Daržovių ir augalų tręšimas: visapusiškas vadovas

Pavasario saulė pradeda šildyti žemę ir pažadina kiemo augalus iš ilgo žiemos miego. Ankstyvas pavasaris reikalauja ypatingo augintojų dėmesio bei didelio atidumo detalėms. Kruopščiai atliktas maitinimas garantuoja itin ryškius ir labai stambius žiedus. Šaltasis metų laikas stipriai išsekina krūmo vidinius resursus ir dirvožemį. Gerai perpuvęs mėšlas veikia lyg šilta antklodė jautrioms požeminėms dalims. Kokybiškos organinės trąšos rožėms drastiškai pagerina pačią viršutinės žemės struktūrą. Natūralios kilmės maistinių medžiagų kompleksas, būtinas stiprių stiebų ir stambių žiedpumpurių formavimuisi. Gėlininkai rekomenduoja laikytis labai tikslių proporcijų maitinant suaugusius krūmus. Mažesnis kiekis paprasčiausiai nesuteiks reikiamo maitinamųjų medžiagų balanso augimui. Maitinamąją masę privalu atsargiai sumaišyti su viršutiniu purios žemės sluoksniu.

Prieš pradedant maitinti augalus reikia atlikti kelis svarbius paruošiamuosius žingsnius. Tręšimo procesas reikalauja specifinių žinių bei didelio atidumo dirbant sode. Kategoriškai draudžiama naudoti visiškai šviežią gyvulių mėšlą sodo priežiūrai. Prieš dedant papildomas medžiagas būtina gausiai palaistyti žemę aplink krūmą. Vanduo atlieka kritinį vaidmenį pernešant maistines medžiagas iš dirvožemio į augalą. Sausoje žemėje esantys naudingi elementai tampa visiškai nepasiekiami pabudusioms ir aktyvioms šaknims. Pavasarį lietaus kiekis gali būti labai apgaulingas ir nepakankamas gėlynui. Gausus ir reguliarus laistymas anksti ryte pažadina vidinius ląstelių procesus. Atsakingai pamaitintas krūmas labai greitai atsidėkoja sparčiu ir aktyviu augimu. Veiksmingos organinės trąšos rožėms užtikrina ilgalaikį ir stabilų efektą visam šiltajam sezonui. Rūpestinga priežiūra kovo mėnesį sukuria tvirtą ir patikimą pamatą sveikam sodui.

Tręšimo svarba ir rūšys

Šiandien vargu ar kuris daržininkas išaugina daržoves nenaudodamas mėšlo ar mineralinių trąšų. Tačiau kaip reikia tręšti, kad ir daržovės būtų sveikos, ir žmonėms nekiltų abejonių, valgyti jas ar ne? Neretai sklando kalbos, kad daržoves geriau tręšti mėšlu, o ne mineralinėmis trąšomis. Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Ona Bundinienė sako, jog tokios nuostatos yra iš dalies pagrįstos.

Mėšlas ir mineralinės trąšos

Mėšlas - svarbiausia organinė trąša. Su juo į dirvą patenka apie 70 proc. augalams reikalingų maisto medžiagų. Tręšdami mėšlu grąžiname dirvožemiui didelę dalį to, ką paima augalai. Norint išlaikyti dirvoje pastovų kiekį humuso, kasmet reikėtų iškratyti po 20-25 kg į 10 kv. m mėšlo. Mėšlas gerina dirvožemio ypatybes. Tačiau derėtų naudoti perpuvusį mėšlą. Kitaip rizikuojama, kad į dirvą pateks piktžolių sėklų, ligų užkratų ir kenkėjų liekanų. Mėšlas ne tik padidina auginamų daržovių derlių, bet ir pagerina dirvos savybes: aeraciją, poringumą, tankį. Mėšlas veikia dvejus ar trejus metus, nelygu, kokia dirva: lengvesnėje poveikis trumpesnis, sunkesnėje - ilgesnis.

