Daržas prie namo: nuo balkono iki nuosavo sklypo

Vis daugiau žmonių renkasi gyvenimą daugiabučiuose ir kotedžo tipo namuose, todėl vietos daržui ar šiltnamiui neturi. Vis dėlto, besidominčių daržininkyste nemažėja, žmonės stengiasi prisitaikyti ir ieško būdų, kaip užsiauginti augalų net ir neturint tam skirto žemės sklypo. Jei niekada anksčiau neužsiėmėte daržininkyste, auginti savo daržoves gali būti ir įdomu, ir baugu. Sodininkystė yra tarsi mokslinis projektas, ji pareikalaus bandymų ir klaidų, o klaidos yra gerai! Tai pats geriausias būdas mokytis.

Ar turite erdvų sklypą, ar tik mažą balkoną, jūs galite patys užsiauginti vaisių ir daržovių (ir netgi grybų!). Geriausias būdas pradėti - pasirinkti daržoves ir vaisius, kuriuos mėgstate, ir išsiaiškinti, kada juos reikia auginti. „Auginkite tai, ką mėgstate pirkti maisto prekių parduotuvėje, - sako Allison Zeeb, „Takii Europe“ namų sodininkystės ir produktų vadybininkė. - Galite rinktis iš daugybės augalų. Pradėkite nuo to, ką mėgstate“.

Daržas balkone ar ant palangės: mažos erdvės, didelis derlius

Visada svajojote tapti daržininku, tačiau neturite galimybių užveisti daržo savo sklype? Jei taip, galime jums padėti savo balkoną paversti žaliu ramybės kampeliu, kuriame derės ir derlius! Daržo įrengimas balkone nereikalauja didelių išlaidų, tik šiek tiek žinių.

Kaip planuoti ir įrengti daržą mažose erdvėse?

Pirmiausia reikalinga jūsų vizija, ką norėtumėte auginti. Planuodami, ką auginsite balkone, pirmiausiai turite įvertinti, kokio ploto jūsų balkonas. Svarbu neperkrauti jo augalais, mat augalams būtinos tinkamos augimo sąlygos, pakankamai vietos. Taupant vietą galima daržininkauti vertikalios daržininkystės principu - vertikaliosios daržininkystės esmė yra formuoti savo „lysves“ į viršų, užuot viską laikius grindų lygyje.

Kitas žingsnis - tinkamai pasirinkti vazonus. Keraminiai vazonai yra laidūs vandeniui ir orui - jie ypač tinka auginant augalus balkonuose. Todėl tokiuose vazonuose augalai ilgiau neperdžiūva. Plastikiniai vazonai ir loveliai yra praktiški. Dar augalus galima auginti ir maišuose. Auginimo maišai - ne taip senai atsiradusi auginimo terpė, mėgiama augintojų dėl praktiškumo.

Auginimui namuose labiausiai tinka saulėtos, šiltos, nuo skersvėjo apsaugotos palangės. Taip pat svarbu parinkti tinkamiausią žemės mišinį. Durpių substratas ar kompostinė žemė, į kurią sodinsite, turi būti lengvos struktūros, kad šaknys gautų užtektinai oro ir augalas galėtų stiprėti.

Balkone taip pat svarbi augalų apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių. Balkonai dažnai būna orientuoti į pietinę pusę, kur saulė kepina negailestingai. Iš parduotuvės parsineštus ir persodintus augalus prie intensyvios saulės pratinkite palaipsniui, kad nenudegtų jų lapai, juk iki tol jie matė tik lempų šviesas.

„Erdvę balkone taupykite. Vazonus statykite skirtinguose lygiuose: ant stelažų, taburečių, lentynų, taip ir atrodys įdomiau, ir prižiūrėti bei laistyti bus patogiau. Kompozicijas kurkite iš skirtingos paskirties augalų: maišykite dekoratyvius ir valgomuosius, eksperimentuokite su faktūromis, išdykaukite su spalvomis. Tik būtinai pasidomėkite augimo sąlygomis ir į vieną vazoną nesusodinkite egzempliorių, kuriems reikia skirtingų sąlygų“, - pataria ekspertė.

Tinkami augalai balkonui ir palangei

Populiariausios ir dažniausiai auginamos daržovės balkone yra pomidorai, paprikos, baklažanai, agurkai.

