Vaikų įpročių formavimas: nuo dalijimosi kultūros iki atsakingos elgsenos

Įpročiai, kurie lydės visą gyvenimą, formuojasi būtent vaikystėje. Todėl svarbiausia - ne teorija, o tai, ką vaikas patiria kasdien. Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, tad labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.

Atsakingumo ir darnaus vartojimo įpročiai

Ilgą laiką tvarumas buvo suaugusiųjų diskusijų tema, tačiau požiūris keičiasi. Vis dažniau kalbama, kad, jeigu norime realių pokyčių, apie klimato kaitą ir mūsų veiksmų pasekmes reikia kalbėti kur kas anksčiau - dar vaikystėje. Vaikams dėmesį sukoncentruoti sunkiau, todėl edukaciją apie tvarumą itin naudinga paversti savotišku žaidimu kasdienėse veiklose, pavyzdžiui, net keliaujant apsipirkti į parduotuvę.

Geriausias būdas supažindinti vaikus su tvarumu - kalbėti apie pačią sąvoką, jos prasmę, naudą bei kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkai ir žmonėms draugiškesnės veiklos. Tvarumo principai gali būti diegiami per praktinius veiksmus. Pavyzdžiui, darželyje vaikai patys įsideda tiek maisto, kiek planuoja suvalgyti - taip mokosi nešvaistyti ir nuo mažens suprasti savo poreikius.

Kitas svarbus įprotis, kurį diegiame vaikams darželyje, - atsakomybė. Nuo mažens vaikai čia gauna įvairius vaidmenis, kurie padeda suprasti, kad jų veiksmai tiesiogiai veikia kitus. „Planetos gelbėtojas“ rūpinasi, kad plaudami rankas vaikai taupytų vandenį, kad būtų tinkamai rūšiuojamos atliekos, išjungiama nenaudojama elektra ar dailės priemonės būtų naudojamos atsakingai, pavyzdžiui, piešiama ant abiejų popieriaus lapo pusių ar kūrybiškai panaudojami dažų likučiai. Džiugina tai, kad vaikai šias praktikas labai greitai perkelia ir į namus - primena tėvams išjungti šviesą ar užsukti čiaupą, o tai tik patvirtina taisyklę, kad geri įpročiai formuojami ne iš teorinių pamokų, o iš patirties.

Kitas svarbus vaidmuo darželyje - „Augalų prižiūrėtojas“. Jis kruopščiai prižiūri klasės „Žaliąją palangę“ - palaisto pasėtus augalus, nuskabo sudžiūvusius lapelius, nuvalo nuo lapų dulkes ir stebi, kiek daigeliai paaugo. Darželio kieme įrengtas ir „Miesto sodas“, kuriame kiekviena klasė turi savo lysvę. Sudygę augalai perkeliami ten, kad vaikai patys juos augintų ir vasarą galėtų skanauti savo užaugintų braškių, pomidorų ar kitų uogų ir daržovių.

Mažieji herojai vaikus moko, kaip elgtis tvariai, saugoti ir puoselėti gamtą: rūšiuoti atliekas, kompostuoti, nešiukšlinti, gausinti bioįvairovę, nerauti augalų, nemaitinti laukinių paukščių ir pan.

Dalijimosi kultūros ugdymas

Dar vienas svarbus tvarumo aspektas - dalijimosi kultūra. Mes visada pabrėžiame, kad tai nėra įprastas turgus, tai būdas dalintis ir parodyti vaikams, kad atsakingas vartojimas prasideda nuo labai paprastų dalykų - pasidalinti, pataisyti, panaudoti dar kartą, nes daiktai gali turėti antrą, trečią ar net ketvirtą gyvenimą. Todėl kiekvienoje klasėje turime ir vadinamąjį „inžinieriaus krepšį“, kuriame atsiduria nebereikalingi daiktai - pavyzdžiui, tėvai atneša įvairias pakuotes, detales ar buityje likusius smulkius daiktus. Tai vaikams tampa kūrybinėmis medžiagomis, iš kurių jie stato tiltus, konstruoja ir kuria įvairius projektus - be to, kad lavinamas vaikų kūrybiškumas, taip parodome, kad nereikalingas daiktas gali turėti naują paskirtį.