Mineralinės trąšos veikia greičiau, bet jų poveikis - trumpalaikis, dauguma mineralinių trąšų turi teigiamą įtaką derlingumui, bet neigiamą - dirvai. Šių trąšų poveikis priklauso nuo dirvožemio, aplinkos veiksnių ir jų tarpusavio sąveikos, auginamų augalų biologinių savybių, naudotų trąšų kokybės, jų derinių, paskleidimo būdų ir paskleidimo tolygumo. Nenaudodami mineralinių trąšų, tik mėšlą, galėtume sėkmingai užsiauginti kopūstų, pomidorų. Mėšlas, ypač šviežias, netinka burokėliams, svogūnams, morkoms. Šias daržoves derėtų auginti po mėšlu tręštų priešsėlių arba galima naudoti tik gerai perpuvusį mėšlą, be to, saikingai (iki 20 kg - 10 kv. m).

Kitos organinės trąšos

Mėšlas nėra vienintelė naudotina trąša. Tarp veiksmingų organinių trąšų taip pat patenka kompostai. Juose esantį azotą augalai lengviau įsisavina. Kompostą galima ilgiau laikyti, nes neišgaruoja azotas. Geresnės kokybės kompostas gaunamas pridėjus bent ketvirtadalį mėšlo ar durpių. Taip pat kompostą gerina pelenai (2-3 kg - kub. m). Jie šiuo atveju yra kaip kalkinė trąša.

• Durpės. Tinkamiausios - žemapelkių durpės, nes jose yra daugiau maisto medžiagų, jos geriau suskaidytos ir ne tokios rūgščios kaip aukštapelkių durpės.
• Sapropelis. Tai dėl biologinių procesų ežerų dugne susidariusi koloidinė medžiaga, kitaip - ežerų dumblas, kuriame yra daugiau kaip 50 proc. organinių medžiagų (gali būti nuo 15 iki 95 proc.).
• Žaliosios trąšos, arba sideratai. Šių trąšų poveikis juntamas kelerius metus, be to, sideratai - pigiausios trąšos, nes jų nereikia vežti, krauti, iškratyti. Beje, nebūtina visą žaliąją masę apkasti - galima dalį jos pekelti į kitą vietą.
• Mulčias. Nupjauta vejos žole mulčiuojami tarplysviai.
• Paukščių mėšlo trąšos. Aukštos kokybės granuliuoto paukščių mėšlo sudėtyje esantys azotas, fosforas, kalis, kalcis, mikroelementai, amino- ir humuso rūgštys lengvai įsisavinami augalų, žymiai pagerina dirvos struktūrą, didina humuso kiekį. Tokiose trąšose nėra ligų ir kenkėjų bei piktžolių liekanų.
• Kiaulių šerių trąšos. Organinės trąšos, pagamintos iš specialia technologija apdirbtų kiaulių šerių. Gamybos proceso metu iš jų pašalinama drėgmė, jie susmulkinami ir suspaudžiami į 4 mm granules. Trąšos beriamos prieš sėją ir įterpiamos į dirvą.
• Granuliuotos bechlorės trąšos su humuso ir fulvo rūgštimis. Šios trąšos padeda augalams įsisavinti maisto medžiagas, esančias dirvoje, skatina mikroorganizmų veiklą, todėl geriau auga ir vystosi šaknys, dirvoje palaikoma drėgmė. Šios trąšos gali būti naudojamos vienos ar kartu su mineralinėmis trąšomis.
• Trąšos su humuso rūgštimis ir natūraliomis organinės kilmės medžiagomis (leonarditais). Teigiamai veikia dirvožemio struktūrą, padidina jo mikrobiologinį aktyvumą, išlaiko drėgmės pusiausvyrą, gerina maisto medžiagų įsisavinimą per šaknų sistemą ir taip skatina augalų šaknų augimą.
• Biohumusas, arba vermikompostas, sliekų mėšlas. Tai Kalifornijos sliekų pagaminta ekologiška organinė trąša. Jame yra 10-20 proc. humuso, taip pat azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio ir mikroelementų (vario, cinko).
• Skystosios trąšos. Pavyzdžiui, humistaras - humuso ir fulvo rūgščių turintis produktas, pagamintas iš leonarditų (rusvųjų anglių). Galima purkšti ar pilti tiesiai į dirvą ar ant augalų.

Daržovių tręšimas

Pomidorai, agurkai ir paprikos šiltnamyje ar lauke sparčiai auga, gausiai žydi ir mezga daug vaisių, todėl jiems reikia daugiau maisto medžiagų negu daugeliui dekoratyvinių augalų. Mūsų ūkių priemonės šiems augalams papildo viena kitą: vienos stiprina dirvą ir šaknis, kitos rūpinasi baziniu maitinimu, dar kitos - lapų mase ir žydėjimu.