• Pomidorai: Pomidorai „Vilma“ puikiai auga vazonuose. Krūmai kompaktiški, žemaūgiai. Vaisiai apvalūs, skaisčiai raudonos spalvos, iki 30 g svorio. Tinka vartoti šviežius ir konservuoti. Aukštaūgė veislė „Tigrino“, vertinama dėl originalios spalvos, labai saldžių, skanių, aromatingų vaisių. Vaisius sveria 16-20 g, ant vienos kekės užauga 14 vaisių. Ankstyva, nauja smulkiavaisių pomidorų hibridinė veislė „Oringa H“ vertinama dėl labai saldžių, skanių, tinkamų džiovinti ir konservuoti vaisių. Augalai aukštaūgiai, vaisiai 15-20 g svorio, ilgai netrūkinėja ir nenukrenta nuo kekių, ant vienos kekės užauga 30-35 pomidorai. Pomidorų veislės „Malonowy Kapturek“ kekės 45-75 cm ilgio, vaisiai sveria apie 7-8 g. Vaisiai labai skanūs. Rinkitės kompaktiškas arba nykštukines veisles - šios veislės pomidorai gerai prisitaikę prie namų sąlygų. Jiems reikia 4-5 litrų vazono.
• Agurkai: Uždaruose balkonuose derės savidulkės veislės. Rinkitės ankstyvas salotinio tipo veisles. Daugiavaisiai paprastieji „Iznik H“ agurkai viename tarpubamblyje formuoja 3-5 užuomazgas. Vaisiai puikaus skonio, lygia blizgia odele, maža sėkline, 10 cm ilgio. Puikiai auga vazonuose ar didesnėse talpyklose. Labai ankstyvas derlingas, „Pony H“ „mini salotinio“ tipo savidulkis hibridas auginamas vazonuose - atviruose balkonuose. Vaisiai žali, lygūs 12-14 cm ilgio, 100-190 g svorio, nekartūs, labai skanūs, geros konsistencijos. Hibridas atsparus virusinėms ir grybelinėms ligoms. Ankstyvo derliaus, savidulkis agurkų hibridas „Patio Snacker H“. Auginamas vazonuose - atviruose balkonuose. Vaisiai labai skanūs, traškūs, žali, kauburiuoti, nekartūs, geros konsistencijos. Auginimui reikia stačiakampių 5-6 litrų talpos indų. Sėkite agurkų sėklas 1-1,5 cm gylyje.
• Paprikos: Saldžiosioms paprikoms reikia didesnio indo nei aštriosioms. Aitriosios paprikos - jų entuziastai teigia, kad šį augalą galima auginti visus metus. Nepriklausomai nuo rūšies, sėklas patariama keliolika minučių pamirkyti itin silpname kalio permanganato tirpale, tai apsaugos nuo ligų ir užtikrins tolygų sudygimą. Augalas nemėgsta persodinimo, todėl galite sodinti arba į daigyklas, arba iškart į vazonus.
• Prieskoniniai augalai: Prieskonių balkonas dekoratyvumu ir skleidžiamu aromatu nenusileidžia gėlių balkonui. Populiariausias prieskonis auginamas balkone kvapieji bazilikai, kurie skiriasi ne tik skoniu, bet ir lapų forma, bei spalva. Prieskonių balkone auginami ir daugiamečiai prieskoniai levandos, rozmarinai - šie augalai prasidėjus pavasariui perkeliami į balkonus iš uždarų patalpų. Krapai, kalendros ir petražolės gražiai auga ant palangės bet kuriuo metų laiku. Bazilikai, krapai, kalendros ir petražolės gražiai auga ant palangės bet kuriuo metų laiku. Auginkite jas atskiruose vazonuose arba stačiakampiuose induose, kad sukurtumėte mini sodą.
• Mikrožalumynai ir salotos: Tai bene lengviausiai užauginami augalai. Pipirnės: Pasirinkite negilų indą, žemes paskleiskite plonu sluoksniu, dosniai užbarstykite sėklų ir šiek tiek apipurkškite vandeniu - sluoksnio ant viršaus neberkite. Galite pabandyti užsiauginti netgi ant vatos. Taip pasodintas sėklas laikykite uždengtas, kol gerai sudygs, ir patiekalus jomis gardinti galėsite jau po poros savaičių. Gražgarstės: auginimui pasirinkite gilesnį indą ar vazoną su skylutėmis dugne vandeniui nubėgti - jos nemėgsta pernelyg drėgnos dirvos. Sėklas įterpkite apie 1,5 cm gylyje kas kelis centimetrus. Salotos: sėklas įterpkite į žemę apie 1 cm gylyje, tarpus parinkite pagal jų rūšį, rekomendaciją ant pakelio. Daigindami indą pridenkite, vėliau negailėkite vandens, kad salotos neapkarstų. Jau po mėnesio galėsite traškinti šviežutėles salotas. Lapinis kopūstas: sėklas įterpkite 1-1,5 cm gylyje, po to dosniai papurkškite vandens. Kol išdygs, laikykite uždengę. Špinatai: sėklas reikėtų kelias dienas pamirkyti vandenyje, kol pabrinks. Vėliau padžiovinkite ir sodinkite paviršiuje, ne giliau nei 1 cm gylyje, kas porą centimetrų. Dirvą atsargiai palaistykite, ir viskas - retkarčiais papurkšdami augalus, šviežutėlius špinatus galėsite naudoti jau po mėnesio. Ridikėliai: į žemę sodinkite kas 4-5 centimetrus, iki 2 cm gylyje. Augant gausiai laistykite - vandeniu aprūpinti šakniavaisiai bus daug minkštesni ir sodresnio skonio.
• Žemuogės: Išties neįprastas augalas namie, tačiau kiek džiaugsmo suteiks tos kelios kvapnios uogos! Žemuoges daiginkite durpių tabletėse, sudarykite joms šiltnamio sąlygas. Indą su skylutėmis apačioje uždenkite plėvele, bet nuolat pravėdinkite ir pasirūpinkite, kad nebūtų pernelyg drėgna.