Sveikos gyvensenos pagrindų formavimas

Ankstyvoje vaikystėje formuojasi ne tik vertybės ar socialiniai įgūdžiai, bet ir sveikos gyvensenos pagrindai - kaip judame, ką valgome, kaip rūpinamės savo kūnu. Kitaip tariant, jei vaikas nuo mažens pripranta daug judėti ir žaisti lauke, tikimybė, kad jis taip gyvens ir vėliau, yra gerokai didesnė.

Tad atminkite, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Vaikai kasdien aktyviai leidžia laiką gryname ore, čia mokosi, žaidžia judrius žaidimus, važinėja paspirtukais ar kepa smėlio pyragus purvo virtuvėlėje. Be to, kiekvieną savaitę vaikai leidžiasi į žygius, tyrinėja gamtą ir mokosi ją pažinti per patirtį.

Kasmet organizuojama „Sveikatingumo diena“, skirta ugdyti sveikiems vaikų įpročiams ir tvariam gyvenimo būdui. Renginio metu šeimos kartu dalyvauja mankštose, estafetėse, įvairiose sveikatingumo stotelėse, kuriose vaikai žaisdami sužino, kaip rūpintis savo sveikata: mokosi, kaip tinkamai prižiūrėti dantukus, kokie produktai yra palankūs organizmui, kiek vandens reikėtų išgerti per dieną, ir kalbasi apie atsakingą vartojimą. Svarbi renginio dalis skiriama ir emocinei gerovei - vaikai kartu su tėvais atlieka sąmoningojo kvėpavimo pratimus, paprastas jogos mankštas ir kitus nusiraminimo būdus.

Pagrindinių įgūdžių lavinimas

Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti. Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi.

Prieš pradedant lankyti mokyklą kiekvienam vaikui svarbu mokėti užmegzti saugų ryšį su bendraamžiais, palaikyti pasitikėjimu grįstą santykį su pedagogais. Tad svarbi pasirengimo mokyklai dalis - socialinių kompetencijų ugdymas.

Štai keletas patarimų, kaip lavinti vaiko įgūdžius:

• Kalbiniai įgūdžiai: Skaitykite vaikams garsiai, aptarkite skaitomą istoriją, kelkite klausimus, diskutuokite. Žaiskite kalbinius „Alias“ ar „Incognito“ tipo žaidimus.
• Atminties lavinimas: Atminties lavinimas - kiekvieno darželinuko ir priešmokyklinuko ugdymosi šerdis. Išmokti įsiminti ir prisiminti yra tarsi pamatas visam tolimesniam mokymosi procesui ir akademinei sėkmei.
• Fonologinis suvokimas: Išlavinti priešmokyklinio amžiaus vaikų fonologiniai gebėjimai yra raktas į sklandų mokymosi skaityti bei rašyti procesą. Trumpai tariant, fonologinis suvokimas yra garsų suvokimas, supratimas, kad garsai gali būti jungiami į skiemenis, o pastarieji sudaro žodžius.
• Smulkioji motorika: Tinkamai išsivysčiusi smulkioji motorika taip pat svarbi mokyklos pradžiai, itin reikšminga ji rašymo veiklai, kuri reikalauja labai tikslių riešo ir pirštų judesių.

Tėvų vaidmuo formuojant teigiamus įpročius

Svarbiausia suprasti, kad vaikai tvarumo neišmoksta iš žodžių - jie mokosi stebėdami. Kai kasdienybėje atsiranda paprasti dalykai - rūpinimasis aplinka, savimi ir kitais, - vaikui tai natūraliai tampa įpročiu, o ne pareiga. Mažiesiems didžiausią įspūdį palieka jų tėvų pavyzdys. Vaikai yra labai pastabūs, todėl tikrai mato, kai jūsų veiksmai neatitinka žodžių. Jei norite suformuoti tinkamą požiūrį į tvarumą, svarbu rodyti aktyvų pavyzdį.

