Vaiko išlaikymo išlaidos sutuoktiniams: kaip nustatoma ir kas priklauso
Vaiko išlaikymas yra tėvų pareiga, siekiant užtikrinti vaiko poreikius. Kartais tam reikia valstybės institucijų pagalbos. Remiantis statistika, Lietuvoje kasmet išsiskiria apie trečdalis susituokusių porų, todėl vaikų išlaikymo klausimas tampa itin aktualus. Skyrybos ar tėvų gyvenimas atskirai dažnai sukelia ne tik emocinius, bet ir finansinius iššūkius. Vienas svarbiausių klausimų - kokio dydžio turėtų būti vaikui skiriamas išlaikymas? Tėvai neretai nesutaria dėl išlaikymo dydžio, jo mokėjimo būdo ar formos. Vienas gali manyti, kad pakanka padengti tik minimalius poreikius, o kitas - reikalauti didesnių sumų, atsižvelgiant į vaiko gerovę ir iki tol įprastą gyvenimo būdą. Be to, kartais išlaikymo klausimai tampa ilgai trunkančių teisminių ginčų priežastimi.
Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai - tai pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 m. amžiaus vaikui.
Netinkamas vaiko poreikių užtikrinimas ir tėvų konfliktai
Lietuvos teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai per mažas išlaikymo dydis neleidžia vaikui gyventi oriai, o per didelis sukelia finansinius ginčus tarp tėvų. Kai vaiko išlaikymo suma nustatoma netinkamai, pasekmės gali būti labai rimtos. Per mažas išlaikymas reiškia, kad vaiko būtinosios išlaidos - maistui, būstui, mokslui, medicininei priežiūrai ir laisvalaikiui - gali būti nepakankamai užtikrintos. Tai gali neigiamai paveikti vaiko gyvenimo kokybę, sveikatą ir emocinę būseną.
Tuo tarpu per didelė finansinė našta vienam iš tėvų gali sukelti teisinių ginčų, atitolinti jį nuo vaiko ar net paskatinti vengti įsipareigojimų vykdymo. Taip pat dažna problema - tėvai nesutaria, kokia forma išlaikymas turėtų būti teikiamas: pinigais, natūra ar kitais būdais.
Kaip nustatomas vaiko išlaikymo dydis Lietuvoje?
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar santykių su buvusiu partneriu. Jei tėvai gyvena kartu, laikoma, kad jie vaiką išlaiko natūraliai, tačiau gyvenant skyrium išlaikymas turi būti aiškiai apibrėžtas.
Svarbiausi kriterijai, kuriais remiasi teismai nustatydami vaiko išlaikymo dydį:
- Vaiko poreikiai. Kiekvieno vaiko išlaikymo dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, ugdymo poreikius, socialinį gyvenimą ir iki tol turėtą gyvenimo lygį.
- Tėvų finansinės galimybės. Teismas vertina ne tik oficialias pajamas, bet ir kitus finansinius išteklius, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, santaupas ar galimybę gauti papildomas pajamas.
- Minimalus išlaikymo dydis. Lietuvos teismų praktikoje įprasta laikytis principo, kad minimali mėnesinė suma vienam vaikui turėtų būti ne mažesnė kaip pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).
- Proporcingumo principas. Abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo pagal savo galimybes. Jei vienas tėvas uždirba žymiai daugiau, jam gali tekti didesnė finansinė našta.
- Išlaikymo forma. Išlaikymas gali būti mokamas ne tik pinigais, bet ir natūra - pavyzdžiui, apmokant už mokslą, būsto nuomą ar kitus vaiko poreikius.
Kaip pateikti prašymą dėl išlaikymo priteisimo ar padidinimo?
Jei tėvai nesutaria dėl išlaikymo dydžio, vienas iš jų gali kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo priteisimo ar padidinimo. Procesas susideda iš kelių pagrindinių žingsnių:
- Dokumentų surinkimas. Reikia pateikti duomenis apie vaiko poreikius: mokyklos ar darželio mokesčius, medicinines išlaidas, gyvenamosios vietos nuomą ir kt. Taip pat būtina pateikti informaciją apie tėvų pajamas ir turtą.