Pasirinkite skirtingų spalvų ir faktūrų salotas, kad džiugintų akį, o ir palangė atrodys dekoratyviau. Salotoms tiks plastikinės dėžutės su dangteliu nuo vaisių, kad ir vynuogių. Dėžutė bus panaudota dar kartą, o jūs džiaugsitės mini šiltnamiu. Kol sėklos sudygs, dangtelį laikykite uždengtą, kad susidarytų tinkamas mikroklimatas. Pastebėję pirmuosius daigelius, savo improvizuotą šiltnamį vėdinkite, kad augintiniai nešustų. Lygiai taip pat galite užsiauginti špinatų, gražgarsčių, sulčių. Nusipirkite salotų vazonėlyje, nupjaukite salotų lapelius, palikdami apie 3 cm stiebelius, lengvai apkarpykite padžiūvusias šakneles ir pasodinkite į vazoną ant palangės, šiltnamyje, balkone arba darže! Neužmirškite palaistyti!

Specialūs sprendimai mažoms erdvėms

Lietuvos klimatui ir sodininkų įpročiams tinkančias sėklas bei kitą produkciją siūlanti „Aseja“ pagalvojo apie besikeičiančius augalininkystės gerbėjų poreikius ir sukūrė nedidelius, specialiai palangėms ir balkonams skirtus augalų auginimo vazonus ir lentynas.

• Vazonas vienam augalui: „Asejos“ pasiūlymas - kompaktiškas vazonas. Toks vazonas užima nedaug vietos, gali būti lengvai pernešamas ir pastatytas ant bet kurios namų palangės ar netgi balkone. Jis yra skirtas vienam aukštaūgiui augalui auginti: tinka tiek daržovėms (pomidorams, agurkams), tiek ir vijoklinėms gėlėms. Be to, toks vazonas turi atramas, kurios neleidžia auginamam augalui išvirsti į šalis, o vijokliniams augalams yra aplink ką apsivyti.
• Keramikinis indas mikrožalumynams: Mėgstantiems valgyti mikrožalumynus, bet norintiems, kad ant palangės auginami augalai atrodytų estetiškai, „Aseja“ siūlo dailius, keramikinius indus, kurie parduodami kartu su jau paruoštu durpių substratu. Šio keramikinio indo forma sukurta specialiai palangėms - jis yra pailgas ir nedidelis, tačiau pakankamai talpus, kad jame būtų galima auginti pasirinktus žalumynus.
• Moduliniai namų sodai: Nors įprasta augalus laikyti ant palangės, šiais laikais yra ir kitų pasirinkimų, pavyzdžiui, galima įsigyti modulinį namų sodą. Tokie moduliniai vazonai gali būti pritvirtinami prie sienos greta lango. „Aseja“ sukūrė net du skirtingus šių vazonų tipus: mažą keturių lentynėlių sistemą ir didesniąją keturių lentynėlių sistemą, kuri sudedama šachmatiniu principu. Maža keturių lentynėlių sistema yra suprojektuota taip, kad tinka tiek namų viduje, tiek ir išorėje - galima naudoti balkonuose, terasose ir virtuvėse. Šios lentynų sistemos apačioje yra pritvirtinta papildoma lentynėlė, kuri užtikrina perteklinio vandens surinkimą. Didesnioji, keturių lentynėlių sistema sudedama šachmatiniu principu, todėl augalai netrukdo vieni kitiems ir auga vešliau. Sistema sudedama šachmatiniu principu puikiai tinka ne tik prieskoninėms žolelėms, tačiau ir salotoms bei gėlėms.

Daržas sklype: planavimas ir priežiūra

Geriausia, kai daržas arti namų. Tuomet paprasčiau pervežti derlių, trąšas. O radus laisvą minutę - išbėgti palaistyti, paravėti ar šiaip pasigėrėti. Nekalbu jau apie tai, kad tolimas važiavimas tai sąnaudos kurui, savaitgalio aukojimas (nes po darbo dažnai nebespėjame nuvažiuoti).

