Vaikų dantų ėduonis: kaip atpažinti, išvengti ir gydyti

Nors vaikų dantų sveikata Lietuvoje po truputį gerėja, vis dar nerimaujama dėl didelio skaičiaus vaikų, turinčių dantų problemų. Naujausiais Higienos instituto duomenimis, sveikiausi vaikų dantys yra patenkančių į 0-6 metų amžiaus grupę - beveik 60 proc. turi sveikus dantis. Vyresnių vaikų dantų būklė prastesnė - tarp 7-17 metų mokinių šis rodiklis siekia tik apie 24 proc. Bendrai, Lietuvoje kas trečias vaikas turi dantų sveikatos problemų. Pagrindinė vaikų dantų problema yra ėduonis ir dėl jo kilusios komplikacijos.

Gydytojos vaikų odontologės Justė Aleksiukienė ir Emilija Šermukšnytė-Sutkienė atskleidžia esmines klaidas ir dalijasi svarbiomis įžvalgomis apie vaikų dantų sveikatą ir priežiūrą.

Kas sukelia vaikų dantų ėduonį?

Dantų ėduonis yra infekcinė liga, sukeliama mikroorganizmų, dažniausiai bakterijų Streptococcus mutans. Šios bakterijos „mėgsta“ cukrų. Skaidydamos cukraus molekules, jos gamina rūgštis, kurios ardo dantų emalį. Danties paviršius darosi purus ir, rūgštims prasiskverbiant vis giliau, pažeidimas palaipsniui didėja. Kol rūgštys danties emalį pragraužia kiaurai ir pradėjus irti dentinui pasimato tamsesnė duobutė, užtrunka 6-12 mėnesių. Mažiems vaikams šis procesas vyksta sparčiau, nes pieniniai dantukai, ypač tuojau po išdygimo, nėra pakankamai mineralizuoti ir jų emalis santykinai minkštesnis nei nuolatinių dantų.

Dažnai manoma, kad dantys genda dėl genetikos, tačiau ji lemia tik apie 20 proc. Nėra vienos priežasties, kodėl susiformuoja ėduonis, tačiau viena pagrindinių yra netinkama dantų priežiūra. Kita svarbi priežastis yra saldžių gėrimų ir mišinių vartojimas prieš miegą. Ilgainiui atsiranda daugybiniai pieninių dantukų karioziniai pažeidimai, kurių negydant gresia stiprūs vainikų lūžiai bei rizika turėti pastovių sąkandžio problemų ateityje.

Ankstyvas vaikų ėduonis, geriau žinomas kaip buteliuko kariesas - tai ant vaikų priekinių dantų atsiradę karioziniai pažeidimai. Buteliuko kariesas išsivysto, kai 1-3 m. ir vyresni vaikai vakare, prieš eidami miegoti, iš buteliuko geria pieną, pieno mišinį, sultis ar saldintą arbatą. Nakties metu seilėtekis labai sumažėja, dantys ir ant jų esančios apnašos nesuvilgomos ir nepašalinamos, tad terpė tampa palanki mikrobams daugintis. Be to, viena iš ėduonies priežasčių - vaikų seilių sudėtis: jos yra klampesnės nei suaugusiųjų, todėl prasčiau neutralizuoja rūgštis.

Kaip išvengti vaikų dantų problemų?

Kadangi pieniniai dantys yra mažesni, o jų nervai dažnai yra proporcingai didesni nei nuolatinių, ėduonis greičiau pasiekia nervą. Dėl to gali prireikti gydyti pieninių dantų kanalus ar net atlikti dantų šalinimą. „Šiandien dantų ėduonis tarp vaikų yra tarsi epidemija. Rasti šešiametį be nė vienos skylutės - retenybė, nes beveik kiekvienas turi bent vieną pažeistą dantį. Tai tapo įprasta, nors iš tiesų taip neturėtų būti. Tinkama burnos higiena ir profilaktika gali padėti išvengti šios problemos, todėl svarbu nuo mažens formuoti sveikus įpročius”, - sako gydytoja J. Aleksiukienė.

Kol vaikai dar patys neturi pakankamai žinių ir įgūdžių, tėvai yra atsakingi už jų sveikatą, o taip pat ir dantų priežiūrą.