• Humiriz gerina dirvos struktūrą ir gyvybingumą, padeda šaknims geriau pasisavinti trąšas, mažina streso poveikį po persodinimo ir temperatūrų svyravimų.
• Humisap tab padeda daigams greičiau prigyti ir formuoti tankesnę, gilesnę šaknų sistemą. Geros šaknys reiškia stabilesnį augimą ir patikimesnį derlių sausresniais periodais.
• Humiroot ir Plant stim eco skatina smulkių šaknelių augimą ir padeda augalams greičiau įsitvirtinti naujoje vietoje.
• Frass’on yra organinės, lėtai veikiančios trąšos iš vabzdžių mėšlo. Ruošiant lysves šiltnamyje ar lauke, Frass’on galima įmaišyti į viršutinį dirvos sluoksnį.
• Premium trąšos daržovėms yra granuliuotos, ilgiau veikiančios trąšos, sukurtos daržovėms. Jos užtikrina tolygų maisto medžiagų tiekimą pomidorams, agurkams ir paprikoms viso sezono metu.
• Premium universalios trąšos tinka tada, kai tame pačiame šiltnamyje ar lysvėje kartu auga ir daržovės, ir gėlės ar kiti augalai, o norisi vieno pagrindinio sprendimo.
• Lapinių augalų trąšos Shpritz leaf tab skirtos stipresnei lapijai ir intensyvesnei vegetacijai. Šias trąšas naudinga rinktis ankstyvuoju etapu, kol augalas dar kuria „kūną“, o ne derlių.
• Žydinčių augalų trąšos Shpritz padeda augalams gausiau žydėti ir geriau megzti vaisius.
• Žydinčių augalų trąšos Shpritz bloom tab skirtos žiedų gausai ir ilgesniam žydėjimo laikotarpiui. Daržovėms tai reiškia daugiau žiedų ir tolygesnį vaisių mezgimą per visą sezoną.
• Shpritz garden care kit - kompleksinis sprendimas, kuriame suderintos kelios priemonės daržovių priežiūrai.

Sodinimo metu svarbu pasirūpinti dirvos gyvybingumu ir šaknų prigijimu. Čia praverčia Frass’on ir Humiriz, o šaknų startui - Humisap tab ir, jei reikia, Humiroot bei Plant stim eco. Pirmomis savaitėmis po pasodinimo augalai formuoja šaknų sistemą ir lapų masę. Vėliau, kai pomidorai, agurkai ir paprikos ima gausiai žydėti, svarbiau tampa žiedų ir vaisių formavimas. Derėjimo metu svarbiausia išlaikyti reguliarų, subalansuotą maitinimą ir nepertręšti azotu, kad augalai augintų ne tik lapus, bet ir derlių. Pomidorams, agurkams ir paprikoms reikia stiprių šaknų, gyvos dirvos ir apgalvoto, ne per gausaus tręšimo.

Tręšimo laikas ir dozavimas

Susivėlinus tręšti, daržovėse gali susikaupti daugiau nitratų, be to, žymiai padidėja aplinkos taršos galimybė. Daržininkai mėgėjai turėtų atminti, kad reikia patręšti dirvą prieš daržovių sėją ar sodinimą, o papildomai tręšti daržoves - susiformavus 4-6 tikriesiems lapeliams ir po 10-14 dienų. Pasodinti daržovių daigai papildomai tręšiami prigiję.

Reikėtų atkreipti dėmesį į fosforą. Jis augalams būtinas visą vegetacijos laikotarpį, ypač augimo pradžioje, kai augalai turi labai silpną šaknų sistemą ir negali pasiimti maisto medžiagų iš dirvos tirpalo. Šiuo metu trąšos daugeliu atvejų yra beriamos ir įterpiamos į dirvą. Tam reikėtų naudoti bechlores kompleksines trąšas. Tręšiant papildomai, trąšos dažniausiai naudojamos ištirpintos. Svarbu atminti, kad laistyti ir purkšti reikėtų iš ryto arba vakare, kai oro temperatūra mažesnė kaip 20 °C. Purkšti taip pat nereikėtų, kai vėjuota.

Augalų trąšų trūkumo požymiai

Kai kurie požymiai, išduodantys, kad augalams trūksta trąšų, gali būti matomi ir plika akimi. Paprastai makroelementų stygių rodo seni lapai, mikroelementų - jauni.