- Susitarimas tarp tėvų. Jei įmanoma, rekomenduojama bandyti susitarti taikiai ir sudaryti rašytinį susitarimą dėl vaiko išlaikymo, kurį patvirtintų teismas.
- Ieškinys teismui. Jei susitarti nepavyksta, galima pateikti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio keitimo. Šiuo atveju verta atsiminti, kad įsiskolinimas už vaiko išlaikymą gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus iki ieškinio pareiškimo.
- Teismo sprendimo vykdymas. Jei vienas iš tėvų nemoka priteisto išlaikymo, galima kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą ir pateikti jį antstoliui dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vykdomąjį raštą galima pateikti antstoliui per 5 metus nuo jo gavimo teisme.
- Kreipimasis į Sodrą. Jei išlaikymo nepavyksta išieškoti per antstolį, nes skolininkas gyvena ne Lietuvoje, ir vaikas ilgiau nei mėnesį negauna išlaikymo, tokiu atveju tėvas ar mama, su kuriuo vaikas nuolat gyvena, gali kreiptis į Sodrą dėl vaiko išlaikymo išmokos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dažnai akcentuojama, kad vaiko interesai yra svarbiausias kriterijus sprendžiant išlaikymo klausimus. Pavyzdžiui, Lietuvos teismų sprendimuose yra pasitaikę atvejų, kai į vaikui reikalingas išlaidas buvo įtrauktos ne tik būsto, ugdymo ar medicininės išlaidos, bet ir išlaidos augintiniui, jei buvo įrodyta, kad vaikas su juo turi stiprų emocinį ryšį ir augintinis yra svarbi jo gerovės dalis. Teismas priimdamas sprendimą visada atsižvelgia į vaiko interesus ir siekia užtikrinti, kad jo materialinė gerovė nenukentėtų dėl tėvų nesutarimų.
Teisinė pagalba ir specialistų patarimai
Vaiko išlaikymo klausimai yra vieni sudėtingiausių šeimos teisės srityje. Pavyzdžiui, net jei vienas iš tėvų oficialiai neturi pajamų, tai nebūtinai reiškia, kad jis gali išvengti išlaikymo prievolės. Todėl labai svarbu tinkamai pasiruošti ir pasikonsultuoti su teisininku.
Specialistai pataria pirmiausia bandyti taikiai susitarti dėl vaikų išlaikymo, alimentų. O jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į teismą. Specialistai skaičiuoja, kad vaikų išlaikymui kiekvienas tėvas turėtų skirti vidutiniškai pusę minimalios algos. T. y. vidutiniškai alimentai turėtų siekti apie 350 eurų. Tačiau moterys pasakojo, kad vaikus išlaikyti turi vienos. Slegia finansiniai rūpesčiai.
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vyresnysis teisininkas, advokatas Egidijus Kieras tikino, kad tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, gali kreiptis dėl išlaikymo priteisimo tuomet, kai kitas iš tėvų vaikui išlaikymo neteikia. „Išlaikymą galima prisiteisti nepriklausomai nuo to, ar tėvai yra santuokoje, ar ją nutraukę. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką. Praktikoje gana dažnai pasitaiko atvejų, kuomet sutuoktiniai neinicijuoja santuokos nutraukimo, tačiau išsisprendžia vaikų išlaikymo klausimus“, - tikino advokatas.
Advokatų kontoros „Marger“ advokatė Eleonora Maciejevska irgi patvirtino, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar tėvai gyvena santuokoje, ar skyriumi. „Abu privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu“, - sakė advokatė.