Dirvožemio tyrimas ir savybės

Daržo žemės vertinimas gana subjektyvus dalykas. Na, bent jau pasakymas „mano žemė gera arba prasta“ daugmaž suprantamas visiems. Svarbiausios savybės, kurios nusako apie dirvos „gerumą“ ir itin veikia augalus yra visiems gerai žinomos. Tai dirvožemio sunkumas, rūgštingumas, drėgnumas.

Dirvožemio sunkumas

Žemės sunkumą nusistato dažnas pats, jau bekasdamas kastuvu lysves. Teisybės dėlei turiu priminti, kad senas geras volelio vyniojimas delnuose, nesukels nepatogumų ir padės pradedantiesiems daržininkams. Daroma taip. Paimama sauja daržo žemės, geriau iš giliau, gal kokių 20-25 cm gylio. Sudrėkinama ir trinama tarp delnų, bandant padaryti volelį.

• Jei volelis gavosi tamprus, lankstus, jį sunku sutrupinti - jūsų dirva yra sunkus ar vidutinio sunkumo priemolis. Jis pavasarį lėtai įšyla, sulaiko drėgmę, bet yra derlingas.
• Jei suvytas volelis trūkinėja ar net trupa, vadinasi jūsų dirvožemis yra lengvas priemolis. Nuo lietaus jis nesupuola, vanduo greit susigeria, yra derlingas. Tokia dirva puiki visiems augalams.
• Na, o jei volelis vos tik pradėtas formuoti subyra - tai priesmėlis. Jis lengvai įšyla, lengvai įdirbamas, bet mažiau derlingas.

Dirvožemio rūgštingumas (pH)

Nūnai dirvožemio rūgštingumas tapo kone pagrindine priežastimi, dėl kurios dažnas padejuoja „pas mane tai prastai auga...“. Apsidairykite savo sklype. Jei jame gausiai auga asiūkliai, rūgštynės, svėrės, našlaitės, vadinasi jūsų dirva tikrai rūgšti. Jei gausu šalpusnių, geltonžiedžių liucernų, dirvinių garstukų - dirva artima neutraliai.

Dar galite padaryti ir tokį „tyrimą“. 0,5L stiklainį pripilkite vandens, įdėkite 2 arbatinius šaukštelius sodos. Paimkite saują daržo žemės, maždaug iš 20-25cm gylio, suberkite į stiklainį, gerai išmaišykite. Jei maišant vanduo putoja, vadinasi žemė rūgšti. Na, o jei norite tikslesnių skaičių, parduotuvėje nusipirkite lakmuso juostelių. Įmerkite vieną į tą pačią stiklainy esančią žemių „pliurzą“, palaikykite keletą sekundžių. Ištraukę, nusidažiusios juostelės spalvą palyginkite su indikacine pH skale. Jei norite dar tikslesnio atsakymo, teks paprašyti, kad dirvos pavyzdžius ištirtų LŽŪKT biure arba Agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Kainos tikrai nedidelės.

Šiaip jau turiu jus nuraminti. Net ir gan rūgščią žemę (kur pH ~5-5,5) dauguma daržovių (pomidorai, agurkai, morkos, ridikėliai, kopūstai, bulvės) pakenčia neblogai. Jei, tręšdami jas netinkamomis trąšomis, dirvos dar labiau neparūgštinsit, derlius nenuvils kasmet. Tačiau būtų naudinga, kad rudenį, po derliaus nuėmimo, tvarkant daržą, kasmet įterptumėt kalkinių medžiagų. Tada galėtumėt nebesukti galvos dėl to nelemto dirvos pH.

Dirvožemio drėgnumas

Apie vandens naudą augalui galima kalbėti labai daug. Jame ištirpsta reikalingos maisto medžiagos, jis padeda išbrinkti ir sudygti sėkloms, palaiko reikiamą augalo stangrumą ir temperatūrą, dalyvauja biocheminiuose procesuose. Nereikia gilintis į cheminius labirintus, kad žinotume - vanduo reikalingas visai žemės gyvybei. Mūsų vasarėlės gan nepastovios. Tačiau, kai dangus debesuotas ir jei tik neplanuojama kruša, visada reikia džiaugtis motinėlės gamtos duodamu gyvybės eliksyru. Juokinga, bet, patikėkit manim, vis dar yra manančių, kad po sodinimo augalų nereikia laistyti: „o kam, juk užtenka lietaus“. Tai gi, kad neužtenka.

Te nepyksta tie, kuriems skaitymas apie tokias “smulkmenas“ - tik akių gadinimas. Tikiuosi, kad šį straipsnelį varto ir brandesnis jaunimas, pirmąkart nuo tėvų nusprendęs eksperimento dėlei „pasisodinti“ keletą sėklų ar „pasisėti“ porą bulvių.

• Nelaistykite augalų karščiausiu dienos metu, kad ant lapų likę lašeliai nuo saulės spindulių jų neapdegintų.
• Laistykite rečiau, bet gausiai.