Reguliarus dantų valymas

Dažnai tėvai mano, kad jei vaikas dar tik žinda pieną arba valgo minkštą maistą, dantų valyti nereikia. Tačiau vos išdygus pirmajam dantukui, jį būtina pradėti valyti. Nors motinos piene yra medžiagų, galinčių apsaugoti nuo ėduonies, pradėjus primaitinimą, maisto likučiai ima kauptis ant dantų, todėl juos reikia nuvalyti. Pieninius dantis būtina valyti su fluoro turinčia pasta. Net ir metinukai kartais jau turi ėduonies pažeistų dantų, todėl tinkama higiena nuo pat pradžių padeda išvengti problemų ateityje, sako gydytojos ir priduria, kad tėvai turėtų prižiūrėti, kaip vaikas valo dantis bent iki 8 metų ar net ilgiau, jeigu vaikas pats dar nesugeba to atlikti kokybiškai.

Tėvai dažnai supranta dantų valymo svarbą, tačiau neretai teisinasi, kad vaikas nenori valytis dantų, o apie tarpdančių priežiūrą net nėra kalbos. Kai kurie tėvai baiminasi, kad reikalavimas valytis dantis gali atrodyti kaip prievarta. Tačiau, kaip teigia kalbintos vaikų gydytojos odontologės, dantų priežiūra nėra pasirinkimas - tai būtina sveikatos priežiūros dalis. Vaikai dažnai priešinasi dantų valymui dėl diskomforto, supratimo stokos ar noro kontroliuoti situaciją. Visgi, svarbiausia - kantrybė ir nuoseklumas. Ankstyvas įprotis palengvina kasdienę priežiūrą.

„Jei vaikas serga ir atsisako gerti vaistus ar nenori, kad išsiurbtume nosies gleives, vis tiek ieškome būdų, kaip pasirūpinti jo sveikata. Tas pats galioja ir dantų priežiūrai - jei vaikas nenori valytis dantų, svarbu rasti būdų, kaip jį sudominti, motyvuoti ir paversti šį procesą kuo malonesniu. Svarbiausia - nepadaryti dantų valymo bausme ar nemalonia prievole”, - sako gydytoja J. Aleksiukienė ir priduria, kad vaikų dantų valymą galima paversti smagiu ritualu - tam padės spalvingi dantų šepetėliai, linksmos dainelės ar sugalvotos istorijos.

Tėvų pareiga - užkirsti kelią bet kokiam vaiko skausmui ir sudėtingam gydymui. Kasdienė dantų priežiūra gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau jos ignoravimas gali turėti rimtų pasekmių: ėduonį, infekcijas, sudėtingas odontologines procedūras, kurioms gali prireikti net bendrosios nejautros. „Geriau kasdien skirti kelias minutes dantų valymui, nei vėliau patirti didėjantį nepatogumą ir skausmą“, - priduria gydytoja E. Šermukšnytė-Sutkienė.

Tarpdančių priežiūra

Odontologės pastebi, kad nors vaikų dantys dažnai valomi reguliariai ir kruopščiai, tarpdančiai neretai pamirštami. Siekiant išvengti dantų ligų, būtina skirti dėmesio ir tarpdančiams. Maždaug nuo ketverių metų vaikų krūminiai dantys pradeda artėti vienas prie kito, kyla rizika gesti tarpdančiams, todėl sulaukus tokio amžiaus verta pradėti naudoti tarpdančių šepetėlius ar dantų siūlą.

Mityba

Mityba taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis dantų sveikatą. Vertėtų riboti saldžių gėrimų ir užkandžių vartojimą, sultis laikyti retenybe, o ne kasdieniu gėrimu. Jei vaikas vartoja daug cukraus turinčių produktų ar užkandžiauja prieš miegą, ėduonies rizika gerokai padidėja. Vaikai, kurie valgo sveikesnius produktus, tokius kaip graikiškas jogurtas su šviežiomis uogomis, paprastai turi mažiau dantų problemų. Tuo tarpu produktai, kurie neturi akivaizdaus saldumo, tačiau yra kupini cukraus, pavyzdžiui, jogurtai su pridėtiniu cukrumi ar sultys, taip pat gali skatinti ėduonį.

Anksčiau valgėme natūralesnį, mažiau apdorotą maistą - šviežius obuolius, daržoves ir mėsą, kuri reikalauja daug kramtymo, taip natūraliai valosi ir dantys. Dabar suvartojame gerokai daugiau cukraus, daugelis maisto produktų yra perdirbti, dažnai minkštos ar skystos formos, kuri apvelia dantis.