Anot advokato E. Kiero, išlaikymo vaikams priteisimo klausimus nagrinėja teismas, tačiau prieš pareiškiant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo yra būtina atlikti privalomą mediaciją, kurios metu mediatorius (nešališkas asmuo) padėtų tėvams rasti bendrą taikų sprendimą dėl išlaikymo dydžio. „Tėvams susitarus sudaroma taikos sutartis, kurią patvirtina teismas. Jei nepavyksta susitarti, tik gavus mediatoriaus pranešimą dėl nepavykusios mediacijos, galima kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti priteisti išlaikymą. Dėl privalomos mediacijos taikymo asmenys turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Jau teismo priteistas išlaikymas yra kiekvienais metais indeksuojamas. Išlaikymą su indeksacija turi apskaičiuoti ir teikti tas iš tėvų, kuris ir moka išlaikymą. Jei suma mokama be indeksacijos, tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, gali kreiptis į antstolį dėl susidariusios skolos išieškojimo“, - komentavo teisininkas.
E. Maciejevska komentavo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. „Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintas minimalios mėnesio algos dydis vienam vaikui (šiuo metu tai 709 eurai į rankas, t. y. kiekvienam iš tėvų tenka po 354,50 euro vaiko išlaikymui), jeigu tėvų turtinė padėtis yra apylygė. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, todėl minimaliosios mėnesinės algos kriterijus išlaikymui yra tik orientacinis ir teismas gali priteisti ir didesnę sumą“, - komentavo advokatė.
Anot jos, pakilus minimaliai mėnesinei algai, priteistas išlaikymo dydis automatiškai nepasikeičia, tačiau teisės aktai nustato pareigą tėvui (motinai), iš kurio yra priteistas vaiko išlaikymas, indeksuoti išlaikymo dydį, t. y. perskaičiuoti išlaikymo išmoką. „Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Jeigu priteistą išlaikymą mokantis tėvas (motina) nevykdo pareigos indeksuoti priteisto išlaikymo dydžio, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Taigi netgi tais atvejais, kai teismo sprendime nėra nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, indeksavimas privalo būti taikomas, kadangi tokią pareigą nustato teisės aktai“, - atkreipė dėmesį E. Maciejevska.
Kai sutuoktiniams išsiskyrus vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų, likęs be vaikų valstybės nustatyta tvarka privalo teikti pirmajam finansinę paramą. Alimentai - tai nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtos kasmėnesinės išmokos, kurių turi teisę pareikalauti likęs gyventi vienas su vaiku sutuoktinis. Idealu, kai santuoką nutraukę žmonės elgiasi taikiai bei, pasidalinę bendrą turtą, darniai išsprendžia ir vaiko išlaikymo klausimus. Tačiau pasitaiko ir konfliktiškų atvejų, kai alimentai turi būti išreikalauti kur kas sudėtingesniu bei daug laiko atimančiu teisminiu keliu.
Koks gali būti alimentų dydis? Alimetų dydis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų ir vaiko poreikių. Jei tėvai nesusitaria geruoju, tai paprastai priteisiamas išlaikymas vaikui 50 procentų MMA (šiuo metu tai sudarytų 390 eurų). Jeigu vaikas turi sveikatos problemų ar išskirtinių gabumų, dėl ko reikėtų papildomų išlaidų, tai išlaikymas (alimentai) gali būti priteisti ir didesni. Prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką).
Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Gyvenime pasitaiko nemažai atvejų, kai alimentai būna piktybiškai neišmokami ir kyla grėsmė, jog vaikas gaus nepakankamą išlaikymą, tenka įsikišti valstybei bei užtikrinti, kad skolininkai vienu ar kitu būdu susimokėtų. Pagal 2008 metais įsigaliojusį vaikų fondo įstatymą (Nr. X-987), alimentai gali būti išmokami iš valstybės fondo, todėl jų nereikės prisiteisti iš buvusio sutuoktinio, o piktybiškai alimentų nemokantys asmenys neišvengiamai taps skolingi valstybei. Jeigu pinigai liks nesumokėti, jie bus išieškoti net vaikams tapus pilnamečiais.