Tėvams tenka didžiulė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Šeima yra pirmoji grandis, kurioje vaikas yra ugdomas, auklėjamas, iš jos jis perima patirtį, įpročius ir pan. Vaikas, ypač ankstyvojoje raidoje, yra labai pažeidžiamas, todėl tai, kaip jį gyvenimui ruošia artimiausia jo aplinka - šeima, vaikui labai svarbu.

Štai ką galite daryti, kad ugdytumėte teigiamus įpročius:

• Leiskite vaikui rinktis ir atsakyti už savo pasirinkimus.
• Įtraukite į mažus buities darbus.
• Leiskite patirti, kaip ant stalo atsiranda maistas.
• Skatinkite dalijimosi kultūrą.
• Kuo daugiau laiko leiskite gamtoje.
• Skatinkite savarankiškumą. Vaikas tampa vis savarankiškesnis. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį.
• Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, labai svarbu skatinti jo savarankiškumą ir atsakomybę. Vaikas turėtų pats apsirengti, išsivalyti dantis. Mokykite, atsižvelgiant į pamokų tvarkaraštį, susidėti reikalingas knygas ir daiktus į kuprinę. Skirkite dėmesio namų darbų atlikimui.
• Svarbu leisti vaikui pačiam ieškoti sprendimų. Vietoj to, kad iš karto spręstumėte problemą už jį, užduokite klausimus ir skatinkite mąstyti.
• Empatija - vienas svarbiausių emocinio intelekto pagrindų. Taip pat verta įtraukti vaiką į paprastas savanorystės veiklas, pavyzdžiui, apsilankymus gyvūnų prieglaudoje ar paukštelių lesinimą šaltą žiemą.
• Mokykite vaiką kasdienybėje pastebėti gerus dalykus. Tai gali būti paprasti momentai - graži gamta, malonūs garsai, smagios akimirkos su draugais ar išsvajota ledų porcija. Puiki praktika - vakare aptarti, kas per dieną nutiko gero.
• Būti pozityviai - tai viena, tačiau slėpti tikrąsias emocijas - tikra klaida. Vaikai turi žinoti, jog visiškai normalu jausti liūdesį, pyktį, susierzinimą. Tad jei nesidalijate savo emocijomis, mokote vaikus meluoti apie savąsias. Pradėkite nuo to, kad jei pasijusite truputį suirzusi (ar liūdna, ar sutrikusi, ar išsigandusi…) - tą jausmą parodykite. Įvardykite savo jausmą vaikui suprantamais žodžiais, paaiškinkite priežastį.
• Vaiką visada reikia daugiau girti, nei barti, daugiau „kelti“, nei „sodinti“. Tai nereiškia, kad jums negalima pastebėti klaidų ir nesėkmių. Tiesiog iš pradžių reikėtų pastebėti vaiko pastangas.

Žalingų įpročių prevencija ir atpažinimas

Vaikų sveikatai žalinga elgsena yra susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais - rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu, nesveika mityba, mažu fiziniu aktyvumu arba polinkiu rizikuoti (pvz., azartiniai lošimai, atsitiktiniai lytiniai santykiai). Tokia elgsena ypač būdinga paaugliams. Mokslininkai tokią elgseną vadina rizikingos elgsenos sindromu. Dėl menkos gyvenimiškos patirties ir rizikos nesuvokimo vaikai ir paaugliai priskiriami didžiausios rizikos grupei.

Svarbu, kad vaikas šeimoje būtų ugdomas elgtis saugiai ir savarankiškai, galvotų apie poelgių padarinius, sugebėtų savarankiškai vertinti rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą savo ir aplinkinių sveikatai. Alkoholį, tabaką ir narkotikus jaunimas nori išbandyti kaip pasilinksminimo priemones arba kaip liūdesio ar streso mažinimo būdus. Jei vaikui nuobodu, liūdna, jis jaučia stresą arba tai daro aplinkiniai, su kuriais praleidžiama daug laiko ir šie tampa pseudoautoritetais, atsiranda noras svaigintis.

