildo įvairūs garnyrai: bulvių košės, grikiai, ryžiai, makaronai ir t.t. Kiekvieną dieną vaikų lėkštutes papuošia šviežių daržovių arba salotų spalvos. Kartą savaitėje vaikai ragauja įvairios žuvies patiekalų.
• Gardūs pavakariai: Vilioja varškės, miltiniais ar daržovių patiekalų kvapais. Ragaujame virtinukus, varškėtukus ir blynelius. Mėgaujamės makaronų ir bulvių apkepais.
• Vandens gėrimas ir užkandžiai: Visos dienos metu nuolat gurkšnojame vandenį, taip ugdydami suvokimą apie jo svarbą. Vitaminų ir sveikuolių užkandžių metu skanaujame vaisius ir daržoves.

Maitinimo reglamentavimas ir valgiaraščiai

Kauno miesto savivaldybės taryba reguliuoja maitinimo paslaugų teikimą, pavyzdžiui, sprendimu „Dėl maitinimo paslaugų teikimo Kauno miesto savivaldybės įsteigtų švietimo įstaigų ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse“. Lopšelyje-darželyje maitinimas organizuojamas pagal patvirtintus valgiaraščius, kurie atsižvelgia į rekomendacijas. Pavyzdžiui, egzistuoja 15 dienų valgiaraštis 4-6 metų vaikams, kuriame nurodomi reikalavimai maisto produktams (pvz., be kviečių, rugių, avižų, grikių, miežių, ryžiai 2 kartus, kiaušiniai tik kepiniuose 1-2 kartus). Lopšelyje-darželyje maitinimas organizuojamnas pagal patvirtintus valgiaraščius, kurie yra periodiškai atnaujinami. Daugiau informacijos apie maitinimą, įskaitant vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą ir jo pakeitimus, tėvai gali rasti atsisiųsdami atitinkamus dokumentus. Taip pat yra nustatytos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos, galiojančios nuo 2018 m.

Diskusijos dėl centralizuoto maitinimo sistemos

Lietuvos savivaldybėse vyksta diskusijos dėl vaikų maitinimo sistemos efektyvumo ir kokybės. Vilniaus vicemero Kęstučio Masiulio nuomone, tai, kad 140 Vilniaus savivaldybės darželių maistą ruošia tūkstantis žmonių, yra pinigų švaistymas, nes vien už darbą savivaldybė per mėnesį virtuvėlių darbuotojams sumoka apie 80 tūkst. litų.

Grįžęs iš Austrijos sostinės, kur savivaldybės delegacija susipažino su centralizuotai ruošiamo maisto tiekimo darželiams sistema, politikas teigė, jog ten visų 400 darželių vaikus pamaitina 80 žmonių komanda. K. Masiulis gyrė centralizuotai gaminamo ir tuoj pat užšaldomo maisto kokybę. Užšaldyti patiekalai į Vienos darželius atvežami kartą per savaitę, prieš vartojimą pašildomi specialiose garų krosnelėse.

„Austrijoje pietų kaina vaikui siekia 2,55 euro - apie 8 litus, o Vilniuje - viršija 3 litus, tačiau į ją neįskaičiuotos darbo sąnaudos, elektra, vanduo, dujos“, - pabrėžė vicemeras. Jo teigimu, artimiausiu metu specialistai suskaičiuos, kiek iš tiesų kainuoja sostinės vaikų maitinimas, kiek reikėtų mokėti už centralizuotai gaminamą ir išvežiojamą maistą. Tuomet bus sprendžiama palikti dabartinę darželinukų ir moksleivių maitinimo sistemą ar keisti.

„Jeigu skelbsime konkursą, greičiausiai jis bus tarptautinis, kad centralizuoto maisto gamyba užsiimtų firmos, tikrai pajėgios įgyvendinti specialistų parengtą aukštų kokybės reikalavimų paketą“, - sakė K. Masiulis. Pradėjusios Vilniaus darželiuose diegti tai, kas tinka visai Lietuvai, viešojo maitinimo įmonės, politiko nuomone, galės savo veiklą plėtoti ir kitų miestų ugdymo įstaigose, galbūt ligoninėse ar senelių namuose. Vis dėlto, E. Masiulis nesitiki, kad naujovę pavyktų įdiegti iki rugsėjo 1-osios. Geriausiu atveju, tai įmanoma padaryti per pusantrų-dvejus metus.

„Dabar mums svarbiausia įveikti inerciją, nes visi įsivaizduoja, kad tradiciniai valgymo įpročiai ir maisto gaminimo būdai - geriausi. Aš norėčiau, kad nuo lašinių ir riebių cepelinų pereitume prie kitokių valgių, o vaikams pradėtume ugdyti teisingo maitinimosi įgūdžius“, - Eltai sakė tris vaikus auginantis politikas.

K. Masiulio nuomone, pagrindinis naujos maitinimo sistemos įdiegimo kliuvinys - visuomenės nusistatymas prieš naujoves. Tai ir tėvelių neigiamos nuostatos, kurias neretai formuoja auklėtojai, ir darželių vedėjų suinteresuotumas išlaikyti dabartinę sistemą. „Drįsčiau sakyti, kad naujovė suardytų ir kai kuriuose darželiuose nuo sovietmečio užsilikusią vedėjų-virtuvės darbuotojų „draugystę“. Apie tai net pasakojami anekdotai, laikraščiuose rašomos istorijos“, - sakė vicemeras.

Vilniaus miesto tarybos narė Larisa Dimitrijeva su tėvų, darželių vadovų, moksleivių atstovais savivaldybė išsiuntė į Suomiją, kur tokia vaikų maitinimo sistema veikia jau 11 metų, o kiekvienas darželinukas ir 1-6 klasių vaikas karštus pietus valgo už valstybės lėšas. Kitoje lietuvių lankytoje valstybėje - Austrijoje dotuojama 80 procentų darželinukų pietų kainos. Su kokiais maisto gamintojais ir tiekėjais bus pasirašytos sutartys, kokius patiekalus valgys mažyliai ir moksleiviai šiose šalyse sprendžia vaikų tėvai.

Tėvų ir ekspertų susirūpinimas

Vilniaus savivaldybės siūlymu darželiuose reformuoti maitinimo sistemą nepatenkinti tėvai kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. Jie sakė nesuprantantys, kodėl reikia naikinti virtuves, kurių gaminamas maistas yra kokybiškas, mėgstamas ir vietoj jo siūlyti vaikams kažin kur ruošiamus, per visą miestą termosuose gabenamus pravėsusius patiekalus. Kaip Eltai teigė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vyriausioji specialistė Bronė Žilėnienė, termosuose atvežami patiekalai niekada maistine verte neprilygs gaminamiems vietoje. Daktarė įspėjo, jog žemesnė maisto temperatūra ir jam transportuoti sugaištamas laikas - palanki terpė mikroorganizmams vystytis.

Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentei Irenai Ščepanavičienei susidarė įspūdis, kad valdininkai galvoja tik apie pinigus - privatizavus virtuves ir atleidus darbuotojas per metus būtų sutaupyta apie 620 tūkst. litų.

tags: #darzelio #maitinimas #draugyste

• Asortimentas išparduotuvėje
• Vaikų mėgstami animacijos herojai
• Sužinokite apie ugdymo direktoriaus pavaduotojo atlyginimą
• Pritvinkimas žindant
• Lietuvos pasas Jungtinėje Karalystėje