Remiantis paskutiniais įstatymų atnaujinimais, reglamentuojamas išieškojimo procedūrų bendras vykdymas visose ES šalyse, išskyrus Daniją, todėl alimentus įmanoma prisiteisti ir iš užsienyje gyvenančio buvusio sutuoktinio. Vis dėlto, kitoje šalyje tai padaryti kiek sudėtingiau - tenka tvarkyti daug dokumentų bei atlikti teisinių procedūrų, kurios gali užtrukti. Norint prisiteisti alimentus iš užsienyje gyvenančio buvusio sutuoktinio, reikia užpildyti atitinkamą formą bei pateikti ją priimančioms vietinėms ES šalies institucijoms. Formoje turi būti įrašytas ne tik skolininko vardas, pavardė, bet taip pat tikslus gyvenamosios vietos adresas. Nereikėtų pamiršti, jog kiekviena valstybė turi savitą teisinę sistemą, todėl kai kuriose šalyse gali tekti kreiptis ir į kitas kompetentingas institucijas. Jeigu norite gauti Jums teisėtai priklausančius alimentus, tuomet paruoškite dokumentus, patvirtinančius šeimyninę būklę, gaunamas pajamas.
Kilusiems klausimams, visuomet susilauksite pagalbos. Esame profesionalias paslaugas teikiantis skyrybų centras Lietuvoje, kreipkitės į mus ir mes pasirūpinsime dokumentais bei jų pateikimu, pasiūlysime puikius teisininkus ir kitus specialistus. Šie formalumai nesukels tiek daug rūpesčių, kiek atrodo. Esame skyrybų lyderiai Lietuvoje, todėl galime garantuoti Jums aukščiausios klasės paslaugas, nesvarbu, ar gyventumėte užsienyje, ar Lietuvoje - santuoka gali būti nutraukta vos per kelias dienas bei už prieinamą kainą.
Tėvų teisių bei pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, jog šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims. Tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo. Bet LR civilinio kodekso nuostatos leidžia tėvams susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir formos, t. y.
Vaikų išlaikymo dydis yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: abiejų tėvų turtinę padėtį ir konkretaus vaiko poreikius. Į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti įeina poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo (motinos) turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas.
Tėvams nesusitarus geruoju, paprastai priteisiamas išlaikymas vaikui yra 50 procentų minimalaus mėnesinio atlyginimo. Pagal LR civilinio kodekso nuostatas tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad besimokančio ar studijuojančio pilnamečio vaiko išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti.
Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas (tame tarpe ir valstybės remiamų paskolų gavimo galimybės išnaudojimas); sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan.
Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas. Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Augant vaikui didėja ir jo poreikiai. Todėl, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko rūbams, skiepams, būreliams, padidėjus minimalios mėnesinės algos dydžiui ir kt.), vaiko motina turi teisę kreiptis į teismą bei prašyti padidinti vaikui priteisto mėnesinio išlaikymo dydį. Be to, konkretus išlaikymo dydis nėra nustatomas visam laikui, todėl šiandieninio išlaikymo dydis po kelių metų gali nebebūti adekvatus, vertinant pasikeitusias aplinkybes. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį - jis gali būti bedarbis, bet turėti daug turto.
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų - laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas. Ši priemonė taikoma iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas skirtingomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kaip minėta, įstatymai riboja vaikų išlaikymo įsiskolinimo terminą, kuris negali būti didesnis nei trys metai. Tai reiškia, kad jeigu nesikreipsite į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ilgą laiką, tuomet išieškojimas bus galimas tik už paskutinius tris metus.
Alimentų išieškojimas užsienyje. Vis aktualesnis tampa priteistų skolų ar alimentų išieškojimas iš skolininkų, kurie išvyko į užsienį, ten gyvena ir (ar) dirba. Jeigu jūs turite įsiteisėjusį Lietuvos teismo sprendimą, kuriuo jums priteista skola ar išlaikymas, šis skolos ar alimentų išieškojimas gali būti vykdomas ir už Lietuvos teritorijos ribų. Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti; 2007 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje centrine institucija Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių nei 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (nuo 2018 m. Iki šiol šias išmokas skyrė ir mokėjo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
