Bernardas Brazdžionis: Iškilus vaikų literatūros klasikas
Bernardas Brazdžionis (1907-2002) - vienas populiariausių lietuvių poetų, dar gyvas būdamas tapo monumentalia, beveik mitine figūra. Iškilus neoromantikas, pirmajame kūrybos etape akcentavęs abstrakčias Dievo meilės, gėrio ir grožio vertybes, per karą ir pokariu iškilus mirtinam pavojui, mintimis ir darbais likęs su gimtuoju kraštu, ragino lietuvį burtis prie lietuvio. Jis taip pat yra žymus lietuvių poetas, kritikas ir vaikų literatūros rašytojas, vaikams - klasiku.
Ankstyvasis gyvenimas ir kūrybinio kelio pradžia
Bernardas Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Stebeikių kaime, Pumpėnų valsčiuje, Biržų-Pasvalio rajone. Nuo 1908 m. su tėvais gyveno JAV, tačiau 1914 m. grįžo į gimtinę. Pradžios mokyklą lankė Pasvalyje, Žadeikiuose. 1921-1929 m. mokėsi Biržų gimnazijoje. 1929-1934 m. Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Kūrybinės saviraiškos pradžia susijusi su ankstyva jaunyste. Pirmąjį eilėraštį „Velykos“, pasirašytą Bern. Žvainio slapyvardžiu Brazdžionis išspausdino 1924 m. pavasarį leidinyje „Pavasaris“. Tais pačiais metais Vytės Nemunėlio slapyvardžiu „Žvaigždutės“ žurnale išspausdino pirmąjį eilėraštį vaikams, kuriuo pradėjo savo kelią į vaikų poeziją. Angelo sargo vaikų sąjungos laikraštėlio „Žvaigždutė“ kūrėjas ir ilgametis redaktorius Stasys Tijūnaitis bendravo su jaunaisiais skaitytojais ir ne vienam iš jų padėjo atskleisti savo talentą. Tarp tokių jaunųjų bendradarbių buvo ir B. Brazdžionis.
Vytė Nemunėlis: mylimiausias poeto slapyvardis
Vaikams skirtos poeto knygelės, pasirašinėtos Vytės Nemunėlio slapyvardžiu, pelnė jam mylimo vaikų poeto šlovę. Jį išgarsinusio slapyvardžio sukūrimo istoriją Brazdžionis yra aprašęs Vladui Žukui 1982 m. Pats poetas apie tai yra kalbėjęs taip: „Vytė Nemunėlis. Tai mano mylimiausias vardas. Tuo slapyvardžiu eiles vaikams pradėjau spausdinti „Žvaigždutėje“, redaguojamoje St. Tijūnaičio. Turėjau ir aš kitaip pasirašyti ne pavarde, kuri, be to, vaikams ir netinkanti, šiurkšti, vaikams reikia malonaus, švelnaus, gražaus, skambaus, kaip Tamulaitis, Vaičiulaitis ir pn. Tai jų pavardės. Gera jiems. Man reikia susirasti. Kaip, kur? Tada krito į galvą upės vardas: Nemunėlis. Ne Nemuno mažybinis vardas, bet tikras upės vardas, upės, tekančios Lietuvos šiaurėj, iš kur ir mano tėvų tėvai buvo kilę. Vienas pavardės žodis kažkaip varganai atrodė. Reikėjo vardo. Pridėjau. Vytė. Vytauto meilybinį vardą. Ir išėjo Vytė Nemunėlis, tapęs labai populiariu ir mėgiamu vaikų.“
Kūryba vaikams ir jos bruožai
Brazdžionis - ir gerai žinomas vaikų poetas, pasirašinėjęs Vytės Nemunėlio slapyvardžiu, parašęs nemažai knygelių mažiesiems skaitytojams. Vaikams rašytoje poezijoje atsiskleidžia šviesioji, linksmoji Brazdžionio asmenybės pusė: eilėraščiai pilni konkrečių, net ir mažiausiems vaikams suprantamų įvaizdžių, jų kalba skambi, vaizdinga, ekspresyvi, daug perėmusi iš tautosakos - vaikiškų žaidimų, skaičiuočių, pasakų. Ši kūryba yra moderni ir aktuali, kupina gaivališkumo ir kontrastiškumo.
Vaikų knygų bibliografija (Vytės Nemunėlio slapyvardžiu)
Bernardas Brazdžionis, pasirašinėdamas Vytės Nemunėlio slapyvardžiu, išleido šias žaismingas poezijos knygas vaikams:
- Mažųjų pasaulis: eilėraščiai (1931)
- Drugeliai: eilėraščiai (1934)
- Vyrai ir pipirai: eilėraščiai (1938)
- Meškiukas Rudnosiukas: poema (1939)
- Gintaro kregždutė: eilėraščiai (1943)
Amžių keleivis (pagal Bernardo Brazdžionio eilėraštį)
Redaktorinis darbas vaikų literatūros srityje
Be kūrybos, Bernardas Brazdžionis aktyviai prisidėjo prie vaikų literatūros ir kaip redaktorius. 1949-1950 m. jis redagavo vaikų laikraštį „Eglutė“, toliau plėtodamas savo indėlį į mažųjų skaitytojų ugdymą ir pramogą. Nuo 1937 m. dirbo „Sakalo“ knygų leidykloje, išleidusioje daug lietuvių klasikų knygų. Dar būdamas studentas, Bernardas Brazdžionis aktyviai įsitraukė į ten vykstančią veiklą, dalyvavo akademiniuose būreliuose, buvo ateitininkų „Šatrijos“ draugijos narys, dalyvavo humanitarų draugijos literatūros sekcijoje.
Apdovanojimai ir įvertinimas
Bernardo Brazdžionio indėlis į vaikų literatūrą buvo įvertintas. 1936 m. 1000 litų premija įvertinta Vytės Nemunėlio eilėraščių knyga „Kiškio kopūstai“, kuri buvo apskritai pirmoji premijuota vaikų poezijos knyga lietuvių literatūros istorijoje. Premija buvo įteikta Valstybės teatre 1937 m. vasario 17 d. Jo poezija pripažinta kritikų ir įtraukta į klasikos kanoną. Ilgoje ir nelengvoje poeto gyvenimo kelionėje 15 metų gyventa, mokytasi ir dirbta Kaune. Tai - jaunystės, kūrybinių ieškojimų, asmenybės brendimo metai.
Atminimas ir palikimas
Bernardas Brazdžionis mirė 2002 m. liepos 11 d. Los Andžele, eidamas 96-uosius metus. Jo palaikai pervežti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse. Po mirties, 1993 m. jam buvo įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas, 1998 m. Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Komandoro kryžius. 1997 m. sukurtas dokumentinis filmas „Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“. 2003 m. prie namo Kaune, Taikos pr. 21, kuriame jis gyveno 1936-1944 m., o 1991-2001 m. atvažiuodavo kiekvieną vasarą, atidengtas paminklinis biustas. 2020 m. Pasvalyje, Svalios ir Lėvens santakoje, poetui atidengta skulptūra. Petras Palilionis yra išleidęs išsamią monografiją apie B. Brazdžionio gyvenimą ir kūrybą “Tautos šauklio aidai”.
tags: #bernardas #brazdzionis #vaikai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