Reguliarūs vizitai pas gydytoją vaikų odontologą

Tėvai dažnai mano, kad dantys valomi pakankamai gerai, tačiau apsilankius pas odontologą paaiškėja, jog valymas nėra toks efektyvus. Daugelis kreipiasi tik pastebėję dėmeles ar skylutes, nors vaikams reikėtų lankytis pas odontologą bent kas pusmetį. Net jei dantukai atrodo sveiki, per kelis mėnesius gali atsirasti pažeidimų, todėl reguliari profilaktika yra būtina.

Pirmą kartą vaikui apsilankyti pas odontologą vertėtų išdygus pirmajam dantukui. Pirmojo vizito metu aptariama dantų priežiūra, parenkamos priemonės dantų valymui. Gydytojas taip pat apžiūri ir įvertina vaiko burnos audinius, dantų dygimą, jų būklę, išvalymo lygį. Taip pat įvertinamas čiulptukų poveikis sąkandžiui bei skatinami sveiki mitybos įpročiai.

Jei vaikas bijo odontologo, svarbu paaiškinti procedūras suprantamai ir pasitelkti žaidybinius elementus ar filmukus, kad vizitas nekeltų streso. Taip pat būtina laiku atlikti higienines procedūras, tokias kaip dantų apnašų šalinimas ir silantavimas.

Profesionali burnos higiena

Profesionali burnos higiena reikalinga ir vaikams. Net ir mažųjų pacientų burnoje gali susidaryti apnašos bei dantų akmenys, o jų nepašalinus, ilgainiui gali išsivystyti dantenų uždegimas ar ėduonis. Profesionalios burnos higienos procedūros metu pašalinamos minkštos ir kietos apnašos, kurios gali likti nepastebėtos net ir kruopščiai valantis dantis. Taip pat ši procedūra leidžia odontologui įvertinti dantų būklę ir laiku pastebėti galimas problemas, siekiant užtikrinti vaikų burnos sveikatą ir gerovę. Be to, reguliarūs vizitai pas burnos higienistą gali padėti vaikui susipažinti su odontologinėmis procedūromis ir mažinti galimą baimę ateityje.

Silantavimas

Ką tik išdygę dantys yra mažiau mineralizuoti, todėl jie gali greičiau sugesti, ypač jei nėra tinkamai valomi. Išvengti dantų ėduonies gali padėti ir silantavimas - neskausminga procedūra. Jos metu naujai išdygę dantukai nuvalomi specialia pasta ir šepetėliu, tuomet padengiami skysta plombine medžiaga, kuri užhermetizuoja dantų vageles, o vėliau sukietinama. Nors dažniausiai silantais dengiami nuolatiniai dantys, visgi, jei vaikas leidžiasi, taip apsaugoti galima ir pieninius dantis. Silantai ne tik mechaniškai saugo dantis nuo maisto poveikio, bet ir išskiria fluorido jonus, stiprindami danties paviršių ir jį mineralizuodami. Visgi silantai veiksmingai apsaugo dantis nuo ėduonies tik tada, jei uždėti kokybiškai, todėl svarbu skirti pakankamai laiko procedūrai vizito metu ir atlikti korekcijas, jei medžiaga aptrupa.

Kaip paruošti vaiką vizitui pas odontologą?

Dantų gydymas vaikui yra nauja patirtis, tačiau ji gali būti neskausminga ir net įdomi. Šiuolaikinė odontologija yra pažangi - naudojamos modernios nuskausminimo priemonės, užtikrinančios patogumą kiekvienam pacientui. Visgi vaikų odontologijoje gydymas yra kiek kitoks nei suaugusiųjų.

„Labai svarbu, kad iki pirmo vizito dantų gydymui vaikas jau būtų bent kartą apsilankęs profilaktiškai ir susipažinęs su odontologu, kabinetu, jame esančia įranga bei jos keliamais garsais. Kuo bus daugiau geros patirties profilaktinių vizitų metu, tuo didesnė tikimybė, kad net ir esant nemaloniems pojūčiams dantų gydymo metu, vaikas neišsigąs ir nepraras pasitikėjimo odontologu”, - sako vaikų gydytoja odontologė E. Šermukšnytė-Sutkienė.

