Vaikų reklama: teisiniai apribojimai ir etikos dilemos
Kadangi vaikai nuo mažens tampa vartotojais, itin svarbu užtikrinti tinkamą reklamos reguliavimą, siekiant apsaugoti jų fizinį, psichinį ir moralinį vystymąsi. Reklamos verslo dalyviai yra atsakingi už reklamos atitikimą Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymui (LR RĮ) bei Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui (LR NĮ).
Atsakingi už reklamos pateikimo, demonstravimo ir moralinių principų kontrolę.
Reklamos reguliavimas nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu
Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo 7 straipsnis nustato svarbiausius reklamos apribojimus. Ypač pabrėžtinas LR RĮ 7 straipsnio 1 dalies ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos, kuri be kita ko yra taikoma televizijos reklamai, nuostatos. Jose yra įtvirtintos nuostatos draudžiančios reklamoje daryti neleistiną poveikį nepilnamečiams ir piktnaudžiauti jų pasitikėjimu tėvais ar kitais suaugusiais asmenimis.
Europos Sąjungos lygmeniu, 1998 rugsėjo 24 d. Europos Taryba priėmė rekomendaciją 98/560/EB dėl nepilnamečių apsaugos ir žmogaus orumo apsaugos teikiant audiovizualines ir informacijos paslaugas. Valstybės narės privalo imtis tam tikrų priemonių, užtikrinančių, kad jų jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose nebūtų jokių laidų, galinčių rimtai pakenkti fiziniam, psichiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, ypač programų, kuriuose yra pornografijos ir nereikalingo smurto.
Nepilnamečių pasitikėjimo išnaudojimas
Pasinaudodami vaikų nepatyrimu, reklamos tiekėjai didžiąją vaikams skirtos reklamos dalimi aiškiai stengiasi išnaudoti patiklumą bei paveikumą tikintis, kad jie įkalbinės savo tėvus, globėjus, mokytojus ar kitus suaugusius asmenis pirkti jiems visiškai nereikalingas prekes ar paslaugas.
Socialinė reklama apie vaikų teises
Viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, sąrašas
Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtintas sąrašas viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi:
- Susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu arba vandalizmu;
- Kurioje rodomas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas;
- Erotinio pobūdžio;
- Sukelianti baimę ar siaubą;
- Skatinanti azartinius lošimus;
- Kurioje palankiai vertinamas priklausomybę nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas;
- Skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę;
- Kurioje teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai;
- Susijusi su nusikalstamos veikos modeliavimu;
- Kurioje kurstoma diskriminacija dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, lytinės orientacijos, religijos ar kitokios priklausomybės;
- Kurioje dažnai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai;
- Kurioje patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus;
- Skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai.
Pažymėtina, kad informacijos, atitinkančios bent vieną iš aukščiau nurodytų kriterijų, skelbimas ar (ir) platinimas gali būti draudžiamas arba ribojimas.
Reklama internetiniuose žaidimuose ir virtualiose valiutose
Internetinių žaidimų sektorius kelia naujų iššūkių dėl reklamos vaikams. Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) tinklas paprašė interneto platformų teikėjų „Apple“ ir „Google“, taip pat internetinių žaidimų kūrėjų asociacijos ISFE pateikti siūlymus dėl internetinių žaidimų programėlių priepirkos aiškaus identifikavimo ir išspręsti problemas, susijusias su klaidinančia tariamai nemokamų žaidimų reklama, tiesioginio vaikų raginimo pirkti tada, kai tai yra draudžiama, būdų kaip tėvai galėtų geriau kontroliuoti nenumatytą pirkimą žaidimų metu.
„Skrynelės“ ir jų reguliavimas
Europos Komisija, reaguodama į spartų vadinamųjų „skrynelių“ naudojimą internetiniuose žaidimuose, 2022 m. rugsėjo mėn. išsiuntė raštą dviem pagrindinėms kūrėjams ir redaktoriams skirtoms internetinių žaidimų skėtinėms organizacijoms, t. y. Europos interaktyviosios programinės įrangos federacijai (ISFE) ir Europos vaizdo žaidimų kūrėjų federacijai (EGDF). Šiuo raštu Komisija paprašė jų priminti savo nariams apie taikomus vartotojų apsaugos teisės aktus ir principus, susijusius su „skrynelėmis“ ar kitų formų mokamu atsitiktiniu turiniu, pvz., programėlių priepirkomis. Todėl „skrynelės“ žaidimuose turi būti parduodamos laikantis visų Vartotojų teisių direktyvoje ir Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje nustatytų įpareigojimų teikti informaciją apie produkto kainą ir pagrindines savybes. Be to, paslaugų teikėjai neturėtų reklamuoti žaidimų kaip „nemokamų“, nebent jie yra visiškai nemokami. Galiausiai žaidimai neturi apimti tiesioginių raginimų vaikams pirkti tokius mokamus priedus kaip „skrynelės“.
BVAS tinklo veiksmai ir pavyzdžiai
Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) tinklas aktyviai veikia, siekdamas apsaugoti vaikus internetinėje erdvėje. Vienas iš tokių veiksmų buvo koordinuoti veiksmai prieš bendrovę „Star Stable Entertainment AB“. Gavus Švedijos vartotojų asociacijos skundą, BVAS tinklas, kuriam vadovauja Švedijos vartotojų agentūra ir Norvegijos vartotojų institucija, koordinuojant Komisijai, ėmėsi koordinuotų veiksmų ir paprašė bendrovės „Star Stable Entertainment AB“ pateikti informacijos apie komercinę praktiką, su kuria vaikai gali susidurti savo žaidime „Star Stable Online“.