Sėjomaina ir daržovių auginimas sklype

Kasmetinė sėjomaina. Dauguma daržovių nemėgsta augti toje pačioje vietoje kelerius metus. Vienos rūšies augalai per keletą metų nualina dirvą, užveisia juos mėgstančias ligas ir kenkėjus, suformuoja tik jiems būdingą, dažniausiai kitoms daržovėms netinkamą, dirvos struktūrą. Dėl vietos stokos mažame sklype sunku laikytis tinkamos sėjomainos. Bet, vis tik, rekomenduočiau sklypelį suskirstyti į keletą plotelių, bent keletui metų pasidaryti planelį ir auginti daržoves nors pagal minimalią tvarką.

• Neauginkite viena po kitos daug maisto reikalaujančių daržovių: kopūstinių, agurkinių šeimų, pomidorų, salierų.
• Vienoje lysvėje auginkite ankstyvesnes ir vėlyvąsias daržoves. Kol vėlyvos išbujos, ankstyvos jau bus nurautos ir suvalgytos.

Ką auginti sklype?

Daržo dydis priklauso nuo mūsų noro, nuotaikos ir šeimos apetito. 4-5 asmenų šeimai pilnai apsirūpinti paprastomis daržovėmis užtektų 3-4 arų daržo. Norint apsirūpinti įvairesnėmis - reikėtų pasididinti iki 6-8 arų.

• Ankstyvų bulvių - pirmosios būna arba labai brangios, arba labai atvežtinės ir neskanios.
• Ankstyvų daržovių salotoms ir sriubai: ridikėlių, krapų, kinų ar Pekino kopūstų (jei rausite nelaukdami, kol suformuos gūžes, jos bus bene ankstyviausios salotos), špinatų, gražgarsčių, kitaip vadinamų, rukolų. Gal ir salotų - nors jos jau vien dėl ilgo dygimo nėra labai ankstyvos.
• Ankstyvų veislių porų, tik būtent tų, kurių baltoji dalis siekia 50-60cm, tad šeimai turbūt užteks 20-30 stiebų.
• Šparaginių pupelių. Sėkite tarp salotų, ridikėlių. Kai šiuos nurausite - pupelės turės vietos kur augti. Vijoklinės - ženkliai derlingesnės.
• Pastarnokų, šakninių petražolių. Juos auginkite kaip morkas, tik didesniais tarpais. Dar nusipirkite parduotuvėje šakninio saliero (nes pačiam jo užsiauginti gan sunku).
• Kur nors, nekasinėjamame kamputyje, palikite ir apsėkite lysvelę daugiametėmis daržovėmis: žieminiais svogūnais, laiškiniais, narcizialapiais česnakais, rūgštynėmis. Deja, pastarąsias labai puola vabalai.
• Cukinijas, moliūgus, patisonus patarčiau auginti ant komposto krūvos ar visiškai daržo pakraštyje. Rinkitės veisles, kurios auga krūmu, antraip derlių nuo virkščių rinksite ne tik jūs, bet ir kaimynai (kita vertus - negi gaila).
• Jei neauginate agurkų šiltnamy, reikėtų jiems darže taip pat skirti vietos. Visgi mūsuose marinuotas agurkas - tikras žiemos stalo karalius. Nesavidulkių lauko veislių sėklos gerokai pigesnės, pakelyje būna įpilta daug, galima užsėti didesnį plotą ar pasidalinti su kaimyne. Minusas tas, kad tokių agurkų užsimezgimui reikia bičių. Jei vasara lietinga arba arti nėra avilių arba agurkus auginate po agroplėvele, dėl prasto mezgimosi, derlius bus labai menkas. Rekomenduočiau pirkti savidulkius agurkus. Nesėkite daug. Auginant 15-20 daigų pilnai aprūpinsite savo šeimą.
• Pomidorai ir paprika įsitvirtino mūsų šiltnamiuose jau seniai. Tik labai atidžiai rinkitės tai, ką ketinate sodinti. Savo paties pirkta sėkla ir užaugintas daigas tikrai turės tą pavadinimą, kurį jums kaip paslaptį pašnibždėjo kaimynė, patarė bendradarbė ar išskaitėte internete.

Apsauga nuo vėjų

Užuovėja - dar viena sąlyga puikiam derliui užauginti. Ją nesunku pasidaryti patiems. Iš tos pusės, iš kurios dažniausiai jūsų sklype pučia vėjai, pasodinkite pupų, kukurūzų ar saulėgrąžų. Tik ne per arti, kad aukšti augalai nemestų šešėlio ant artimiausios lysvės. Jei būtų galimybė, lysves formuoti iš šiaurės į pietus ir dar nedideliu nuolydžiu į pietų pusę - būtų puiku.