Siekiant padėti vaikui priprasti prie vizitų, pradedama nuo paprastesnių procedūrų, pavyzdžiui, dantų apnašų nuvalymo. Vaikų odontologija reikalauja ne tik medicininių žinių, bet ir psichologinių įgūdžių. Svarbu sukurti ryšį su vaiku, kad jis pasitikėtų gydytoju ir leistų atlikti procedūras. Bendravimas su mažaisiais pacientais yra kitoks - čia reikia daugiau kantrybės, švelnumo ir individualaus požiūrio.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikas yra labai išsigandęs, neramus arba tiesiog per mažas suprasti situaciją. Jei vaiko sveikatos situacija reikalauja ne vienos odontologinės procedūros, kamuoja pernelyg didelė baimė ar dėl kitų priežasčių vaikas nėra linkęs bendradarbiauti su gydytoju, gali tekti taikyti bendrąją anesteziją (narkozę).

„Bendroji nejautra klinikoje yra atliekama profesionalų ir atidžiai stebima vaiko sveikata, tačiau nei vienam tėvui nėra malonu matyti savo mažą vaiką operacinėje, o ypač dėl tokių priežasčių, kaip išplitęs ėduonis, kurio buvo galima išvengti, - tvirtina gydytoja vaikų odontologė J. Aleksiukienė. - Be abejonės, geriau vieną kartą taikyti narkozę, nei leisti vaikui kentėti skausmą. Dantų skausmas yra labai nemalonus, tačiau jo išvengsime tik su tinkama burnos higiena, tuomet nereikės nei narkozės, nei apskritai dantų gydymo.”

Kaip sudominti vaikus dantų priežiūra?

Vaikų dantų valymas - dažnai nelengvai įveikiama užduotis tėvams. Neretai vaikai nenori valytis dantų, priešinasi tam. Dantų valymas šioje amžiaus grupėje turėtų tapti savotišku ritualu. Valant su marle arba guminiu šepetėliu- antpirščiu galima dainuoti arba klausytis tos pačios dainelės, taip nukreipiant vaikučio dėmesį nuo dar neįprastos procedūros.

Šio amžiaus vaikai daugiau informacijos priima per vaizdus. Animaciniame filmuke „Bakteriukas ir ėduoniukas” pateikiama berniuko Janso istorija, kuris tingi valytis dantis ir jo burnoje apsigyvena bakterijos, kurios ardo ir kapoja dantis.

Kitos priemonės, kurios gali padėti:

• Smėlio laikrodis
• Mikrobų imitacija
• Mikrobų „nuotraukos“
• Dantų valymo kalendorius
• Sugedusių dantų vaizdai

Dantų ėduonies proceso suvokimas:

Dantų apnašo dažymas. Išvalius dantis galima panaudoti apnašą dažančias tabletes. Specialios tabletės dantų apnašui nudažyti - puikus būdas įvertinti jūsų ir vaiko pastangas. Vienos dienos paliktas apnašos nusidažys rausva spalva, o senesnės - violetine. Nusidažę dantų paviršiai yra lengvai nuvalomi su dantų pasta ir šepetėliu. Paprasta ir veiksminga priemonė, padedanti išsiaiškinti problemines zonas bei pagerinti dantų valymą. Iki 12 metų tabletes naudoti tik prižiūrint tėvams.

Kaip naudoti apnašą dažančias tabletes:

1. Išsivalykite dantis su pasta ir dantų šepetėliu.
2. Kad nenusidažytų lūpos (apnašą dažančios tabletės nudažo ir gleivines), pasitepkite jas vazelinu ar kitu riebiu tepalu.
3. Dažančią tabletę sukramtykite ir sučiulpkite, stengdamiesi, kad dažo pakliūtų ant visų dantų paviršių. Mažesniems vaikams užtenka pusės ar ketvirčio tabletės.
4. Po keliasdešimt sekundžių išspjaukite, gausiai praskalaukite burną vandeniu.
5. Tos dantų vietos, kur yra likę apnašų, liks nusidažiusios nuo šviesiai rausvos (šviežios apnašos) iki violetinės spalvos (senos, keletos dienų apnašos).
6. Tuomet vėl imate į rankas šepetėlį ir viską atidžiai nuvalote.

Straipsnio autorė: gyd. vaikų od. Jai talkino: dr.R.Račienė, dr. R. Žaliūnienė, vaikų odontologijos rezidentės gyd.

tags: #dantys #eduonisfilmukas #vaikams

• Atraskite Justino Lapatinsko kelią nuo Druskininkų.
• Virusinės ligos: mitai ir tiesa
• Kaip sodinti paprikas
• Tyrimai ir integracija vaikams su Dauno sindromu
• Priežastys ir sprendimai, kai 8-metis vaikas nesulaiko šlapimo ar išmatų