• Trūkstant azoto, gelsta apatiniai senieji lapai, prasčiau vystosi ūgliai, šaknys ir patys augalai, mažiau užauginama šoninių šakelių ir lapų, augalai paprastai būna retesni. Azoto stygius augimo pradžioje paprastai lemia augalų sunykimą.
• Jei dirvožemyje trūksta fosforo, augalai lėčiau auga, jų lapai būna smulkesni, ūgliai beveik neauga. Taip pat ant augalų lapų atsiranda rausvų dėmių, žiedai pablykšta.
• Jeigu dirvožemyje per mažai kalio, lapai įgauna žydrai žalsvą atspalvį, jų kraštai paruduoja, netrukus ir nudžiūsta. Stingant kalio, augalų lapus pažeidžia dėmėtligė, augalai tampa kur kas jautresni drėgmės trūkumui ir peršalimui.
• Augalų lapai ir stiebai įgavo violetinį atspalvį? Tai rodo, kad dirvožemyje trūksta ne tik fosforo, bet ir kalio.
• Vieni iš dažniausiai pastebimų kalcio stygiaus požymių - pomidorams baigiant žydėti atsiranda viršūninis puvinys, gelsta ir ruduoja salotų viršūnėlės, ant bulvienojų pasirodo rūdžių dėmių.
• Jei dirvožemyje stinga magnio, augalų lapai pagelsta ir ima kristi.
• Vienas iš augalams reikalingiausių mikroelementų - boras.

Tręšimo klaidos ir prevencija

Dirbdami bet kokį darbą neišvengiame klaidų. Sodininkaudami ir daržininkaudami taip pat jų darome. Tinkamas augalų auginimas ir tręšimas - nelengvos užduotys, ypač naujokams. Jei neištyrėte savo sodo žemės, tikriausiai nelabai žinote, kokių maisto medžiagų joje gausu, o kokių trūksta. Jei tręšime „iš akies“, norėdami gero padarysime nemažai blogo. Kartais augalai patys mums signalizuoja apie tam tikrų medžiagų trūkumą. Ant lapų atsiranda chlorozės židinių, dėmelių, lapai nusispalvina kita spalva. Tačiau apytikslis tręšimas gali virsti pertręšimu. Pertekliniai trąšų kiekiai kenksmingi ne tik augalams (pavyzdžiui, jei dirvoje padaugės druskų, jie nustos augti), bet ir mums, valgytojams. Perteklinės maisto medžiagos koncentruojasi ląstelėse. Jei daugiamečiai augalai, ypač vaiskrūmiai ir vaismedžiai, azoto turtingomis trąšomis patręšiami per vėlai, žiemą gali iššalti. Jie artėjant rudeniui vis dar vartoja azotą ir auga, nesiruošia šaltajam periodu. Kai azoto dirvoje daug, vis dar didėja biomasė. Daugiamečių augalų rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį azotinėmis trąšomis tręšti jau negalima, per vėlu. Paskutinis saugus laikotarpis - liepos pabaiga.

Kas nutiks, jei augalus patręsime užsigulėjusiomis, pamirštomis trąšomis? Jos bus neveiksmingos. Galiojimo laikui pasibaigus pakinta trąšų sudėtis. Kai kurios cheminės medžiagos gali išgaruoti, veikiant drėgmei pakinta jų savybės. Senos, skystos trąšos pasidaro drumzlinos, susidaro nuosėdos, pasikeičia cheminė sudėtis.

Sodo, daržo ir gėlyno augalų negalima tręšti vien mineralinėmis trąšomis. Visuomet tikimės kokybiško derliaus. Jo negausime, jei nesirūpinsime dirvos derlingumu. Dėl to negalime apsieiti be organinių trąšų. Kuo dažniau jų įterpsime į dirvą, tuo geriau augs augalai. Tręšiant per lapus augalai greitai aprūpinami trūkstamomis maisto medžiagomis. Tai darykime, jei jie auga netinkamo rūgštingumo dirvoje arba šaknys negauna tam tikrų cheminių elementų. Svarbu griežtai laikytis ant pakuotės pateikiamų nurodymų, tręšimo normų ir rekomenduojamos koncentracijos (paprastai 0,1-0,5 proc.). Juk dažniausiai to nepaisome ir tręšiame taip, kaip išeina. Persistengę nudeginsime lapus. Augalai ims džiūti, žus nupurkšti lapų audiniai.