Daržininkystės privalumai ir iššūkiai

Sodininkystė yra susijusi su tam tikrais įgūdžiais ir nuo jūsų nepriklausančiais veiksniais (pvz., orais), neleiskite, kad tai užkirstų jums kelią.

Daržininkystės privalumai

Yra daug priežasčių, kodėl reikėtų daržoves augintis patiems. Štai pagrindiniai nuosavo daržo ar augalų auginimo vazonuose privalumai:

• Naudinga aplinkai. Tai reiškia, kad daugelis produktų ne sezono metu yra gabenami per visą pasaulį. Šis gabenimo procesas daro neigiamą poveikį aplinkai. „Numalšinkite savo rūpestį dėl klimato kaitos ir sumažinkite anglies dioksido pėdsaką, stengdamiesi valgyti sezoninius produktus ir savo pačių užsiaugintą produkciją“.
• Neturi pesticidų. Vienas iš pagrindinių privalumų, mokantis auginti ekologiškus maisto produktus, yra galimybė išvengti pesticidų, kurie kenkia organizmui ir gali patekti į vandenį bei dirvožemį. „Daržoves lengva užauginti ekologiškai, todėl jūsų mityboje sumažėja sintetinių trąšų likučių“.
• Suvalgysite daugiau vaisių ir daržovių. Kai auginatės maistą patys, galite lengvai ir greitai gauti naminių produktų. „Labai tikėtina, kad valgysite savo užaugintas daržoves, todėl kiekvieną dieną suvalgysite daugiau daržovių, nes jos bus šviežios ir nuskintos iš karto už jūsų durų“. Užsiauginę šviežių ir skanių produktų, galėsite sumažinti maisto atliekų kiekį, o tai bus naudinga jūsų piniginei ir visai planetai.
• Maitinsitės sveikiau ir maistingiau. Namuose užauginti produktai yra skanesni ir maistingesni, nes derlių nuimate ir valgote tuomet, kai jis būna natūraliai ir ką tik sunokęs. „Produktai lieka augti tol, kol sunoksta, taigi pagerėja jų maistinė vertė ir skonis“.
• Sutaupysite pinigų. Augindami savo pačių produktus, sutaupysite pinigų, nes vaisių ir daržovių kainos vis auga. Sėklų pakuotė paprastai kainuoja nuo 2 iki 4 JAV dolerių, o sėklų joje būna daug. Pirkti sėklas ir auginti iš jų daržoves apsimoka, turint galvoje, kad vos viena salotų gūžė maisto prekių parduotuvėje kainuoja 2 dolerius. Maždaug už tą pačią kainą galite nusipirkti salotų sėklų pakuotę ir sėti po kelias sėklas kas savaitę, kad visą sezoną turėtumėte šviežių salotų.

Daržininkystės iššūkiai ir minusai

Nors sodo priežiūra turi daug privalumų, ji neapsieina ir be trūkumų. Štai keturi dalykai, dėl kurių dažniausiai skundžiasi savo daržą turintys žmonės:

• Tai užima laiko. Kad sodas ar daržas bujotų, jam reikia meilės ir priežiūros. „Sodui reikia laiko. Negalite pasėti daržoves ir jas pamiršti. Jas reikės laistyti, tręšti, ravėti, stebėti, ar nepuola kenkėjai bei ligos, o kai daržovės užaugs - nuimti derlių“. Tam, kad augalai užaugtų, sužydėtų ir subrandintų vaisius, reikia laiko. „Negalite pasėti sėklų šiandien, o jau kitą savaitę džiaugtis derliumi, nebent tai būtų mikrožalumynai“.
• Privalote turėti bent šiek tiek vietos. Daržams reikia vietos, ypač vasarinėms daržovėms, pavyzdžiui, pomidorams, agurkams ir vasariniams moliūgams. Tačiau yra būdų užsiimti daržininkyste, net jei neturite didelio sklypo. „Jei jūsų erdvė yra ribota, daugelį daržovių, ypač kompaktiškas jų veisles, galima auginti dideliuose vazonuose saulėtame balkone ar terasoje“.
• Tai jums kainuos. Daržininkystė nėra nieko nekainuojantis hobis. „Nors sutaupysite šiek tiek pinigų maisto prekių parduotuvėje, tačiau norint pradėti auginti daržoves, reikės išlaidų sėkloms ar sodinukams, įrankiams ir kitiems reikmenims“. Įrankių daug neprireiks, tačiau turėsite įsigyti žemių ir komposto (tiesa, pastarąjį galite kaupti patys), taip pat sėklų ar sodinukų.
• Būsite priklausomi nuo motušės gamtos malonės. Kai pradėsite auginti daržoves, greitai suprasite, koks svarbus yra klimatas ir metų laikai. Suvoksite, kad oro sąlygos nuo jūsų visiškai nepriklauso. „Tapsite priklausomi nuo motušės gamtos. Ji diktuos, kiek lietaus sulauksite ir kokią bus oro temperatūra. Taigi stenkitės bendradarbiauti su ja ir į ją atsižvelkite, kai reikės augalus sodinti, laistyti ir tręšti“.

