Darželio lygio anekdotai ir linksmos istorijos
Vaikystė yra tas metas, kai pasaulis atrodo pilnas atradimų, o kasdienybė - kupina smagių situacijų. Nors suaugusieji kartais pamiršta, kaip linksma būdavo tiesiog žaisti „virė virė košę“ ar stebėtis tėčio plike, šie anekdotai sugrąžina į tą nerūpestingą laiką. Juk vaikų gyvenimas pilnas klausimų: „Kur nosytė? Kur akytė? Ką, jie patys nežino?“ arba svarstymų, kodėl „naujos sauskelnės mane storina“.
Petriuko nuotykiai mokykloje
Petriukas - neatsiejama daugelio anekdotų figūra, kurios logika kartais pribloškia net mokytojus. Štai keletas pavyzdžių iš jo kasdienybės:
- Petriukas parašė mokytojai laiškelį: „Aš jus myliu”. Mokytoja jam atsakė: „Nekenčiu vaikų”.
- Mokytoja klausia: „Kur Vytautas Didysis pasiekė savo pirmąją pergalę?” Petriukas atsako: „139-ame mūsų istorijos vadovėlio puslapyje!”
- Vyksta pamoka. Petriukas stovi lauke ir rūko. „Ir vėl tavo veidas išteptas!” - sako mokytoja. „Jūs apsirikote, pone mokytojau.”
PENKTOKŲ MUŠTYNĖS (ŽIAURU)
Gyvūnėlių pasaulis
Gyvūnai anekdotuose dažnai elgiasi kaip žmonės, o tai sukelia itin komiškas situacijas. Štai trumpas palyginimas apie jų nuotykius:
| Gyvūnas | Situacija |
|---|---|
| Ežiukas | Nusiperka automobilį, kad nereikėtų gerti. |
| Varlė | Skundžiasi gyvenimu sėdėdama ant krokodilo. |
| Papūga | Nuolat atsakinėja tik „Ką” ir „Aha”. |
Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Po savaitės, neiškentęs, kad katinas vis grįžta namo, nuvežė jį kelis kilometrus už miesto. Po 30 minučių žmogelis skambina savo žmonai: „Mieloji, katinas namie?” - „Na, taip, o ką?” - „Pakviesk tą padarą prie telefono, aš pasiklydau!”
Linksmos mintys apie šeimą
Šeimos gyvenimas, nors ir reikalauja kantrybės, yra tikra humoro bomba. Dažnai patys mažiausi šeimos nariai - vaikai - įžvelgia tai, ko mes, suaugusieji, nepastebime. Pavyzdžiui, kai „tėtės plikė niekaip neišnyksta“, o mama „apžiūrinėdama mano pilną naktipuodį, be galo džiaugiasi“.
Tačiau pasitaiko ir kuriozų su vyresniąja karta. Kaime vakare į žmogelio duris pasibeldė kaimynas: „Labas, klausyk, gal galėtum leisti vandens iš tavo šulinio pasisemti?” Praėjo valanda, žmogelis išėjo pažiūrėti ir pamatė kaimyną, lakstantį su kibiru: pasisemia vandens iš žmogelio šulinio, nubėga prie saviškio ir išpila. „Tau ką, protas pasimaišė?” - nustebo žmogelis. Kaimynas stabtelėjo ir tarė: „Ne, tiesiog toks reikalas… Matai, mano uošvienė į šulinį įkrito, o vandens jai tik iki kaklo…”
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