Jei augalams reikia kalcio, tačiau neatlikome cheminio dirvos tyrimo, kalkindami juos nuskriausime. Pirmiausia turime žinoti jos rūgštingumą (pH). Ne mažiau svarbūs ir augalų poreikiai. Pavyzdžiui, dauguma sodo ir daržo gyventojų auga lengvai rūgščioje ar neutralios reakcijos dirvoje (pH 6,0-7,4). Kai kuriems tinka tik rūgštus arba tik šarminis dirvožemis. Kartais kalkinimas ir visai nereikalingas. Per daug pakalkinus, atstatyti buvusią dirvos cheminę sudėtį būna sunku.

Laistyti sumaniai sunku. Vegetacijos pradžioje augalams reikia nedaug vandens, kitaip suprastėja šaknų sistemos vystymasis. Daugiausia būtina laistyti dygstančius ir derlių duosiančius augalus. Tačiau net ir šiuo atveju negalima persistengti. Rinkdamiesi ir pirkdami augalus pasidomėkime jų poreikiais. Tik prie mūsų klimato sąlygų prisitaikantieji augs, žydės ir derės taip, kaip mes tikimės. Bet kuris sodas, daržas - tai organinių medžiagų lobynas. Negalima jų be reikalo naikinti, ypač deginti. Paprastai pigesnės būna tos trąšos, apie kurias mes nieko nežinome, kurias matome pirmą kartą. Visos jos turi kelti abejonių. Būtina žinoti kilmę, sudėtį. Nežinomose ir pigiose organinėse trąšose gali būti kenksmingų medžiagų, patogeninių organizmų, ligas sukeliančio užkrato, sunkiųjų metalų, augimą stabdančių medžiagų ar net piktžolių sėklų. Džiūgaudami gavę nežinomos priemonės į savo sodo dirvą įterpsime pavojingų medžiagų.

Tręšimo principai ir rekomendacijos

Tręšimas yra metinis ritualas kiekvienam augintojui. Tačiau nuomonė, kad reikia tręšti kuo daugiau norint užauginti didesnį derlių ar gražesnius gėlių žiedus, yra klaidinga. Kaip aiškina Nikojalus Zubko, nereikėtų pamiršti, kad trąšos nėra augalų maistas, trąšos - padeda tą maistą geriau įsisavinti, geriau vykdyti natūralius augalo procesus. “Renkantis trąšas, pirmiausia, reikia suprasti ką reiškia trąšų formulės ant pakuočių. Visuomet reikia atkreipti dėmesį į tris skaičius, pavyzdžiui, NPK17-6-11. Pavasarį derėtų pasirūpinti veja, dekoratyviniais augalais, gėlėmis, vaiskrūmiais, vaismedžiais bei uogakrūmiais. „Visų pirma atminkite, kad augalams nepakenksite, jei trąšas bersite į nenualintą dirvą. Kaip pastebi, trąšų ekspertas, pavasarinis tręšimas skatina augalų įsišaknijimą, didina atsparumą ligoms, padeda vegetacijai, tačiau trąšų pasirinkimas nulemia koks rezultatas bus pasiektas. „Baltijos šalyse vieninteliai gaminame trąšas, kuriose vienoje granulėje pateikiamos visos augalui reikalingos medžiagos - azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) ir kiti mikroelementai. Augintojai vis labiau atsižvelgia, ar trąšos nekenkia jų pačių sveikatai, ieško ekologiškų sprendimų tręšiant savo sodus ir daržus. „Žmonėms, neabejingiems savo sveikatai ir tausojantiems aplinką, galiu rekomenduoti kompleksines bechlores ir benitrates trąšas, kurios garantuoja gerą derlių“ - pataria V.

Šiuo metu pasaulyje daugiausia sunaudojama azoto trąšų. Trąšų efektyvumas, taigi ir augalų derlingumas, galėtų būti didesni, jeigu tręšimas būtų tinkamai subalansuotas. Nors fosforo ir kalio trąšų sunaudojama taip pat daug, tačiau neproporcingai mažai lyginant su azoto trąšų kiekiu.