BVAS tinklui įvertinus bendrovės pateiktą atsakymą, nustatyta keletas veiksmų, kuriais pažeidžiami ES vartotojų apsaugos teisės aktai ir kurie gali būti ypač žalingi vaikams, pavyzdžiui:
- tiesioginis raginimas vaikams reklamoje pirkti arba įtikinti suaugusiuosius pirkti jiems žaidimo valiutą ar daiktus;
- presavimo metodų, pvz., „pirkimo taikant ribotos trukmės praktiką“, naudojimas siekiant daryti nederamą įtaką vaikams, kad jie galėtų įsigyti virtualiąją valiutą arba žaidimo turinį;
- aiškios ir skaidrios vaikams pritaikytos informacijos apie virtualiosios valiutos pirkimą ir naudojimą trūkumas, dėl kurio vartotojai išleidžia daugiau, nei ketina;
- įmonė neužtikrina, kad nuomonės formuotojai, reklamuojantys savo produktus, aiškiai atskleistų komercinį turinį ir nedarytų nederamo poveikio vaikams rinkodaros metodais.
Bendrovė „Star Stable Entertainment AB“ turi laiko raštu atsakyti į BVAS tinklo bendrojoje pozicijoje iškeltus probleminius klausimus ir pasiūlyti įsipareigojimus jiems išspręsti. Šiuo veiksmu BVAS tinklas pabrėžia, kad vaizdo žaidimai ir jų komercinė praktika turi būti pritaikyti vaikams ir nenaudoti jų pažeidžiamumo.
Pagrindiniai virtualiųjų valiutų naudojimo principai
BVAS tinklas, kuriam vadovauja Nyderlandų vartotojų ir rinkų institucija ir Norvegijos vartotojų institucija ir kurį koordinuoja Europos Komisija, patvirtino pagrindinius principus, kuriais siekiama skatinti skaidrumą ir sąžiningumą internetinių žaidimų sektoriuje naudojant virtualiąsias valiutas. Pagrindiniuose principuose išdėstyti būtiniausi virtualiųjų valiutų pirkimo ir naudojimo reikalavimai ir parodyta geriausia praktika, be kita ko:
- aiški ir skaidri kainodara ir ikisutartinė informacija;
- praktikos, kuria slepiamos žaidimo skaitmeninio turinio ir paslaugų sąnaudos, taip pat praktikos, kuria vartotojai verčiami pirkti virtualiąją valiutą, vengimas;
- vartotojų teisės atsisakyti sutarties paisymas;
- atsižvelgimas į vartotojų, ypač vaikų, pažeidžiamumą.
Pagrindiniai principai skirti padėti žaidimų sektoriui pritaikyti savo praktiką ir elgesio kodeksus, geriau apsaugoti vartotojus ir sukurti saugesnę ir skaidresnę patirtį žaidėjams. BVAS tinklas ir Europos Komisija ragina žaidimų sektorių pristatyti konkrečius veiksmus, kad būtų laikomasi pagrindinių principų ir užtikrintas šių pagrindinių principų įgyvendinimas. BVAS tinklas stebės pažangą ir, jei ir toliau bus taikoma žalinga praktika, gali apsvarstyti vykdymo užtikrinimo priemones.
Socialinė reklama apie vaikų teises
„Google“ įsipareigojimai dėl vartotojų apsaugos
Po 2021 m. pradėtų diskusijų su Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklu (BVAS tinklas), kurias koordinavo Europos Komisija, o vadovavo Nyderlandų vartotojų ir rinkų institucija bei Ekonominės inspekcijos generalinė direkcija, „Google“ sutiko išspręsti su savo praktika susijusius klausimus ir atlikti pakeitimus „Google Store“, „Google Play Store“, „Google Hotels“ ir „Google Flights“ siekiant užtikrinti atitiktį ES vartotojų taisyklėms.
Ypač svarbu, kad „Google Play Store“ atveju „Google“ įsipareigojo išaiškinti, kaip naršyti įvairiose šalyse esančiose „Google Play Store“ versijose ir informuoti kūrėjus apie jų prievolę pagal Geografinio blokavimo reglamentą visoje ES užtikrinti prieigą prie jų programėlių, nebent taikoma konkreti minėto reglamento išimtis.
Tačiau liko viena vis dar nevisiškai Geografinio blokavimo reglamento nuostatas atitinkanti „Google“ praktika: „Google“ šalyje, kurioje laikinai gyvena naudotojas, taiko techninius programėlių, kurios paprastai joje yra prieinamos, naudojimo apribojimus. „Google“ nurodė, kad kartą per metus naudotojai iš vienos valstybės narės gali pasikeisti gyvenamąją šalį ir naudotis vietinėmis programėlėmis ir žaidimais kitoje valstybėje narėje. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, kad ši galimybė savavališkai apribojama (ja galima naudotis tik kartą per metus), tokio pakeitimo atveju likutis bus susietas tik su senąja „Google Play“ šalies versija. Tai laikoma Geografinio blokavimo reglamento pažeidimu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