Tėvai turi paaiškinti vaikams, kad sužinoję, pastebėję savo draugus rūkant, vartojant alkoholio ar narkotines ar psichotropines medžiagas jie nebijotų apie tai pranešti savo švietimo įstaigos darbuotojams, tėvams. Moksleiviai pradeda rūkyti ir vartoti alkoholio jau nuo 13-14 metų. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, beveik dukart padaugėjo vyresnių nei 7 metų nepilnamečių, kurie darydami nusikalstamas veikas, nukentėjo būdami neblaivūs.

Tyrimas parodė, kad rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, palyginti su nerūkančiais jų bendraamžiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro įtaką tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais. Apie 58,4 proc. rūkančių paauglių turi ir rūkančius tėvus, kas rodo tėvų pavyzdžio svarbą.

Lietuvoje dar ne visi žmonės supranta narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą, jų paplitimo mastą tarp nepilnamečių. Kauno visuomenės sveikatos centro 2006 metų apklausa „Tėvų požiūris į priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą“ atskleidė, kad moksleivių tėvai yra ramūs dėl savo vaikų ir nemano, jog jie vartoja priklausomybes sukeliančias medžiagas. Iki dabar gaji nuomonė, kad įrašas sveikatos istorijoje apie psichologo konsultaciją vaikui paliks žymę visam gyvenimui, sudarys kliūčių ateityje siekiant išsilavinimo ar ieškant darbo. Psichologai ir psichoterapeutai pabrėžia, kad tai yra klaidingas požiūris į psichologinę pagalbą. Svarbiausia - laiku pastebėti problemą.

Nepilnamečių alkoholio ir tabako vartojimo tendencijos

(Šaltinis: Organizacijos Mentor Lietuva tyrimas)

Socialinės aplinkos įtaka

Socializacija - procesas, kurio metu suaugusieji ir vaikai mokosi vieni iš kitų. Socializuodamiesi vaikai ir jaunuoliai perima visuomenės vertybes ir gyvenimo normas. Pozityvios asmenybės formavimuisi labai reikšminga šeimos įtaka, mokyklos kultūra, suaugusiųjų ir draugų pavyzdys, neformaliųjų bendraamžių grupių įtaka.

Moksleivių socializacijai svarbiausiu veiksniu respondentai įvardijo šeimą (93,6 proc. pedagogų ir 95,3 proc. tėvų). Antroje vietoje pagal svarbumą, pedagogų ir tėvų nuomone, yra draugai (86,5 proc. pedagogų ir 89,2 proc. tėvų). Kaip svarbius socializacijai turinčius įtaką veiksnius abi respondentų grupės nurodė internetą, televiziją, mokytojus, neformalųjį ugdymą, mokyklos kultūrą, nevyriausybines organizacijas, knygas.

Deja, šiuolaikinėje rinkos ekonomikos visuomenėje vykstantys pokyčiai kelia naujus iššūkius. Vertybių krizė, nedarbas, neužtikrintumas dėl darbo vietos lemia, kad tėvai per mažai skiria laiko bendrauti su vaikais, jų priežiūrai. Sudėtinga socialinė ir ekonominė šalies būklė lemia dalies visuomenės kultūrinių, ypač dorovinių, vertybių nuosmukį, todėl vis daugiau paauglių niekur nesimoko, nedirba, valkatauja. Sumažėjęs vaikų ir paauglių užimtumas socialiai reikšminga veikla lemia mokyklos nelankymą, nusikalstamumą, dėl to kyla didesnė grėsmė šalies gyventojų geno fondui, plinta socialinės našlaitystės reiškinys.

Neformalusis ugdymas tampa vis aktualesnis ir reikšmingesnis Lietuvos švietimo kontekste, nes vien formaliojo ugdymo metu įgytų žinių ir gebėjimų nepakanka sąmoningai, visapusiškai asmenybei ugdyti. Tinkamas neformaliojo vaikų švietimo organizavimas ir įgyvendinimas atitraukia vaikus nuo beprasmio laiko leidimo, žalingų įpročių, nusikalstamumo.

tags: #dalinimosi #iprociai #vaikams

• Rūkymo žala ir ugdymas vaikams
• Kūrybingas gamtos pažinimas darželyje
• Vaikų dainelės apie gamtą
• istorinis žvilgsnis į vaikų globos sistemą Europoje
• Išmokos šeimoms auginančioms vaikus