Daugeliui savame darže užsiaugintos daržovės daug skanesnės, tačiau augalams reikia ne tik laistymo ir ravėjimo, taip pat svarbu juos tręšti. Yra daugybė įvairiausių trąšų, kurių galima įsigyti prekybos centruose, tačiau Vanda sako atradusi pačias geriausias namines trąšas, kuriomis laisto praktiškai viską. Tręšimas būtinas dėl įvairių priežasčių - kad skatintų šaknų augimą, sustiprintų augalą, didintų jo atsparumą ligoms, galiausiai, kad užaugintų gausesnį derlių. Prekybos centruose pardavinėjamas trąšas daržininkai vertina nevienodai - vieni naudoja nesukdami dėl to galvos, kiti, visgi, teigia nenorintys naudoti chemijos ir užteršti daržovių. Vanda pabrėžia, kad nėra reikalo bijoti organinių trąšų, nes ir jose, ir naminėse trąšose yra lygiai tokių pačių maistinių medžiagų, skiriasi tik vienas dalykas - pramoniniu būdu gaminamuose preparatuose yra aiškios jų dozės, o naminėse trąšose tai sunku išmatuoti. Bet kokiu atveju, yra daugybė naminių trąšų receptų. Dažniausiai jos gaminamos iš maisto atliekų ar kitų namuose turimų priemonių.

Vanduo sako, kad naminės trąšos yra „stebuklingos“. „Jau nesuskaičiuoju, kiek metų jomis laistau visą daržą ir viskas auga kuo puikiausiai, kaip ant mielių“, - sako moteris. Naminių trąšų receptas: Vanda ima plastikinį 12 litrų talpos kibirą ir daugiau nei pusę jo prideda įvairiausių laukinių žolių - dilgėlių, kiaulpienių, varnalėšų. Svarbu, kad jos būtų švarios ir ant jų nebūtų vabalų, todėl prieš dedant į kibirą pataria gerai nupurtyti ir pasmulkinti. Tada įdeda kelias saujas pelenų. „Toliau viskas labai paprasta - užpilu šiltu vandeniu, bet ne iki pat viršaus, palieku per porą pirštų, dedu ant kibiro dangtį, tik jo neuždarau pilnai, statau ant saulės ir palieku fermentuotis mažiausiai trims dienoms. Kvapelis, iškart pasakau, iš pradžių bus nekoks, bet tenka rinktis - nori gero kvapo ar gražaus daržo. Aš renkuosi daržą“, - nusijuokia ji. Pasibaigus fermentacijos procesui (tai rodo patamsėjusi skysčio spalva, mišinys turėtų nustoti putoti), Vanda skiedžia namines trąšas santykiu 1:10, tai yra vienas litras pasigaminto antpilo maišomas su dešimčia litrų vandens. „Svarbiausia, negailėkit trąšų augalams, kai jomis laistot - nepritaupysit, o mažai užpylus nebus jokio efekto. Aišku, ir persistengti nereiktų, nes irgi nebus naudos. Aš, pavyzdžiui, ant pomidorų, agurkų pilu maždaug po litrą“, - pridūrė. Moteris pažymi, kad naminių pačių pasigamintų trąšų nereikėtų ilgai laikyti, geriausia jas sunaudoti vienu kartu, o tręšti reikėtų maždaug kas porą savaičių.

Organines trąšas geriausia paskleisti ant jau perkastos dirvos ir negiliai įmaišyti kastuvu. Jei naudojamas mėšlas, kalkių berti negalima, nes pranyks jame esantis azotas. Kadangi daugelis augalų (morkų, pastarnokų, ridikėlių, ridikų, burokėlių, kardelių, tulpių, lelijų) nepakenčia šviežiu mėšlu tręštos dirvos, jį krėskite ten, kur kitais metais auginsite kitokias daržoves. Jei prieš metus dirvą tręšėte šviežiu mėšlu, ją galite kalkinti negesintomis arba karbonatinėmis kalkėmis (kreida, kalkių tufas). Kreida tinka bet kokiai dirvai (200-250 g/1 m), bet į sunkesnę geriau berkite negesintas kalkes (150 g į 1 m2). Jei po to žemės nekasite, jas į dirvą įmaišykite kauptuku. Azotu rudenį tręšti nerekomenduojama. Nepatariama tręšti piktžolėtų lysvių. Pirmiausia išnaikinkite piktžoles. Daugiametės jau kaupia šaknyse maisto medžiagų atsargas kitiems metams. Jei jų daug (ypač paprastųjų varpučių), naikinkite roundupu. 1 a pakanka 30 ml preparato (5 l purkštuvas). Usnys, pienės, vijokliai atsparesni, todėl 1 a reikės iki 40 ml minėto preparato (5 l purkštuvas).