Ką reikia žinoti prieš pradedant daržininkystę

Taigi nusprendėte auginti vaisius ir daržoves. Nekantraujate išsipurvinti. Tačiau prieš pradėdami raustis dirvoje, atkreipkite dėmesį į keletą veiksnių, kurie lems, kaip augs jūsų daržas.

Saulės šviesa

Spręsdami, kur įrengti sodą ar daržą, atkreipkite dėmesį, kuriai vietai tenka daugiausia saulės. Jei norite, kad jūsų augalai gerai augtų ir vešėtų, jie turi gauti pakankamai saulės šviesos. „Pasidomėkite, kiek saulės gauna įvairios jūsų kiemo ar sklypo vietos. Visuotinė taisyklė yra ta, kad augalai turi gauti saulės šešias (o geriausia aštuonias) valandas per dieną. Tuomet jie augs sveiki ir duos gerą derlių“. Kai kurioms daržovėms gali pakakti ir mažiau valandų saulės šviesos. „Kai kurios daržovės, pavyzdžiui, brokoliai, žirniai, pupelės, svogūnai, kopūstai, burokėliai ir morkos, neblogai auga gaudami nuo keturių iki šešių valandų saulės“.

Klimatas ir sezoniškumas

Jei norite sėkmingai užsiimti daržininkyste, turite žinoti savo klimato arba augalų atsparumo šalčiui zoną. Nuo to priklausys, ką ir kada galėsite auginti. Be to, ne visos augalų rūšys tinka auginti visuose geografiniuose regionuose. Taip pat turite žinoti, per kiek laiko augalas užauga ir subrandina vaisius - tai leis jums planuoti sodinimo ir derliaus nuėmimo laiką. „Imkime, pavyzdžiui, arbūzą. Jei ant pakuotės nurodoma, kad jis užauga ir sunoksta per 80 dienų, o pirmosios šalnos jūsų regione būna maždaug nuo spalio 15 dienos, negali pasodinti jį rugpjūčio viduryje ir tikėtis, kad iki šalnų sulauksite derliaus“.

Galbūt esame įpratę, kad maisto prekių parduotuvėje bet kada rasime mums reikalingų vaisių ir daržovių, tačiau augindami daržoves patys, greitai suvoksime, kad ne viskas auga ištisus metus. „Daržovės yra sezoninės. Planuojant daržą, naudinga išsiaiškinti, kuo skiriasi vėsaus ir šiltojo sezono daržovės. Visada atsižvelkite į rekomendacijas, kada reikėtų sėti vienas ar kitas daržoves“.

• Ankstyvas pavasaris - pavasario vidurys: vėsaus sezono daržovės: morkos, ridikėliai, salotos, špinatai, brokoliai ir kopūstai.
• Vėlyvas pavasaris - vasaros pradžia: šiltojo sezono daržovės: pomidorai, paprikos, cukinijos, melionai, baklažanai ir agurkai.
• Vasaros pabaiga - rudens pradžia: daug vėsaus sezono daržovių.

„Išsiaiškinkite daržovių auginimo zonas ir jų mėgstamą klimatą. Ne visi augalai gali augti bet kurioje valstybėje ar visais metų laikais“.

Dirvožemio saugumas ir kokybė

Dirvožemis yra pagrindinė daržininkystės sudedamoji dalis. Jame augalai ne tik auga, bet ir gauna iš jo didžiąją dalį maistinių medžiagų. Todėl savaime suprantama, jog labai svarbu žinoti, ko turi jūsų dirvožemis. „Jei augalus planuojate sodinti į dirvą, tuomet būtina atlikti dirvožemio tyrimą“. Dirvožemio tyrimas, kurį galima atlikti sodo centruose arba medelynuose, parodys, ar jūsų dirvožemis neturi švino ar kitų toksinų. Jei jų yra, teks atsisakyti planų sodinti daržoves dirvoje - apsvarstykite galimybes įsirengti pakeliamas lysves arba auginti daržoves vazonuose. Atlikę dirvožemio tyrimą, taip pat sužinosite, kokių maistinių medžiagų jame trūksta, ir galėsite jų pridėti.

„Paimkite į saują dirvožemio ir pažarstykite jį tarp pirštų. Jeigu jis tamsus ir byra, jame yra daug organinių medžiagų. O jei žemė panaši į molį iš mokyklos? Tuomet tikriausiai vertėtų pridėti papildomų organinių medžiagų, kad daržovės galėtų tinkamai augti“.