Augalų papildomam tręšimui efektyviausios yra nedidelės trąšų normos. Jomis tręšiant keletą kartų per vegetaciją, padidėja maisto medžiagų įsisavinimas. Vegetacijos metu palaikomas optimalus augalų aprūpinimo maistu lygis bei maisto medžiagų santykis.

Organinės trąšos - tai augalų maisto elementai, kurie yra ne mineraliniuose junginiuose, bet organinėse medžiagose. Kad augalai galėtų naudoti organines trąšas, pirmiausia dirvos mikroorganizmai jas turi suskaidyti. Mineralinės trąšos gaminamos iš mineralų, uolienų pramoniniu būdu. Jos skirstomos į makroelementines (pagrindines) ir mikroelementines. Makroelementinės (pagrindinės) - tai dažniausiai augalams naudojamos trąšos. N - azotas, P - fosforas, K - kalis. Makroelementinių trąšų grupės. Paprastosiose trąšose yra tik vienas elementas, pvz., amonio salietra (NH4NO3). Sudėtinės trąšos - vienoje molekulėje yra mažiausiai dvi maisto medžiagos, pvz., kalio salietra (KNO3). Kompleksinės trąšos - kai vienoje granulėje arba tirpale yra mažiausiai dvi maisto medžiagos, pvz., azofoska, nitrofoska, nitroamofoska ir kt. Siekiant geriausio efekto, geriausia rinktis trąšų mišinius, nes juose dažniausiai yra penkios svarbiausios mitybinės medžiagos augalams (azotas, fosforas, kalis, humininės ir fulvinės rūgštys).

Augalus tręšti reikia ir sulaukus itin gausaus derliaus. Vasaros viduryje augalai tręšiami per lapus, ypač bulvės ir kiti šakniavaisiai, taip pat uogynai ir vaismedžiai. Vasaros metu daržoves bei kitus augalus pamaitinkite trąšomis, kurios savo sudėtyje turi makroelementų: azoto, fosforo ir kalio. Po derliaus nuėmimo galima ne tik palaistyti, bet ir pabarstyti trąšų, kad augalas turėtų jėgų ruoštis žiemai ir kitam derliui.

Azotas užtikrina sveiką augalo vystymąsi. Tiesa, azoto pavasarį augalams reikia gerokai daugiau negu vasaros metu, nes jis padeda augalui atsigauti po žiemą patirto streso, greitina augimą, didina augalų atsparumą. Tačiau jis augalams reikalingas ir vasarą, o jo trūkumą nesunku pastebėti. Augalai išsiduos gelsvais lapais, menkais augalų žiedais. Rečiau negu azoto, augalams stinga fosforo. Tačiau šio makroelemento trūkumas augalams taip pat gali padaryti didelės žalos. Augalų ląstelėse fosforas dalyvauja energijos, maisto medžiagų apykaitos, ląstelių dalijimosi ir dauginimosi procesuose. Jeigu augalas auga gležnas, lapai įgauna melsvą ar violetinį atspalvį, ilgai nenoksta vaisiai - greičiausiai jis kenčia nuo fosforo trūkumo. Didžiausias fosforo kiekis augalams reikalingas kai jie intensyviai auga. Kalis atsakingas už augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, ligoms. Gėlių žiedai būtent dėl jo būna ryškesni ir aromatingesni, o daržovių bei vaisių derlius kokybiškesnis. Nors dirvožemyje kalio yra daugiau negu azoto ir fosforo, augalai jo daug nepasisavina iš dirvožemio, nes kalis iš dirvos lengvai išplaunamas. Augalams taip pat reikalingi mikroelementai: boras, cinkas, geležis.

tags: #darzas #tresimas #per #lapus

• nuo „Love Stories in Rock“ iki scenos energijos
• Maitinimas žindymo metu: patarimai
• Tėvas Stanislovas: gyvenimo istorija
• Plačiau apie interaktyvias lėles Cry Babies
• Patarimai gupijų veisimui