Derliaus nuėmimo laikas

Viena iš maloniausių daržininkystės dalių - džiaugtis derliumi, kai jau ateina metas jį nuimti. Ar auginote daržoves iš sėklų, ar pirkote daigus, visada gausite informacijos, ko augalui reikia, kad jis augtų, ir kiek laiko jis augs, kol duos derlių. Geriausias metas derliui nuimti priklauso nuo konkretaus augalo, todėl atkreipkite dėmesį į tai, kas rašoma ant sėklų pakuotės ar sodinukų instrukcijose.

Būtini daržininkystės įrankiai

Daržininkystei nereikia daug įrangos, tačiau yra keletas įrankių, kurie gali jums praversti. Jums reikalingi įrankiai taip pat priklausys nuo to, kokio dydžio ir tipo daržą turėsite - auginsite daržoves vazonuose, pakeltose lysvėse ar dirvoje.

• Guminės pirštinės: jos ne tik padės išsaugoti švarias rankas, bet ir apsaugos nuo įbrėžimų.
• Sodo žirklės (sekatorius): jomis galima genėti augalus ir raškyti daržoves (pvz., baklažanus, agurkus ir paprikas), nepažeidžiant likusios augalo dalies.
• Sodininko mentelė: jos skirtos mažiems dirvos lopinėliams supurenti, duobutėms iškasti ir piktžolėms išrauti. Mentelę taip pat naudoja sodindami jaunus augalus.
• Laistymo lazdelė arba laistytuvas: darže jums taip pat prireiks laistymo lazdelės arba laistytuvo, nelygu sodo dydis. Augalus reikia laistyti „švelniu dušu“, kad srovė nepažeistų dirvos ir nesuplūktų žemės.
• Karutis: didesniuose daržuose gali prireikti didesnių įrankių, o su karučiu darbai eisis sklandžiau ir greičiau. Jis rekomenduojamas naudoti dirvožemiui, kompostui, mulčiui ar kitiems didelių gabaritų kroviniams pervežti.
• Šakės: šis įrankis padeda apversti ir susmulkinti žemės grumstus, taip pat įterpti į dirvą komposto.
• Kastuvas: jei dirbate didesniame žemės plote, įsigykite kastuvą, kurio prireiks dirvai sukasti, duobėms iškasti, lysvėms formuoti ar nedideliam kiekiui žemių perkelti.
• Sodo kauptukas: dideliuose soduose pravers kauptukas, kuriuo formuojami seklūs grioveliai, sėjant sėklas, arba sujudinama žemė ravint piktžoles.

Lengvai auginamos daržovės pradedantiesiems

Kai tik pradedate užsiimti daržininkyste, natūralu, kad norite auginti visko po truputį. Tačiau kai kurias daržoves auginti yra lengviau nei kitas. „Pradedantiesiems lengviausia auginti salotas, špinatus, lapinius kopūstus ir kitus žalumynus. Šias daržovės gerai auga balkonų vazonuose, terasoje, verandoje - beveik visur“. Pradedantieji taip pat galėtų rinktis šparagines pupeles. „Jos yra kompaktiškos, todėl joms nereikia kuolų, stulpelių ar grotelių. Tiesiog pasėkite jas ir po septynių - aštuonių savaičių turėsite pupelių, kurias galėsite valgyti“.

Nekantraujate pradėti? Štai greičiausiai augančios daržovės, skaičiuojant nuo sėjos iki derliaus:

• Burokėliai: apie 25 dienas;
• Šparaginės pupelės: apie 50 dienų;
• Lapiniai kopūstai: apie 40 dienų;
• Salotos: apie 40 dienų;
• Ridikėliai: apie 50 dienų;
• Laiškiniai svogūnai: apie 30 dienų;
• Špinatai: apie 30 dienų;
• Cukinijos: apie 50 dienų.

Tvarus daržininkavimas

Dabar, kai jau sužinojote, kaip auginti savo pačių daržoves, apsvarstykite galimybę investuoti į komposto dėžę ar pradėkite krauti atliekas į komposto krūvą, kuri vėliau virs naudingomis trąšomis jūsų daržui. Kai viską pasėsite ir pasodinsite, su malonumu galėsite stebėti, kaip jūsų augalai auga ir keičiasi, kol ateis laikas raškyti jų vaisius ir nuimti derlių. Jei norite daugiau sužinoti apie tvarų gyvenimą ir mažesnį poveikį aplinkai, pasidomėkite, kaip teisingai taupyti ir dar kartą panaudoti vandenį - tai svarbi tema visiems, kurie nuolat laisto daržą.

tags: #darzas #prie #namo

• Patarimai tėvams: atpratinti nuo buteliuko
• Sprendimų priėmimas dėl gimdymo
• Patarimai renkantis vaikišką motociklą
• Nauda ir pasirinkimas seilinukų mažyliams
• Plačiau apie kūdikių klubų sąnario displaziją